TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gelbėtojų vadui padai nesvyla

2011 05 12 0:00
Šiemet Klaipėdos paplūdimiuose, kaip ir pernai, dirbs 77 gelbėtojai.
Mindaugo Milinio nuotrauka

Įtartina savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto pajūryje nuoma, specialiai neparengti gelbėtojai, kuriems patikėta poilsiautojų gyvybė. Tai - tik keli pažeidimai, atskleisti patikrinus Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos (SGT) veiklą.

Daugiau nei pusmetį plušėję auditoriai nustatė nemažai Klaipėdos SGT vadovo Virginijaus Urbono nusižengimų. Už tokias "nuodėmes" bet kurios privačios įmonės savininkas samdomą direktorių nedelsdamas atleistų iš darbo. Tačiau V.Urbonas gali būti ramus, nes uostamiesčio vadovams patikrinimo išvados, regis, įspūdžio nedaro.

"Gyvybę gelbėti turintys asmenys nebuvo tinkamai parengti", - LŽ pabrėžė Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vadovo pavaduotoja Angelė Kusienė. Ji nustatė, kad ne visi kandidatai į vyresniuosius gelbėtojus ar gelbėtojus laikė egzaminą gelbėtojo pažymėjimui gauti.

Per metus Klaipėdos SGT skiriama beveik milijonas litų. Iš miesto biudžeto atseikėjama apie 880 tūkst. litų, dar apie 50 tūkst. litų tarnyba gauna iš patalpų nuomos. Tačiau auditoriai atskleidė, kad nuomodama uostamiesčio savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą SGT nesilaikė Klaipėdos tarybos sprendimų, o tai sudarė prielaidas neveiksmingai jį naudoti. "Negalime įrodyti, kad buvo sukčiaujama, bet nesilaikant nustatytos turto nuomos tvarkos visada yra galimybė nusižengti", - pažymėjo A.Kusienė.

Per patikrinimą taip pat nustatyta, kad Klaipėdos SGT turėjo daugiau motorinių gelbėjimo priemonių, nei ten dirbo asmenų, turinčių teisę jomis naudotis. Tačiau visi degalų limitai buvo išnaudoti, o beveik 20 tūkst. litų išleista technikos remontui. Auditorių manymu, dalis degalų galėjo būti panaudota ne pagal paskirtį.

A.Kusienė apgailestavo, kad Kontrolės ir audito tarnyba, pasikeitus jos statusui, nebeturi teisės bausti už nustatytus pažeidimus. Sprendimus dėl galimų nuobaudų turės priimti miesto taryba.

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, LŽ duomenimis, SGT veiklos audito ataskaitos dar neskaitė. Vicemeras Artūras Šulcas auditorių atskleistus trūkumus pavadino nedideliais, o administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė atsisakė komentuoti patikrinimo išvadas.

Klaipėdos SGT vadovas V.Urbonas LŽ teisinosi dar nespėjęs išnagrinėti visos ataskaitos. "Pirmadienį ją įteikė, nespėjau su visa susipažinti, todėl dar neturiu atsakymo", - tepasakė gelbėtojų viršininkas.

Galimi Klaipėdos SGT veiklos trūkumai ir neracionalus turto valdymas ėmė ryškėti pernai. Dalis klaipėdiečių jau tada įrodinėjo, kad privati gelbėjimo tarnyba galėtų teikti kur kas geresnes paslaugas už triskart mažesnę sumą, nei dabar Klaipėdos SGT skiriama iš miesto biudžeto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"