TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Generaliniai korupcijos "stogai" (II)

2010 11 09 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Premjero sudaryta vyriausybinė komisija, tyrusi kovos su finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais efektyvumą, atskleidė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo schemas, nusidriekusias net į Generalinės prokuratūros (GP) Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrių. Tačiau pasikeitus generaliniam prokurorui, šio skyriaus vadovo Zenono Buroko, jo pavaduotojo Kęstučio Gudžiūno, prokuroro Dariaus Raulušaičio pozicijos GP dar labiau sutvirtėjo.

Prarastas žmonių pasitikėjimas

2010 metų vasario 5 dieną po GP bei jos vadovą lydėjusių skandalų atsistatydino tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Tuo pačiu metu Pilietinės visuomenės instituto užsakymu visuomenės nuomonės tyrimo bendrovė "Vilmorus" atliko Lietuvos gyventojų nuomonės - dėl jo tinkamumo toliau eiti pareigas - apklausą. Tyrimas vyko 21 mieste ir 52 kaimuose. Net 67 proc. apklaustųjų atsakė, kad A.Valantinas nėra tinkamas toliau eiti savo pareigas, ir tik 6 proc. manė, kad jis yra tinkamas toliau būti prokuratūros vadovu. Kiti apklausos dalyviai (27 proc.) neturėjo nuomonės. Po ilgų paieškų, birželio viduryje, buvo paskirtas ir po duotos priesaikos darbą pradėjo naujasis generalinis prokuroras Darius Valys.

"Ateinate dirbti sunkiausiu Generalinei prokuratūrai laikotarpiu per paskutiniuosius dvidešimt metų. Visuomenė yra sunerimusi, nebepasitiki teisėsauga ir pačia Generaline prokuratūra. Nuo Jūsų veiksmų priklausys, ar žmonės vėl ims pasitikėti ne tik pačia prokuratūra, bet ir visa teisėsaugos sistema", - priimdama D.Valio priesaiką sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Toje pačioje kalboje valstybės vadovė ir įspėjo naująjį prokuratūros vadovą, kad užtikrina jam savo paramą tik iki tol, kol jis gebės sąžiningai atlikti savo pareigą Lietuvai ir jos žmonėms.

Ir nors darbą pradėjęs generalinis prokuroras stokojo administracinės patirties (savo karjeros metu vadovavo tik 3-4 provincijos prokurorams), o ir pats nėra pasižymėjęs kaip procesinis prokuroras ar vadovavęs kokiems rimtesniems tyrimams, prezidentė ir visuomenė, suteikdamos iš anksto pasitikėjimo kreditą, tikėjosi, kad Akmenės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras D.Valys nebus ar bent nesusies savęs su kokiomis nors klaninėmis teisininkų, verslo ar kitomis akivaizdžiai išreikštų interesų grupėmis. Tačiau naujasis generalinis prokuroras pasirinks kitą kelią ir tolesni jo veiksmai bus kaip tik priešingi.

Senais bėgiais

Neturėtų stebinti LŽ jau paskelbti faktai, kad generalinį prokurorą D.Valį nuolat konsultuoja dabar teisėju dirbantis visuomenės pasitikėjimą praradęs A.Valantinas. Naująjį generalinį prokurorą toliau kuruoja ta pati klaninės prigimties grupė, kaip ir anksčiau jo pirmtaką A.Valantiną, su kurios dalimi atstovų jis, anot D.Valio patarėjos Vilmos Budėnienės, aptarinėja "bendras prokuratūros sistemos temas" (rugsėjo 21 dienos generalinio prokuroro ir jo patarėjos V.Budėnienės neformalus pasitarimas Vilniaus kavinėje "Šauni vietelė" su LTV žurnalisto Virgio Savukyno koordinuojama žurnalistų ir kitų viešų asmenų grupe, kuriame dalyvavo ir Kauno galimos pedofilijos byloje susikompromitavusių prokurorų ir kitų veikėjų vieši gynėjai, tokie kaip buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, LTV žurnalistė Rita Miliūtė, politikos apžvalgininkas Arkadijus Vinokuras ir kiti). Tai neturėtų stebinti, jeigu atidžiau pažvelgtume į jo pasirinktą komandą pačioje GP.

Kadangi prezidentė ne tik privertė atsistatydinti A.Valantiną, tačiau ir nepratęsė jo pavaduotojų įgaliojimų, D.Valys buvo laisvas pasirinkti savo komandą. Tai jis ir padarė.

Nuo liepos 12 dienos generalinio prokuroro pavaduotoju dirba D.Raulušaitis, nuo rugpjūčio 3 dienos antruoju jo pavaduotoju - Tomas Staniulis.

D.Raulušaičiui pavesta kuruoti pačias jautriausias sritis - finansinius bei ekonominius nusikaltimus ir korupcijos bylas. Jis taip pat vadovauja ir prokuratūros reformą rengiančiai darbo grupei.

Pirmasis generalinio prokuroro pavaduotojas iki paskyrimo į šias pareigas dirbo GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroru ir buvo atsakingas už PVM grobstymo bylas.

Gijos driekiasi į GP

Šių metų kovą prezidentė D.Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius nurodė vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui atleisti aukštus jo vadovaujamos Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžios Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnus. Prokuratūros vadovas jau buvo atsistatydinęs. Kaip tuo metu skelbta žiniasklaidoje, slaptosios tarnybos valstybės vadovams pateikė duomenų, jog tyrimai FNTT buvo marinami tyčia, juos skaldant į atskirus epizodus ir nutraukiant už kyšius. Ministras pirmininkas sudarė vyriausybinę komisiją finansinių ir ekonominių nusikaltimų tyrimų sistemos efektyvumui išanalizuoti. Komisijos pirmininku buvo paskirtas Vyriausybės vadovo patarėjas kovos su korupcija klausimais teisės mokslų daktaras Gintaras Kalinauskas. Komisija buvo supažindinta su dideliu kiekiu informacijos, kurią pateikė Valstybės kontrolė, GP, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kitos operatyvinės tarnybos, tarp jų ir korupcijos mastus finansinių nusikaltimų tyrimuose atskleidžiančia įslaptinta informacija. Tapo aišku viena, kad korupcija nebūtų buvusi įmanoma be tyrimams vadovavusių prokurorų bendrininkavimo.

Konstitucija numato, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Baudžiamojo proceso kodeksas teigia, kad prokuroras turi teisę pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus. Kodeksas taip pat sako, kad tik prokuroras priima sprendimus dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ar tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo.

Prokuratūros administracinė struktūra numato, kad ikiteisminius tyrimus dėl finansinių ir ekonominių nusikaltimų kontroliuoja, koordinuoja ar patys atlieka GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorai. Šiam skyriui nuo 2001 metų vadovauja Z.Burokas, tiesiogiai finansines bylas ilgus metus kuruoja jo pavaduotojas K.Gudžiūnas.

"Akivaizdu, kad Generalinėje prokuratūroje veikė asmenys, kurie leido, kad tiriamos bylos būtų skaidomos, užtęsiamos iki senaties termino ir kitaip marinamos," - skelbdamas vyriausybinės darbo grupės išvadas sakė jos vadovas G.Kalinauskas. Ši komisija apčiuopė korupcinę sistemą, kuri driekėsi nuo FNTT į pačią GP, jos Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrių ir jai pavaldžias apygardų bei apylinkių prokuratūras. Komisija nustatė, kad didžiausia prokurorų savivalė vyksta būtent PVM grobstymo bylose. Stambiausias FNTT bylas dėl PVM grobstymo vedė GP ir tiesiogiai jos Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras D.Raulušaitis.

PVM grobstymo schema

Atskleista PVM grobstymo schema, pasirodo, yra elementari. Organizuota nusikalstama grupė įsteigia fiktyvių priedangos įmonių, kurios siūlo "paslaugą" - išgryninti realiai veikiančių įmonių pinigus. Sudaromos fiktyvios darbų sutartys ir juos lydintys fiktyvūs dokumentai. Iš pradžių realiai veikianti, dirbanti įmonė perveda pinigus tokiai fiktyviai įmonei už realiai neatliktus darbus ar paslaugas, o vėliau pinigai grąžinami atgal realiai veikiančiai ir dirbančiai įmonei, sau pasilikus dažniausiai 10-12 proc. nuo gautos sumos. Dirbanti įmonė įtraukia fiktyvius dokumentus į savo buhalterinę apskaitą, tariamai "turėtoms išlaidoms" mažinamas pelno mokestis ir atskaitomas PVM, o valstybei padaroma didžiulė žala.

Stambios įmonės dalyvauja tokiose nusikalstamose schemose ne tik dėl motyvo nuslėpti ar mažiau sumokėti mokesčių valstybei, bet visų pirma dėl to, kad gautų neapskaitytų, grynųjų, pinigų, kurie vėliau panaudojami bet kam, išskyrus teisėtai veiklai. Tai vadinamieji juodieji pinigai. Tokios stambios grynųjų pinigų sumos dažniausiai naudojamos valstybės pareigūnų papirkinėjimui, politinių partijų finansavimui, atlyginimų vokeliuose mokėjimui.

Nusikaltimų dangstymo modelis

Sukūrus PVM grobstymo schemą, buvo sugalvotas ir atsakomybės išvengimo modelis. Tiesa, tai jau padarė prokurorai. Baudžiamojo kodekso (BK) 183 straipsnio 2 dalis griežtai sako, kad "tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų". Vadinasi, stambaus masto nusikaltimui nėra alternatyvios bausmės, pavyzdžiui, baudos, o tik laisvės atėmimas.

Todėl PVM bylas tyrę prokurorai, tarp jų visų pirma dabartinis generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis, pradėjo bylas skaidyti į epizodus, dėl to nebelikdavo stambaus masto, o tai reiškia, kad teisme nebegrėsdavo ir laisvės atėmimas, - kaltieji atsipirkdavo tik baudomis. Dažnas jų ir toliau grobstydavo PVM. Tai konstatavo ir vyriausybinė komisija.

"FNTT tyrimuose dėl PVM grobstymo prokuratūra vengia kvalifikuoti asmenų veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl akivaizdžių priežasčių, nes ten numatyta tik vienintelė sankcija - laisvės atėmimas. Prokuratūroje tiems patiems asmenims yra skaidomos bylos į atskirus epizodus, taip išskaidant ir žalą valstybei, siekiant išvengti nusikalstamos veikos kvalifikavimo kaip stambaus masto nusikaltimo, nes tokiu atveju gresia laisvės atėmimo bausmė ir negalima taikyti susitaikymo. Veikos yra kvalifikuojamos kaip pavienės, visiškai nepateikiant duomenų apie išsamesnį nusikalstamos veikos aprašymą ir teismo priimtą sprendimą", - išvadose rašo finansinių nusikaltimų tyrimą analizavusi komisija.

G.Kalinausko vadovaujama darbo grupė gavo duomenų, kad "nusikalstama veika ne tik skaidoma į pavienius epizodus, tačiau ir pareiškiami įtarimai dėl sunkių nusikalstamų veikų padarymo, vyksta tyrimas ilgą laiką, po kurio nusikaltimai perkvalifikuojami į lengvesnius ir jau būna suėję senaties terminai. Tai leidžia išvengti baudžiamosios atsakomybės".

Realion atsakomybėn vengiama traukti ne tik didelę apyvartą turinčių įmonių vadovus, kurie dažniausiai atsiperka nedidelėmis piniginėmis baudomis, bet ir juridinius asmenis. Jeigu įmonė būtų nuteista baudžiamąja tvarka, ji nebegalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kovos su korupcija tarnybų pareigūnai LŽ pateikė nenuginčijamų įrodymų, kaip kai kurios statybų kompanijos pagal tokią schemą išvengė baudžiamojo persekiojimo ir vėliau sėkmingai laimėdavo viešus konkursus įvairiems valstybės užsakymams, tarp jų, tyliai nutraukus baudžiamąjį persekiojimą, ir pačios prokuratūros konkursus. Aptariamu atveju tyrimui taip pat vadovavo prokuroras D.Raulušaitis.

Už tokią finansinių bylų tyrimo padėtį tiesiogiai atsakingi ne tik byloms vadovavę apylinkių, apygardų ir GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorai, bet ir jų veiklą privalėję kontroliuoti šio skyriaus vadovai Z.Burokas ir - tiesiogiai - jo pavaduotojas K.Gudžiūnas. Ekspertų teigimu, daugiausia savivalės tiriant tokias bylas vyko ne tik minimame GP skyriuje, bet ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Aido Dzikaro vadovaujamame Pirmame nusikaltimų tyrimų skyriuje, Kauno apygardos ir Kauno miesto apylinkės prokuratūrose, Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje, Šiaulių apygardos prokuratūroje, kol jai vadovavo Anatolijus Mirnyj, Arūno Gailiaus vadovaujamoje Telšių rajono apylinkės prokuratūroje, Giedriaus Danėliaus vadovaujamoje Klaipėdos apygardos prokuratūroje.

Vengė kontrolės

G.Kalinausko vadovaujama komisija buvo gavusi informacijos, liudijančios, kad ši galimai korupcinė sistema vengė aukštesniųjų prokurorų, kurie nebuvo įtraukti į šią sistemą, kontrolės. Komisijos turimi dokumentai ir informacija rodo, kad dar 2006 metų pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius pasirašė įsakymą, kuriuo nurodė savo prokurorams nuo tų pačių metų vasario 1 dienos perimti FNTT Vilniaus apskrities skyriaus tiriamų bylų kontrolę ir vadovavimą iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus. Tuo pačiu įsakymu nurodoma apygardos prokurorams atlikti visų FNTT bylų reviziją.

Tačiau sausio 30 dieną pas tuometį generalinį prokurorą A.Valantiną skubiai susirinko aukšti prokuratūros ir FNTT vadovai, tarp jų ir GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, kuruojantis finansines bylas, K.Gudžiūnas. Pas generalinį prokurorą iškviečiamas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Anatolijus Koržovas. Pastarasis informuojamas, kad A.Valantinas nusprendė sustabdyti R.Jancevičiaus įsakymą ir nuo rytdienos neleidžia prokurorams tikrinti FNTT tiriamų bylų.

O slėpti iš tiesų buvo ką. Štai jau šiemet, FNTT direktoriumi tapus žinomam kriminalistui Vitalijui Gailiui, buvo pradėta ne tik FNTT visa apimanti reforma, bet ir ikiteisminių tyrimų auditas. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras R.Jancevičius 2010 metų spalio 11 dieną vėl pasirašė analogišką įsakymą, kaip ir tą, kurį prieš ketverius metus panaikino A.Valantinas, ir nurodė savo prokurorams perimti iš sostinės apylinkės prokuratūros FNTT bylų kontrolę.

Kyšių kainoraštis

Kaip tipinį pavyzdį galima pateikti apylinkės prokuroro Vytauto Kukaičio vadovautą tyrimą, kuriame organizuotos grupės nario atžvilgiu dar 2004 metais buvo pradėta byla dėl apgaule įgyto didelės vertės, daugiau kaip 1,5 mln. litų, svetimo turto įgijimo (sukčiavimo), praktiškai nė kiek nepasistūmėjo į priekį, jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami. Apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į generalinį prokurorą su prašymu traukti drausminėn atsakomybėn prokurorą V.Kukaitį. Tačiau ar yra ko baimintis K.Gudžiūno prižiūrėtiems prokurorams, kai D.Valio pavaduotoju, kuruojančiu šias bylas, yra tas pats jų kolega D.Raulušaitis, pats vadovavęs ne vienai abejotinai pasibaigusiai bylai?

- Kas Jums parinko pavaduotoją? Juk Jūsų naujasis pavaduotojas D.Raulušaitis kaip tik ir buvo atsakingas už PVM grobstymo bylas, dėl kurių tyrimo (skaidymo į epizodus ir vilkinimo) kilo naujausias skandalas? - vasarą LŽ paklausė D.Valio.

- Tikrai negalėčiau sieti šių dviejų dalykų. Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras savo pavaldinį vertino labai gerai. Jis buvo vienas pirmaujančių prokurorų Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriuje, kol buvo paskirtas generalinio prokuroro pavaduotoju, - atsakė šis.

Kai naujasis FNTT direktorius pulkininkas V.Gailius atliko rimtą ikiteisminių ir operatyvinių tyrimų auditą, po kurio, tikėtina, baudžiamojon atsakomybėn artimiausiu metu bus patraukti aukšti FNTT pareigūnai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, generalinis prokuroras D.Valys pasuko priešinga linkme. Jis vadovaujasi, kaip pats pripažįsta, rekomendacijomis iš "senosios gvardijos", kuri ir yra atsakinga už tokį skandalingą bylų tyrimą, o vieną pagrindinių "tyrėjų" pasirenka savo pirmuoju pavaduotoju ir jam net patiki Lietuvos prokuratūros reformos organizavimą.

Kompetentingų institucijų pareigūnų informacija teigia, jog yra pagrindo įtarti, kad žemesnieji prokurorai, norėdami tapti GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorais ir, vadinasi, vadovauti milijoninės vertės bylų tyrimams, galbūt duodavo kyšius nenustatytam valstybės tarnautojui. Kovos su korupcija ekspertai teigia, kad vidutinė kyšio rimtesnėje finansinėje ar ekonominėje byloje vertė, siekiant bylą nepagrįstai nutraukti arba neteisėtai pradėti, vidutiniškai gali siekti 150-300 tūkst. litų. Kasdieniai procesiniai veiksmai taip pat turi savo kainą. Pavyzdžiui, 2010 metų birželio 19 dieną STT gautas pranešimas, kad GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Erikas Vaitekūnas už kardomosios priemonės įtariamajam - suėmimo - pakeitimą švelnesne kardomąja priemone - užstatu reikalauja kyšio. Jau birželio 21 dieną bendroje STT Vilniaus ir Kauno valdybų operacijoje E.Vaitekūnas buvo sulaikytas, kai pareiškėjas jam perdavė 30 tūkst. litų. E.Vaitekūno išgelbėti prokuratūros vadovai neturėjo galimybės, nes STT jį pričiupo asmeniškai ir tiesiogiai imant pinigus. Dėl to kitą rytą, komentuodamas E.Vaitekūno sulaikymą, jo vadovas, Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Z.Burokas trumpai, bet tiesiai žurnalistams pareiškė: "E.Vaitekūnas buvo sulaikytas vakar vakare. STT vykdė tyrimą, ne mes."

Tęsinys - rytdienos numeryje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"