TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Generaliniai korupcijos "stogai" (VII)

2010 11 29 0:00
Valdo Kopūsto (ELTA), Gedimino Savickio (ELTA), LŽ archyvo nuotraukos

Skandalų purtomai, visuomenės pasitikėjimą katastrofiškai praradusiai Generalinei prokuratūrai verkiant reikia reformų. Tačiau generalinis prokuroras Darius Valys reformų vairą patikėjo etatiniams skandalų herojams Virginijui Sabučiui, Dariui Raulušaičiui, o ekspertais kviečia Vytautą Nekrošių ir Gintarą Švedą. Tai asmenys, ne vienus metus griovę Lietuvos žmonių pasitikėjimą visa valstybės teisine sistema.

Aklas aklą veda

Korupcijoje ir skandaluose skendinti Lietuvos prokuratūra, kaip rodo visi sociologiniai tyrimai ir visos apklausos, patiria visuomenės kone visuotinį nepasitikėjimą. Iš esmės reformuoti šią teisinę instituciją ne kartą ragino tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek parlamento politiniai lyderiai.

Tačiau generalinis prokuroras D.Valys pasuko priešinga linkme: šis vadovas neįgijo tokiam pareigūnui būtino savarankiškumo tapdamas "senosios prokuratūros gvardijos" ir teisininkų klaninių grupių įrankiu.

Dar daugiau, D.Valys pavedė Lietuvos prokuratūros reformos projektą parengti tiems asmenims, kurie patys dėl savo ankstesnės ar dabartinės veiklos tapo pažeidžiami ir net vargu ar gali dirbti prokurorais. Tokie "reformatoriai" taip reikalingas prokuratūros pertvarkas net nepradėtas visiškai sukompromituoja. Palyginimui: naujasis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorius pulkininkas Vitalijus Gailius reorganizuoja šią ikiteisminio tyrimo įstaigą iš pačių pagrindų, keisdamas visą administracinę struktūrą, audituodamas ten vestas bylas, o Generalinėje prokuratūroje (GP) reforma vis atidėliojama. Kodėl? Prisidengiant pačia pertvarka, siekiant neva didinti valdymo efektyvumą vykdomi neskaidrūs viešieji pirkimai Europos Sąjungos (ES) milijonams panaudoti. Ir vėl tai, kas turėjo tapti ilgai lauktu ir būtinu kaitos tašku, generalinio prokuroro D.Valio pasirinkta artimiausia komanda pavertė dar viena pasibjaurėtina afera.

GP vadovas, sudarydamas komisiją, kuriai pavedė parengti Lietuvos prokuratūros reformos projektą, jos vadovu paskyrė prieštaringai vertinamą, įsipainiojusį į pridėtinės vertės mokesčio stambaus masto grobstymo bylų skaidymo į epizodus ir "marinimo" skandalą (dėl to pareigų neteko FNTT vadovai ir kiti įtakingi pareigūnai) generalinio prokuroro pavaduotoją D.Raulušaitį. Šios komisijos nariu ir pagrindiniu reformos reikalų D.Raulušaičio talkininku tapo GP Valdymo skyriaus vyriausiasis prokuroras V.Sabutis. Tiek eiti šio skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas, tiek vadovauti prokuratūros reformai V.Sabučiui kartu su D.Raulušaičiu savo įsakymais pavedė būtent D.Valys. Šis prokuroras tapo vienu artimiausių dabartinio generalinio prokuroro patikėtinių ir Lietuvos prokuratūros vadovų. Kieno rankose šalies prokuratūros pertvarka?

Tiek pačioje prokuratūroje, tiek kitose kompetentingose institucijose apstu informacijos, leidžiančios artimiau pažinti D.Valio favoritą V.Sabutį.

Susikompromitavęs iki ausų

Dar 2000 metais tas pats V.Sabutis po atliktų kompleksinių jo veiklos vertinimų buvo išvytas iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigų ir apskritai pašalintas iš prokuratūros sistemos. GP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Vilniaus apygardos prokuratūros pažymose generaliniam prokurorui V.Sabutis demaskuojamas: "Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras V.Sabutis netinkamai atlieka savo tiesiogines pareigas, neužtikrina kovos su nusikalstamumu bendrų su policija veiksmų koordinacijos, kryptingumo, ryžtingo sunkiausių nusikaltėlių baudžiamojo persekiojimo, organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės priemonių, sėkmingo apylinkės prokuratūros darbo visose prokurorinės veiklos srityse." Būtent šitaip Vilniaus apygardos prokuratūra 2000 07 24 raštu informavo generalinį prokurorą.

Aukštesnieji prokurorai atlikto kompleksinio patikrinimo metu, po kurio rekomendavo V.Sabutį atleisti iš visų einamų pareigų, generalinį prokurorą informavo, kad "Vilniaus miesto prokuratūros vadovybė ir asmeniškai vyriausiasis prokuroras V.Sabutis, būdamas vadovu, atsakingu už miesto apylinkės prokuratūros tinkamą darbo organizavimą, nerodo iniciatyvos ir pastangų savo kompetencijos ribose aktyviai derinti kvotos ir parengtinio tardymo veiksmus prieš nusikalstamumą mieste su operatyvinėmis tarnybomis, neanalizuoja kriminogeninės situacijos ir laiku nereaguoja į nusikaltimų procesų kaitą, dėl ko apylinkės prokuratūra tampa tik neigiamų faktų fiksuotoja". Patikrinimo metu nustatyta, jog dėl V.Sabučio netinkamo pareigų atlikimo mieste "auga bendras nusikalstamumo lygis, daugėja neišaiškintų sunkių nusikaltimų".

Vilniaus apygardos prokuratūra nustatė, kad V.Sabučio vadovaujama prokuratūra tinkamai nesiaiškina nužudymų atvejų, vagysčių išaiškina tik apie 15 proc., nusikaltimai tiriami neoperatyviausiai visoje apygardoje, beveik 70 proc. baudžiamųjų bylų užbaigiama pažeidžiant nustatytus Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) terminus, daugybė bylų grąžinama tardymui pildyti, jų didžiausią dalį sudaro bylos su esminiais BPK normų pažeidimais kvotos ar parengtinio tardymo metu. "Šie duomenys rodo, kad prokurorai, kontroliuojantys baudžiamųjų bylų tyrimą ir tvirtinantys kaltinamąsias išvadas, neskiria dėmesio kvalifikuotam bylos ištyrimui nuo baudžiamosios bylos iškėlimo momento", - rašoma Vilniaus apygardos prokuratūros teikime atleisti V.Sabutį iš einamų pareigų.

Pelningi verslo konfliktai

Tačiau sostinės vyriausiasis prokuroras V.Sabutis nebuvo toks apatiškas, kai iškildavo įtakingų politikų ar verslininkų klausimai.

Vilniaus apygardos prokuratūra savo pažymoje atkreipia GP dėmesį, kad V.Sabučio veikla jau ne kartą buvo tikrinta ir nuolat kartodavosi įvairūs pažeidimai. Dar 2000 metų vasarį generalinis prokuroras savo įsakymu nubaudė Vilniaus miesto prokuratūros vadovą V.Sabutį už tai, kad šis, pažeisdamas nustatytus terminus, nepagrįstai ilgai išlaikė iš GP persiųstą teisinės pagalbos prašymą, taip kliudydamas jo įvykdymui. Mat dar 1999 metų pavasarį Rusijos Federacijos Chanty Mansijsko autonominės srities Vidaus reikalų ministerija kreipėsi į Lietuvos Respubliką su teisinės pagalbos prašymu. Rusijoje buvo vykdomas tyrimas dėl biudžeto lėšų iššvaistymo. Bylos esmė - Lietuvos statybų bendrovė "Restako" šioje Rusijos srityje vykdė valstybinių statybų ir remonto darbus, o jų metu galimai remontavo ir su šiais užsakymais susijusių valstybės pareigūnų privačius objektus. Šiai statybų bendrovei vadovavo Lietuvos politikas Rolandas Paksas. Teisėsaugą domino ir į asmeninę R.Pakso sąskaitą Austrijoje pervesti šimtai tūkstančių JAV dolerių. Tarnybinio patikrinimo (V.Sabučio atžvilgiu) metu nustatyta ir tai, kad jis ne tik tyčia pažeidė etiką ir tarnybinę drausmę, bet ir klaidino tyrimą atliekančią GP, kaltę bandydamas suversti techniniams prokuratūros darbuotojams. R.Paksui byla Rusijoje buvo nutraukta, jis po šių įvykių tapo valstybės premjeru ir prezidentu.

GP ONKTD taip pat disponuoja V.Sabutį kompromituojančia informacija. Šis elitinis prokuratūros padalinys atliko tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro V.Sabučio veiksmų tiriant verslininko Arvydo Grigo mirties aplinkybes. Įsiplieskus verslininkų Tado Lino Karoso ir Dariaus Mockaus konfliktui dėl didelės vertės turto, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vadovas V.Sabutis stojo verslininko, buvusio prokuroro T.L.Karoso pusėn ir pasinaudodamas A.Grigo mirtimi siekė daryti spaudimą D.Mockui ir jo verslo partneriams (kratos, sulaikymai, apklausos). GP ONKTD tarnybinio tyrimo metu nustatė, kad V.Sabutis galėjo derinti visus A.Grigo mirties tyrimo veiksmus su T.L.Karosu. Užfiksuota daugybė "prokuroro V.Sabučio skambučių į T.L.Karoso mobilųjį telefoną, kurie sutampa su konkrečių ir esminių sprendimų A.Grigo mirties aplinkybių tyrime priėmimu, baudžiamosios bylos iškėlimu, atskirų tardymo veiksmų atlikimu bei kitais įvykiais, kaip teismo medicinos ekspertizės akto gavimu, T.Karoso anoniminiu skambučiu A.Grigo motinai ir t. t.", - rašoma GP ONKTD tarnybinio tyrimo išvadoje. Tyrėjai nustatė, kad V.Sabutis diskreditavo prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų vardą, ir rekomendavo jį atleisti iš prokuratūros sistemos. Tokią pačią išvadą pateikė, įvertinusi ir kitą Vilniaus miesto vyriausiojo prokuroro veiklą, ir Vilniaus apygardos prokuratūra. V.Sabutis buvo atleistas.

V.Sabutis bylinėjosi. Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad nors ir padaryta pažeidimų, bet atleisti iš darbo - per griežta nuobauda. Privačiu verslu užsiėmęs V.Sabutis negrįžo į tarnybą, o GP neskundė šio pirmos instancijos teismo sprendimo Vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau vėliau V.Sabutis patyliukais tapo GP Valdymo skyriaus prokuroru, vienu iš šio skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojų. O D.Valiui tapus generaliniu prokuroru jis net padarė svaiginamą karjerą.

Senų įpročių galia

Tačiau V.Sabutis nepajėgus atsispirti seniems įpročiams.

2010 metų pradžioje, jau paskutinėmis tuomečio generalinio prokuroro A.Valantino darbo dienomis, V.Sabutis paskirtas valstybės projekto "Lietuvos Respublikos prokuratūros, kaip valstybinės institucijos, valdymo efektyvumo didinimas" vadovu. Šiam projektui įgyvendinti skirta daugiau kaip 2,5 mln. litų. Projektą 85 proc. finansuoja ES per Europos socialinio fondo agentūrą, kurią įsteigė Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Juokaujama, kad ten, kur pinigai, ten ir V.Sabutis. Tačiau ten, kur V.Sabutis, ten jau tradiciškai neišvengiamos bėdos dėl skaidrumo ir teisėtumo.

Šių metų rugsėjo mėnesį Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įpareigojo jau D.Valio vadovaujamą GP nutraukti stambų šio projekto pirkimą, kaip "pažeidžiantį Viešųjų pirkimų įstatymą ir jame įtvirtintą skaidrumo principą". ES lėšos, iš esmės taip ir nepradėtos naudoti, nes įvyko tik keli pinigų pervedimai: 2009 metų rugpjūčio 27 dieną - apie 130 tūkst. litų VšĮ Socialinės ir ekonominės plėtros centrui, rengiančiai paraiškas ES finansuojamiems projektams, ir 2010 metų kovo 10 dieną Dariaus Gudelio vadovaujamai viešųjų ryšių bendrovei "VIP Viešosios informacijos partneriai" - apie 13 tūkst. litų. Europos socialinio fondo agentūrai rekomenduojame pasidomėti šiais mokėjimais ir faktu, ar mokėjimas viešųjų ryšių firmai tikrai buvo susijęs su Europos projektu. Yra duomenų, leidžiančių įtarti, kad šios lėšos galėjo būti panaudotos balandį vykusiems prokuratūros jubiliejiniams renginiams apmokėti, nors pastarieji buvo surengti nemokamai Seimo kanceliarijos ir niekaip nesusiję su ES projekto viešinimu. Tačiau labiausiai GP Valdymo skyriaus vyriausiąjį prokurorą V.Sabutį bei generalinio prokuroro pavaduotoją D.Raulušaitį erzina Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas, kuriuo sustabdytas beveik milijono litų vertės galimybių studijos ir optimizavimo plano rengimo paslaugos pirkimas. Šis pirkimas įvyko jau D.Valio ir D.Raulušaičio vadovavimo GP laikotarpiu. Kam reforma, jei iš jos negalima dar ir užsidirbti?

Ar ne šiuo principu vadovavosi D.Raulušaitis ir V.Sabutis, kurie rūpinasi tiek ES projektu dėl valdymo tobulinimo, tiek dirba reformos komisijoje. Šis, Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, įstatymus pažeidžiantis ir neskaidrus viešasis pirkimas įvyko 2010 metų liepos mėnesį. 2010 metų liepos 19 dieną būtent šiam viešajam pirkimui skirta GP komisija nugalėtoju paskelbė ne mažiausią, o pačią didžiausią kainą pasiūliusį konkurso dalyvį UAB "PricewaterhouseCoopers". Šiame konkurse - dėl prokuratūros struktūros, valdymo ir funkcijų paskirstymo optimizavimo galimybių studijos ir plano parengimo - dalyvavo trys tiekėjai: UAB SAVVIN, pasiūliusi 871,2 tūkst. litų kainą, Nacionalinės plėtros institutas - 948 tūkst. litų ir minėtasis UAB "PricewaterhouseCoopers" - bendrovė pasisiūlė darbus atlikti už didžiausią kainą - 968 tūkst. litų. Reikėtų pabrėžti, kad projekte šiai studijai numatyta 600 tūkst. litų.

Neskaidrūs prokurorų pirkimai

Šis Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas, kuriuo buvo sustabdytas V.Sabučio vadovaujamo projekto didelės vertės pirkimas, atsirado po to, kai generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis buvo priverstas į šią tarnybą kreiptis, nes "viešojoje erdvėje keliamos abejonės dėl viešųjų pirkimų skaidrumo" vykdant minimą projektą. Mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis taip pat prašė GP paaiškinti jos konkurso rezultatus. D.Raulušaitis sulaukė sprendimo, kurio akivaizdžiai nesitikėjo, nes netrukus į Viešųjų pirkimų tarnybą išsiuntė dar vieną raštą, kuriuo įžūliai reikalavo nedelsiant Tarnybai persvarstyti savo sprendimą, stabdantį šį neskaidrų pirkimą, grasino bylinėtis teismuose. Reikėtų pabrėžti, kad šiuo atveju GP turi veikti kaip eilinė perkančioji organizacija, o ne kaip svarbiausia teisėsaugos institucija, dėl to tokie D.Raulušaičio raštai, reikalaujantys, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nedelsiant persvarstytų savo sprendimus, gali būti traktuojami ir kaip šiurkštus kišimasis į Tarnybos kaip valstybės institucijos veiklą, nes savo sprendime Viešųjų pirkimų tarnyba jau buvo nurodžiusi, kad pirkimas stabdomas, o jos sprendimai gali būti skundžiami teismams bendra tvarka. Pirmasis D.Raulušaičio pasirašytas raštas buvo parengtas V.Sabučio, o kas parengė antrąjį? Gal kartais laimėtojo ekspertė advokatė Eugenija Sutkienė?

Atkreiptinas dėmesys, kad šį neskaidrų konkursą organizavo ne nuolatinė GP Viešųjų pirkimų komisija, o paties V.Sabučio iniciatyva dar generalinio prokuroro A.Valantino sudaryta speciali GP Valstybės projektų įgyvendinimo viešųjų pirkimų komisija. Jos pirmininku buvo paskirtas V.Sabučio bendražygis, GP Mokymo metodinio skyriaus (dabar Personalo valdymo ir vidaus tyrimų skyriaus) vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Robertas Dlugauskas. Komisijos vicepirmininku buvo paskirtas V.Sabutis. Būtent ši R.Dlugausko ir V.Sabučio vadovaujama komisija neskaidriai išrinko beveik milijoną litų siūlantį dalyvį rengti reformos galimybių studijas. Reikėtų pažymėti, kad R.Dlugauskas, taip pat kaip ir V.Sabutis, dirba D.Raulušaičio vadovaujamoje reformą rengiančioje komisijoje.

Įtakos grupė

Tačiau daugybė generalinio prokuroro D.Valio veiksmų ir sprendimų tampa visiškai aiškūs ir nuoseklūs, atidžiau panagrinėjus asmenis, stovinčius už šio įstatymus pažeidžiančio beveik milijono litų vertės konkurso laimėtojo. Ar ne į jų kišenes būtų nusėdę šimtai tūkstančių ES ir Lietuvos Respublikos biudžeto litų? Kompetentingos institucijos disponuoja UAB "PricewaterhouseCoopers" pateiktu šiam konkursui priedu, kuriame nurodomas laimėjimo atveju galimybių studiją rengsiančių ekspertų sąrašas. LŽ susipažino su šiuo dokumentu ir aptiko ten daug pažįstamų pavardžių bei didelį atgarsį visuomenėje turėjusių skandalų herojų.

Galima drąsiai teigti, kad LŽ išviešintas generalinio prokuroro D.Valio ir jo komandos narių šių metų rugsėjo 21 dieną vienoje Vilniaus kavinių vykęs neformalus susitikimas su LTV žurnalisto Virginijaus Savukyno koordinuojama žurnalistų ir kitų viešų asmenų įtakos grupe, kuriame dalyvavo ir susikompromitavusių prokurorų vieši gynėjai, tokie kaip buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas Egidijus Kūris, LTV žurnalistė Rita Miliūtė, politikos apžvalgininkas Arkadijus Vinokuras ir kiti, nebuvo tiesiog atsitiktinis iš provincijos atvykusio prokuroro kontaktas su "valstybininkų" klanu siejamais asmenimis.

Įstrigęs V.Sabučio projektas, dėl kurio iš kailio neriasi D.Valio pirmasis pavaduotojas D.Raulušaitis, smagiam didelių lėšų "įsisavinimui" ekspertais ketino kviesti būtent su šia klanine grupe siejamus VU Teisės fakulteto dekaną V.Nekrošių, šio fakulteto prodekaną G.Švedą, advokatę E.Sutkienę.

Atkreiptinas dėmesys, kad V.Nekrošius taip pat yra Seimo valdybos sudarytos prokuratūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektų tobulinimo darbo grupės narys. Ar dalyvavimas šioje Seimo komisijoje ir drauge ekspertu prokuratūros reformos gaires rengsiančiame riebiai tos pačios prokuratūros finansuojamame projekte nėra viešųjų ir privačių interesų konfliktas? Ką apie tai mano Seimo pirmininkė ir generalinis prokuroras?

Prieš dvejus metus dabartinei valdančiajai koalicijai formuojant Andriaus Kubiliaus Vyriausybę koalicijos partneris Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas Arūnas Valinskas nuožmiai siekė, kad teisingumo ministro portfelis atitektų jų partijai, o vieninteliu kandidatu jie siūlė tą patį V.Nekrošių. Tačiau tuometę prezidentūrą pasiekė informacija, kad teikiant šį kandidatą slaptosios tarnybos ketina pateikti valstybės vadovui informaciją dėl V.Nekrošiaus ir jo tuometės sutuoktinės, Teisingumo ministerijos (TM) tarnautojos, galimo dalyvavimo TM neskaidriuose teisėjų mokymo paslaugų pirkimuose. Yra pagrindo manyti, kad ši informacija buvo subtiliai "nutekinta" su šiuo asmeniu susijusiai advokatų kontorai, kuri susisiekė su tuomet komandiruotėje Vokietijoje buvusiu profesoriumi. Po šio telefoninio pokalbio jis savo kandidatūrą atsiėmė, A.Valinsko partija nebepretendavo ir į teisingumo ministro portfelį. Manoma, kad tai ir buvo advokatės E.Sutkienės kontora, kuri artimai siejama su šia klaninės prigimties grupe. V.Nekrošius buvo įsipainiojęs ir į nelegaliai Lietuvoje veikusių Rusijos įsteigtų aukštųjų mokyklų, galbūt susijusių su užsienio žvalgybų veikla, skandalą. TM departamento direktorė Živilė Liekytė viešai paliudijo, kad V.Nekrošius ne tik dėstė kartu su ja vadinamame Rusijos švietimo akademijos universitete Vilniuje, bet ir organizavo kitus dėstytojus šiam nelegaliam darbui, finansuojamam neaiškių užsienio šaltinių. Be užuolankų kalbant, tokio pobūdžio nelegaliai veikusios Rusijos įsteigtos aukštosios mokyklos yra siejamos su šios valstybės žvalgybos tarnyba ir laikomos grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Kitas ekspertas - V.Nekrošiaus vadovaujamo fakulteto prodekanas G.Švedas. Šis asmuo buvo priverstas gėdingai atsistatydinti iš teisingumo viceministro pareigų po to, kai kartu su teisėjais Virgilijumi Valančiumi, Vigintu Višinskiu, Romanu Klišausku ir prezidento Valdo Adamkaus patarėju Haroldu Šinkūnu įsipainiojo į viešo melo prezidentui ir visuomenei skandalą, šmeižiant tuometį Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių, dėl to buvo kilusi net konstitucinė krizė. Po V.Greičiaus paskelbtų garso įrašų atsistatydinti buvo priverstas ir H.Šinkūnas. Beje, jis taip pat šiuo metu, kaip ir G.Švedas, yra V.Nekrošiaus prodekanas.

Tačiau aukšti teisininkai melavo ne tik prezidentui V.Adamkui. Nebaudžiamumo jausmo apimti Lietuvos prokurorai įgudo slėpti tikrąją informaciją ir įžūliai meluoti net prezidentei D.Grybauskaitei.

Tęsinys - rytdienos numeryje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"