TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Generaliniai korupcijos "stogai" (I)

2010 11 08 0:00
Šis lėktuvas, nufotografuotas praėjusią vasarą viename Majamio oro uostų Floridoje, leidosi Vilniaus ir Palangos oro uostose. Tikėtina, kad jis čia galėjo atgabenti įtariamus teroristus.
LŽ archyvo nuotrauka

2005 metų spalio 6 dieną, ankstų ketvirtadienio rytą, penktą valandą, virš Lietuvos sostinės tvyrojo rūkas, miestas dar nebuvo pabudęs. Vilniaus tarptautiniame oro uoste leidosi vidutinio nuotolio komercinės paskirties reaktyvinis oro laineris "Boeing 737", kuriuo, įtariama, buvo atskraidinti teroristai. Generalinė prokuratūra, kaip ir tikėtasi, nerado nei CŽV kalėjimų, nei įtariamųjų.

Paslaptingas lėktuvas

Tą lietuviško rudens rytą Vilniaus oro uoste matomumas dėl rūko buvo itin blogas, todėl buvo neįmanoma įžiūrėti, kas įlipa ir kas išlipa iš nusileidusio boingo. Aplik orlaivį patruliavo aviacijos saugumo darbuotojai, prie jo stovėjo du aviacijos saugumo patruliniai automobiliai. Kadangi šis nusileidimas nebuvo planuotas iš anksto, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės pasieniečiai, budėję oro uoste, pajudėjo lėktuvo link. Pasieniečiai, vykdantys sargybą "Lėktuvų palyda ir patikrinimas", ketino atlikti savo pareigą, saugant valstybinę sieną, ir užrašyti borto numerį, sužinoti iš kur lėktuvas atvyko, kada išvyks, ar yra keleivių ir kas jie. Likus 400 metrų iki orlaivio, aviacijos saugumo darbuotojai sustabdė pasienio karininką ir neleido prieiti prie lėktuvo.

Per tą laiką nuo šio orlaivio pro vyriausybinius vartus iš oro uosto teritorijos išvažiavo automobilis, o reaktyvinis oro laineris, pasipildęs degalų, pakilo į orą. Vilniaus tarptautiniame oro uoste jis užtruko ne daugiau kaip valandą. Orlaivio muitinis patikrinimas taip pat nebuvo atliktas.

"Juodieji taškai"

Mažiau kaip po mėnesio nuo šio įvykio Vilniaus oro uoste, pasaulį sudrebins įtakingame JAV dienraštyje "The Washington Post" nacionalinio saugumo ir gynybos srities apžvalgininkės Danos Priest išspausdinta publikacija "Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) įtariamus teroristus laiko slaptuose kalėjimuose". Už šį ir kitus straipsnius slaptųjų CŽV tardymo ir kalinimo centrų tema žurnalistė 2006 metais bus apdovanota prestižine Pulicerio premija (The Pulitzer Prize).

Šiose ir kitose publikacijose pasaulio bendruomenei buvo atskleista, kad po 2001 metų rugsėjo 11 dieną Jungtinėse Valstijose įvykdytų teroristinių aktų šios valstybės CŽV laikė ir tardė įtariamus teroristus slaptose Rytų Europos kalinimo centruose. Šios bazės, dar vadinamos "juodaisiais taškais" ("black sites"), buvo itin slaptos pasaulinės transporto, kalėjimų ir tardymo sistemos, vadinamos "ypatinguoju persekiojimu" ("extraodinary rendition") ir veikiančios be jokios, teisinėms valstybėms privalomos, teisminės kontrolės ir, nepaisant įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse numatytų ekstradicijos reikalavimų, dalis.

Pulicerio premijos laureatė atskleidė, kad Rytų Europoje tokie centrai buvo steigiami suderinus tik su labai siauru ratu vietinių vadovų ir pareigūnų, apie tai žinodavo tik valstybės, kuriose steigiamas toks slaptas kalėjimas, prezidentas ir keli tos valstybės aukšti žvalgybos pareigūnai. Kadangi JAV Konstitucija draudžia kankinimą, tokie centrai buvo steigiami ne JAV teritorijoje, o kitose valstybėse, kurios menkai gerbia žmogaus teises ir laisves, tarp jų, visų pirma, Rytų Europoje.

Užkirto pasieniečiams kelią

Tuo metu, minimos spalio 6 dienos rytą, jau pakilus paslaptingam lėktuvui į orą, Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės posto viršininkas susisiekia su pasieniečiams trukdžiusių aviacijos saugumo darbuotojų viršininku Juozu Žėku. Pastarasis paaiškina, kad turi iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautą slaptą raštą, kuriame nurodoma, kad atliekami veiksmai suderinti su Pasienio tarnybos (VSAT) vadovybe.

Reikia pažymėti, kad civilinės aviacijos darbuotojai nėra valstybės pareigūnai ar karininkai, o tik paprasti civiliai oro uosto apsaugos darbuotojai, tuo metu VSAT yra valstybės institucija, kurios paskirtis - įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, taigi bet kokie trukdymai jiems atlikti šias funkcijas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Beje, užkirtusių kelią tikrinti orlaivį darbuotojų viršininkas J.Žėkas dirbti į oro uostą atėjo iš VSD, kur buvo Vidaus kontrolės skyriaus viršininku.

Generolas dangstė savivalę

Tą patį rytą VSAT Vilniaus rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vytautas Ižganaitis raštišku tarnybiniu pranešimu informuos tuometį VSAT vadą generolą Saulių Stripeiką apie įvykį Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, teigdamas, kad pasieniečiams "buvo grubiai sutrukdyta atlikti savo pareigas" ir prašys generolo pradėti tyrimą, ar tokie veiksmai buvo teisėti. VSAT Vilniaus rinktinės vadas tuo pačiu tarnybiniu pranešimu informuos pasienio generolą ir apie kitus VSD pareigūnų savavaliavimo atvejus kituose pasienio punktuose. Kaip rodo viza ant rinktinės vado pranešimo, generolas S.Stripeika tą pačią dieną susipažino su šiuo dokumentu, tačiau jokių veiksmų taip ir nesiėmė.

Tuo metu VSD raštas su žyma SLAPTAI dėl minėto skrydžio VSAT gautas tik 2005 metų spalio 7 dieną, tai yra tik kitą dieną po įvykio. Teisiškai abejotina ar šis raštas apskritai ko vertas, nes VSD negali nurodyti kitoms institucijoms nevykdyti įstatymų. Šis orlaivis tų pačių metų vasario 18 dieną taip pat buvo užfiksuotas Palangos oro uoste, kur nusileido 18.09 val. ir išvyko 19.30 val., atvykęs su 5 keleiviais ir 3 įgulos nariais.

Vėliau paaiškės, kad šis lėktuvas buvo tik vienas iš daugelio, kurį naudojo CŽV, tikėtina, gabenti įtariamus teroristus į Rytų Europos slaptus kalėjimus, kur jie tardant galėjo būti kankinami. Šio orlaivio sąsajas su CŽV patvirtins Europos Parlamento laikinojo komiteto medžiaga, o taip pat Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvada. Tačiau tą ūkanotą ketvirtadienio rytą lėktuvas jau buvo išnykęs iš Lietuvos oro erdvės kontrolės akiračio, o paslaptingas automobilis, kuris milžinišku greičiu išvyko iš oro uosto per vyriausybinius vartus, dingo be pėdsakų mūsų sostinėje. Dėl tuomečių VSD vadovų nelojalumo bei kitų mūsų tarnybų neprofesionalumo, Lietuvos valstybė niekada taip ir negalės atsakyti į klausimą, ką užsienio žvalgybos orlaivis atgabeno į mūsų valstybės teritoriją.

Skandalingas reportažas

2009 metų rugpjūčio 18 dieną naujai išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė priims tuometį VSD generalinį direktorių generolą Povilą Malakauską. Saugumo vadovas informuos valstybės vadovę, kad vienas galingiausių JAV televizijos kanalų "ABC News" rengia informaciją apie "galimai Lietuvoje kalintus CŽV sulaikytus asmenis, ir kaip kalinimo vietą planuoja įvardyti vieną VSD priklausančių objektų". Kaip Seimą informavo prezidentė, VSD generalinis direktorius šio susitikimo metu "negalėjo paneigti CŽV sulaikytų asmenų kalinimo Lietuvoje galimybės". Jau rugpjūčio 20 dieną "ABC News" išplatino informaciją apie tai, kad iki 2005 metų pabaigos Vilniuje veikė slaptas CŽV kalėjimas, kuriame buvo laikomi aukšto rango tarptautinio teroristinio tinklo "Al Qaeda" teroristai.

Europietiška pozicija

Ir tik dėl prezidentės D.Grybauskaitės viešo spaudimo Seimas pavedė NSGK atlikti parlamentinį tyrimą.

Verta pažymėti, kad toks prezidentės elgesys, nors ir aršiai puolamas kai kurios VSD kontroliavusios klaninės grupės narių bei jai artimos žiniasklaidos, buvo itin atitinkantis europietiškas vertybes. Europos Sąjunga (ES) ir Europos Taryba ne kartą griežtai pasmerkė tokių kalėjimų steigimą, "kadangi įtariami teroristai laikomi JAV ar užsienio valstybėse kaip vadinamieji "kaliniai-vaiduokliai", o tai reiškia, kad jie galėjo būti pagrobti ir laikomi atskirti nuo pasaulio be jokių teisių arba galimybių susisiekti su gynėjais, Raudonuoju Kryžiumi ar Raudonuoju Pusmėnuliu, kadangi su tokiais kaliniais gali būti elgiamasi žiauriai, nežmoniškai, jie gali būti žeminami ir kankinami". Tokie veiksmai pažeidžia tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, tiek ES valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus ir jų nacionalinę teisę.

EP yra vienareikšmiškai įspėjęs, kad "ES sutarties 6 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga ir valstybės narės gerbtų pagrindines teises ir primena, kad ES sutarties 7 straipsnyje (Europos valstybių ir vyriausybių vadovų) Tarybai numatyta galimybė, tuo atveju, jei valstybėje narėje šiurkščiai ir nuolat pažeidinėjamos pagrindinės teisės ar kyla tokio pažeidinėjimo grėsmė, laikinai atimti tam tikras teises, įskaitant balsavimo Taryboje teisę". Parlamentas viešai ne kartą pareiškė, kad "įsipareigoja pradėti (tokį) procesą pagal Sąjungos sutarties 7 straipsnį, jei tyrimų metu pasitvirtintų įtarimai, kad kokia nors valstybė narė veiksmais arba neveikimu padėjo kitoms vyriausybėms dirbantiems agentams atlikti šiuos veiksmus".

Prezidentė D.Grybauskaitė 2009 metų spalio 20 dieną per spaudos konferenciją, po susitikimo su Vilniuje viešinčiu Europos Tarybos žmogaus teisių komisaru Thomasu Hammarbergu, paraginusiu Lietuvą nuodugniai ištirti įtarimus, kad šalyje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas, atsakydama į klausimus pareiškė, kad turi "netiesioginių įtarimų", kad taip Lietuvoje buvo.

Parlamentinis tyrimas

Seimo NSGK nustatė, kad "su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos Respublikos oro erdvę ir buvo nusileidę Vilniaus bei Palangos oro uostuose. Taip pat, kad buvo sudarytos sąlygos per Lietuvos teritoriją pervežti, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją atvežti ir iš jos išvežti CŽV sulaikytus asmenis". Komitetas paskelbė, kad VSD vadovai ne kartą sudarė galimybes JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių, VSD pareigūnai sąmoningai apribodavo VSAT pareigūnų galimybes atlikti orlaivių patikrinimus, o visais atvejais muitiniai patikrinimai nebūdavo atliekami, keleivių tapatybės, krovinių paskirtis nebūdavo nustatomi.

Tyrimo metu išaiškėjo, kad VSD pagal JAV prašymą įrengė mažiausiai du objektus Vilniaus mieste, tinkamus laikyti sulaikytus asmenis. Vieną jų, Antaviliuose, sostinės Antakalnio seniūnijoje, rekonstravo pati CŽV. Įrengus objektą, dalyje patalpų vietos VSD pareigūnams lankytis buvo draudžiama. VSD pareigūnų teigimu, CŽV atstovai objekte likdavo ne vieni, visada būdavo arba VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D.Dabašinskas, arba vienas iš VSD pareigūnų. Seimas nustatė, kad Antaviliuose "VSD nesiekė kontroliuoti partnerių (tai yra CŽV - aut.) veiklos, nestebėjo ir nefiksavo atvežamų ir išvežamų krovinių, nekontroliavo partnerių atvykimo ir išvykimo, be to, ne visada turėjo galimybę matyti visus atvykstančius ir išvykstančius asmenis, o pastato patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra". JAV televizijos kanalas "ABC News" šį objektą Antaviliuose viešai įvardijo kaip slaptą CŽV kalėjimą, kur buvo laikomi įtariami teroristai.

Verta priminti, kad Europos Parlamentas yra pareiškęs, kad "bet kokia pagalba ir parama kitų valstybių agentams, susijusi su slaptu laisvės atėmimu ir kankinimu, įskaitant pagalbą ir paramą gabenant orlaiviais ir naudojant oro uostus, taip pat pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją".

Seimo NSGK taip pat nustatė, kad milžiniškų panaudotų piniginių lėšų šiems projektams apskaita buvo netinkama, o atskirų asmenų paaiškinimai dėl bendrų veiksmų finansavimo šaltinių, panaudotų piniginių lėšų atskiriems veiksmams, ar dėl jų apskaitos, nesutampa. CŽV skirtos lėšos galėjo būti tiesiog grobstomos.

Smūgis prezidentės autoritetui

Patvirtinęs NSGK išvadas, Seimas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas ištirti, ar VSD vadovų Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo požymių. Prezidentės dėka jie neteko pareigų valstybės tarnyboje: M.Laurinkus atšauktas iš ambasadoriaus Gruzijoje, o kiek vėliau D.Dabašinskas iš ministro-patarėjo Lietuvos ambasados Ukrainoje pareigų. A.Pocius verčiasi privačia advokato praktika.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente šių metų sausio 22 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Seimo prašymą. Jam vadovauja prokuroras Mindaugas Dūda. Tačiau net pasikeitus VSD ir Generalinės prokuratūros vadovams tyrimas nė kiek nepasistūmėjo į priekį. Jau beveik dešimt mėnesių vykstantis tyrimas nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.

Yra pagrįstų įtarimų, kad laikotarpiu nuo 2009 metų gruodžio 28 dienos iki 2010 metų balandžio 12 dienos, kai VSD generalinio direktoriaus pareigas laikinai ėjo R.Vaišnoras, departamente galėjo būti naikinami ir klastojami dokumentai, susiję su slaptų CŽV kalinimo centrų steigimu bei jų finansavimu. Šaltinių VSD teigimu, kai kurie aukšti VSD pareigūnai, liudydami šiame ikiteisminiame tyrime prokurorui akivaizdžiai davė melagingus parodymus. Jie už tai nėra patraukti atsakomybėn. Jei tyrimas būtų atliekamas veiksmingai, prokurorai galėjo ne tik nustatyti CŽV kalinimo centrų steigimo bei tam skirtų lėšų panaudojimo aplinkybes, bet ir nustatyti kitus objektus Vilniaus mieste, kur įtariami teroristai buvo neleistinais metodais tardomi, o ne tik laikomi, ir kurie VSD Pirmosios valdybos pareigūnai budėdavo tardymo vietoje ir jo metu.

Tačiau Generalinėje prokuratūroje nėra rimto nusiteikimo kruopščiai vykdyti šį tyrimą. Priešingai, ruošiamasi jį tyliai nutraukti. Kaip LŽ informavo generalinio prokuroro patarėja Vilma Budėnienė, "ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas niekam neįteikti".

D.Valio patarėja pranešė ir tai, kad buvę VSD generaliniai direktoriai M.Laurinkus ir A.Pocius, buvęs jų pavaduotojas žvalgybai D.Dabašinskas ir dabartinis VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras, kuris būdamas VSD Pirmosios (žvalgybos) valdybos Specialiųjų operacijų skyriaus viršininku vykdė visus vadovų nurodymus ir tiesiogiai dalyvavo steigiant kalinimo centrus, yra apklausti tik kaip liudytojai. Akivaizdu, kad jų neketinama traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad "kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių". Kodeksas draudžia liudytoju apklausti asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Asmuo, kuris turi duoti parodymus, kurie vėliau gali būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, turi būti apklausiamas specialiuoju liudytoju arba įtariamuoju.

Kaip specialusis liudytojas asmuo apklausiamas, jeigu byloje yra duomenų, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nepakanka, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Dažniausiai tai daroma, kai gautas pareiškimas, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, tačiau nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių pareiškime išdėstytus teiginius. Jeigu byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir ją padarė konkretus asmuo, galioja draudimas tokį asmenį apklausti kaip liudytoją ir jam turi būti suteiktas tik įtariamojo statusas".

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento, kuriame vyksta šis tyrimas, vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka yra to paties A.Pociaus kurso draugas, jie artimai bendrauja šeimomis. Tyrimui tiesiogiai vadovaujantis M.Dūda yra artimas VSD, palaikantis intensyvius draugiškus ryšius su ne vienu saugumo pareigūnu, kartu su jais yra vedęs ne vieną ikiteisminį tyrimą.

Prezidentės oponentai nekantraudami laukia CŽV slaptų kalėjimų bylos nutraukimo. Tokiu atveju D.Grybauskaitės politiniai priešininkai, akivaizdu, nepraleis progos apkaltinti valstybės vadovę neva nepagrįstai sukėlus tarptautinį skandalą dėl neva prokurorų taip ir nerastų slaptų CŽV kalinimo ir tardymo centrų Lietuvoje. Atrodo, kad Dariaus Valio vadovaujama Generalinė prokuratūra tokį šansą jiems suteiks pačiu artimiausiu metu.

Tęsinys - rytdienos numeryje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"