TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Generalinį prokurorą saugoti brangu

2014 02 06 6:00
S.Šedbaras neslėpė nuostabos dėl VRM pateiktų sumų, kurias esą teks išleisti generalinio prokuroro apsaugai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lėšų per krizę sumažintoms pensijoms kompensuoti nerandanti valdžia turi naują galvasopę. Milijonų litų gali tekti ieškoti ir įstatymu įteisintai Generalinės prokuratūros vadovų apsaugai.

Nurimus Seimo ir prezidentės aistroms dėl generalinio prokuroro atleidimo galimybių, Vyriausybė prisiminė turinti nustatyti Generalinės prokuratūros vadovų, jų šeimų ir turto apsaugos tvarką bei sąlygas. Atlikti šį darbą ją įpareigojo pernai gruodį Seime patobulintas Prokuratūros įstatymas. Pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą nutarimo projektą būti saugomas pageidaujantis generalinis prokuroras ar jo pavaduotojai privalo raštu kreiptis į Vadovybės apsaugos departamentą (VAD). Pareigūnų šeimų nariai į apsaugą galės pretenduoti tik iškilus realiai grėsmei jų gyvybei ar sveikatai. Turėdamas žinių apie prokuratūros vadovams gresiantį pavojų iniciatyvą gali parodyti ir pats VAD.

Nuolatinę apsaugą įstatymai šiuo metu garantuoja tik prezidentui, Seimo pirmininkui, premjerui ir laikinai jų pareigas einantiems asmenims.

Sąmata įspūdinga

VRM atkreipė dėmesį, jog tokiam projektui įgyvendinti reikėtų nemažai papildomų valstybės biudžeto lėšų. Kad VAD būtų pasirengęs vykdyti vieno asmens - generalinio prokuroro, kurio nors pavaduotojo ar jų šeimų narių - apsaugą, minimalus lėšų poreikis pirmaisiais metais turėtų siekti 1,2 mln. litų, kiekvienais kitais metais – 997 tūkst. litų. Kaip teigiama projekto lydimajame dokumente, “šiuo metu pagal faktinę padėtį būtų saugomi du asmenys - generalinis prokuroras ir vienas jo pavaduotojas”, tad pirmaisiais metais reikėtų 2,4 mln. litų, vėlesniais – apie 1,9 mln. litų. Papildomų lėšų poreikis priklausytų nuo saugomų asmenų ir objektų skaičiaus, kitų sąnaudų. VRM taip pat nurodė, kad į sąmatą dėl “realiai nežinomo apsaugos masto” neįskaičiuotos kriminalinės žvalgybos, išminavimo padalinio ir išankstinės apsaugos sąnaudos, papildomos priemonės (neperšaunamos liemenės), ryšio priemonės, automobilio stebėjimo įranga. Taip pat nežinoma, kiek reikės lėšų elektroninei apsaugai (apsauga nuo klausymosi, elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamos informacijos apsaugos priemonės) ir radiacijos kontrolei. Be to, VAD tokiam darbui atlikti turėtų priimti naujų tinkamos kvalifikacijos darbuotojų. Kartu pabrėžiama, kad šių metų VAD biudžete lėšų tokioms nutarimo projekte numatytoms funkcijoms vykdyti nenumatyta.

Siūlė taisyti

Pasak VRM Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus Tomo Žilinsko, Generalinės prokuratūros vadovų apsaugos nuostata buvo įteisinta įstatymu kiek daugiau nei prieš metus. “Tačiau realiai ji taip ir nepradėta vykdyti, nes jaučiamas žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumas”, - LŽ aiškino pašnekovas. VRM, pritarus Vyriausybei, buvo parengusi projektą, kuriame siūlė atsisakyti įstatymu įteisintos generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų apsaugos. “Tačiau Seimas tam nepritarė, nuostata liko galioti. Vėl grįžome ten, kur buvome daugiau nei prieš metus”, - priminė T.Žilinskas. Departamento vadovo teigimu, pagal nustatytą tvarką generalinis prokuroras dėl apsaugos galės kreiptis bet kokiu atveju, nebūtinai tik kilus pavojui. “Tačiau prokuratūros vadovai nebus saugomi nuolat, kaip pirmieji valstybės asmenys. Taisyklės nurodo, kad turi būti gautas bent jau raštiškas kreipimasis”, - patikslino jis. Prognozuoti, ar šįkart įstatymo nuostata dėl apsaugos įgaus realų pagrindą, T.Žilinskas nenorėjo.

Gera iniciatyva

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras neslėpė nuostabos dėl VRM pateiktų sumų, kurias esą teks išleisti generalinio prokuroro apsaugai. “Įteisindami tokią nuostatą tikrai nemąstėme, kad skiriame nuolatinę apsaugą dar vienam asmeniui. Gal tų lėšų prireiks kartą per 10 metų. Dabartinis generalinis prokuroras tokios apsaugos visiškai nenori”, - LŽ tvirtino S.Šedbaras. Ir pridūrė artimiausiu metu taip pat neįžvelgiantis situacijų, kad minėtų pareigūnų apsaugai reikėtų išleisti milijonus litų. Jo nuomone, esant reikalui būtiną sumą galima rasti Vyriausybės rezervo fonde. “Motyvas, paskatinęs įteisinti apsaugą, buvo toks: kadangi Seimas generalinio prokuroro atleidimą padarė paprastesnį, reikėjo tam tikros kompensacijos, kad žmogus nebijotų eiti šių pareigų”, - paaiškino TTK vicepirmininkas. Tačiau Vyriausybė, anot konservatoriaus, yra “visiškai laisva numatyti bet kokius kriterijus - kada, esant kokioms grėsmėms ir kokiomis pajėgomis gali būti skiriama apsauga”. “Iš anksto negalima suplanuoti tokių lėšų, nes jos liks įšaldytos ir galbūt panaudotos neaišku kur”, - sakė S.Šedbaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"