TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Generaliniai korupcijos "stogai" (VIII)

2010 11 30 0:00
Petro Malūko nuotrauka

Pernai Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu viešėdamas Vilniuje Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, atsakydamas į klausimą dėl Sausio 13-osios žudynių vieno iš įtariamųjų Vladimiro Uschopčiko išdavimo Lietuvai, pakartojo tai, ką teigė interviu vizito išvakarėse: esą Baltarusija nesulaukusi jokio Lietuvos prokurorų prašymo šiuo klausimu. Generalinė prokuratūra bandė tai neigti - ji įžūliai melavo abiem prezidentams.

1991 metų sausio 16 dieną išlydint iš Katedros aikštės į Antakalnio kapines 14 trispalvėmis uždengtų Sausio 13-osios aukų karstų poetas Justinas Marcinkevičius kalbėjo: "Kokie mes stiprūs, kai mano ranka tavo rankoje, o tavo ranka - jo rankoje. Šitaip visą Lietuvą apkabinusioje rankų grandinėje amžinai jausime ir jų, žuvusiųjų, rankas. Mūsų Nepriklausomybės augalas gausiai palaistytas šventu jos gynėjų krauju. Amžinajam gyvenimui ant Lietuvos patekėjo jų širdys."

Prabėgo bemaž dvidešimt metų. Ką jaučiame dabar?

Prokurorus demaskavo A.Lukašenka

Pernai rugsėjo 16 dieną Vilniuje, Respublikos prezidento rūmuose, susitiko Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Aleksandras Lukašenka. Po šio susitikimo Lietuvos prezidentūra pareiškė, kad per susitikimą "buvo kalbėta Vladimiro Uschopčiko klausimu", t. y. dėl vieno iš 1991 metų sausio 13 dienos Sovietų Sąjungos ir jos vietinių kolaborantų Vilniuje surengtų taikių Lietuvos gyventojų žudynių organizatorių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

"Čia ir prezidentas A.Lukašenka, ir prezidentė D.Grybauskaitė konstatavo, kad kol kas trūksta abejų šalių prokuratūrų bendradarbiavimo, nes atrodo, kad informacijos Baltarusijos pusei ganėtinai trūksta", - viešai pareiškė prezidentės atstovas spaudai. "Iš Lietuvos prokuratūros pusės reikėtų turbūt aktyvesnių pastangų pateikiant tą informaciją Baltarusijos pusei", - pridūrė Lietuvos prezidentės patarėjas.

Vizito į Vilnių išvakarėse Baltarusijos vadovas interviu Lietuvos žurnalistams jau buvo pareiškęs, kad jo valstybės prokuratūra nesulaukusi reikiamų prašymų iš Lietuvos prokurorų dėl buvusio sovietinių ginkluotųjų pajėgų Vilniaus garnizono viršininko generolo majoro V.Uschopčiko persekiojimo. Šį Generalinę prokuratūrą (GP) demaskuojantį faktą A.Lukašenka nedvejodamas pakartojo ir Vilniuje.

Prokurorų melas

Lietuvoje kilo pasipiktinimo banga. Tada kontratakavo GP ir jos partneriai. Spaudoje pasirodė prezidentę D.Grybauskaitę aršiai smerkiančios publikacijos, neva ji pasidavė A.Lukašenkos demagogijai, iškeitė dorus Lietuvos prokurorus į autoritarinės valstybės klaidinančius pareiškimus, neva Lietuvos vadovės pareiškimai itin nustebinę GP vadovybę. GP Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos (TRTP) skyriaus vyriausiasis prokuroras Rolandas Tilindis tomis dienomis davė vieną po kito interviu Lietuvos žiniasklaidai, tvirtindamas, kad informacijos apie šią baudžiamąją bylą gretimai valstybei tikrai netrūksta. "Susirašinėjama nuolat. Mes parašome, jie atsako, tačiau mūsų prašymas nepatenkinamas", - kalbėjo vyriausiasis prokuroras.

R.Tilindžio teigimu, pirmasis prašymas išduoti V.Uschopčiką ir kitus antivalstybiniu sąmokslu įtariamus asmenis (šiame sąraše iki šiol yra taip pat Baltarusijoje gyvenantys Stanislava Juonienė ir Vladimiras Šeinas) buvo išsiųstas dar 1993 metais. Prokuroras pridūrė, kad Baltarusija nuolat raginama išduoti V.Uschopčiką bei kitus šios bylos įtariamuosius, pavyzdžiui, S.Juonienę ir V.Šeiną, bet į kiekvieną Lietuvos prokurorų prašymą išduoti įtariamus Sausio 13-osios perversmininkus sulaukia vis išradingesnių atsakymų. "Jie aiškina, kad savo piliečių neišduoda arba kad negali įvykdyti mūsų prašymo, nes jis neatitinka pagrindinių Baltarusijos teisės principų", - sakė R.Tilindis.

GP TRTP skyriaus vyriausiasis prokuroras atsargiai pridūrė, kad ketvirtadienį, rugsėjo 17 dieną, GP pranešė išsiuntusi dar vieną teisinės pagalbos prašymą Baltarusijai dėl Sausio 13-osios bylos. R.Tilindis bandė gelbėti savo ir visos GP kailį.

LŽ pasidomėjo šios bylos peripetijomis. Aptikome nenuginčijamų įrodymų, kad Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė buvo teisi, o GP vadovai atvirai ir įžūliai melavo.

Atskira byla

Iš tiesų 1996 metų birželio 19 dieną GP buvo baigta ir teismui perduota baudžiamoji byla dėl nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis, antikonstitucinių organizacijų kūrimo, kenkimo ir kitų nusikaltimų. Šioje byloje buvo teisiami Maskvos komunistinių kolaborantų lyderis Mykolas Burokevičius su bendrininkais. Tų pačių metų spalio 19 dieną Vilniaus apygardos teismas savo nutartimi tvarkomajame posėdyje nuo šios nagrinėjamos baudžiamosios bylos atskyrė bylą, iškeltą asmenų, kurie pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, tarp jų generolo V.Uschopčiko, atžvilgiu.

Ši baudžiamoji byla, kuri ir yra tiriama GP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente (ONKTD) atskirta, be V.Uschopčiko, iškelta dar V.Švedo, A.Naudžiūno, E.Kasperavičiaus, R.Juchnevičiaus, V.Šurupovo, V.Lazutkos, S.Juonienės, V.Šeino, O.Šenino, V.Kriučkovo, A.Žitnikovo, D.Jazovo, V.Ačalovo, F.Kuzmino, V.Očarovo, J.Kalganovo, N.Demidovo, S.Fiodorovo, M.Golovatovo, V.Kustrio, A.Grečišnikovo, S.Panikarovo, S.Machovo, J.Čiudesnovo, G.Belouso, V.Sibiriakovo, V.Ryžovo, N.Astachovo, M.Chabarovo, A.Radkevičiaus, V.Uspenskio, P.Vasilenko, A.Subotino, A.Vadiljevo, I.Ignatovo, N.Mikulos, Z.Mackevič, I.Černych, V.Jegorovo, J.Bremkausko, O.Chlybovo atžvilgiu. Visi šie asmenys norėjo sutrypti nepriklausomą Lietuvos Respubliką, organizavo arba vykdė Lietuvos vaikų žudynes, fiziškai traiškė taikius beginklius laisvės gynėjus sunkiąja karine technika.

2003 metų spalio 21 dieną GP ONKTD vyriausiojo prokuroro Algimanto Kliunkos nurodymu šią baudžiamąją bylą buvo pavesta tirti ONKTD prokurorei Gintarei Vareikytei. Prokurorei perduoti trys tomai (išviso 586 lapai) šios bylos medžiagos. Prokurorei perduotoje bylos medžiagoje "nebuvo nutarimų šiuos 42 asmenis patraukti kaltinamaisiais, šie proceso dokumentai buvo likę kitoje byloje (kurią 1996 m. nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas), šioje medžiagoje buvo tik teismo nutartys skirti kaltinamiesiems kardomąsias priemones - suėmimus bei nutarimai paieškoti kaltinamuosius". Nors aiškiai buvo duomenų, kad kaltinamieji yra pasislėpę nuo ikiteisminio tyrimo, dėl to byla teismo ir buvo išskirta į atskirą, prokurorei G.Vareikytei "perduotoje baudžiamosios bylos medžiagoje teisinės pagalbos prašymai nebuvo parašyti, į užsienio valstybes jie išsiųsti nebuvo taip pat" - tokie faktai atskleidžiami tarnybiniame pranešime generalinio prokuroro pavaduotojui jau po kilusio skandalo praeitų metų rudenį A.Lukašenkos vizito metu.

Neišsiųsti prašymai

Dar 2003 metų gegužės 1 dieną įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas (BK). Kadangi BK normos numatė švelnesnes bausmes už šių asmenų įvykdytas nusikalstamas veikas, prokurorė nutarė visiems bylos įtariamiesiems parengti naujus pranešimus apie įtarimus ir inicijuoti teisinės pagalbos prašymus dėl visų įtariamųjų paieškos ir išdavimo Lietuvos valstybei.

Reikėtų atkreipti dėmesį, jog nuo 1996 metų tiriamoje šioje baudžiamojoje byloje iki 2003 metų, kai byla vyriausiojo prokuroro A.Kliunkos buvo perduota GP ONKTD prokurorei G.Vareikytei atlikti ikiteisminį tyrimą, joje buvo "tik 3 tomai baudžiamosios bylos medžiagos, joje nebuvo nei pranešimų apie įtarimus, nei nutarimų patraukti kaltinamaisiais" (iš tarnybinio pranešimo generalinio prokuroro pavaduotojui). O pirmasis pranešimas apie įtarimą Lietuvos prokuratūroje parengtas apskritai tik 2006 metų kovo 16 dieną įtariamajam V.Sibiriakovui. Reikėtų pažymėti, kad šioje svarbioje byloje "ikiteisminio tyrimo grupė nebuvo sudaryta", ją tyrė viena, tuo pačiu metu ne vieną ikiteisminį tyrimą turinti atlikti prokurorė.

Ir nors bylą tirianti GP ONKTD prokurorė G.Vareikytė teisinės pagalbos prašymą dėl generolo majoro V.Uschopčiko - perversmininkų "Nacionalinio gelbėjimo komiteto" paskelbto Vilniaus miesto kariniu komendantu - GP TRTP skyriui perdavė 2006 metų liepos 12 dieną, į Baltarusiją jis buvo išsiųstas tik po to, kai 2009 metų rugsėjo 16 dieną prezidento A.Lukašenkos vizito metu kilo skandalas, t. y. tik 2009 metų rugsėjo 28 dieną.

Tai patvirtina ir prokurorės G.Vareikytės raštas tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos pirmininkui. "Noriu atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad tik po to, kai ONKTD vyriausiasis prokuroras A.Kliunka kreipėsi į generalinį prokurorą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo (kreipėsi A.Kliunka tik kitą dieną po Lietuvos ir Baltarusijos prezidentų kalbų, tai yra 2009 09 17 - aut.), 2009 09 28 Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyrius į Baltarusiją išsiuntė mano inicijuotą ir 2006 metų liepos 11 dieną perduotą šiam skyriui teisinės pagalbos prašymą dėl V.Uschopčiko", - rašo G.Vareikytė tarnybinio tyrimo komisijai. R.Tilindis stalčiuje G.Vareikytės prašymą pralaikė ilgiau nei trejus metus.

Maža to, paaiškėjo, kad 2006 metų liepos 11 dieną pateiktas teisinės pagalbos prašymas dėl V.Uschopčiko (TRTP skyriuje registruotas kitą dieną) iš šio GP padalinio, atsakingo už teisinės pagalbos prašymus, į GP Vertimų skyrių buvo perduotas daugiau kaip po aštuonių mėnesių, tai yra 2007 metų kovo 14 dieną.

Patikimas TRTP filtras

GP TRTP skyrius vengė Vertimų skyriui perduoti ir kitus teisinės pagalbos prašymus šioje baudžiamojoje byloje. Pavyzdžiui, GP ONKTD prokurorė TRTP skyriui perdavė teisinės pagalbos prašymus, kurie turėjo būti išsiųsti į Rusijos Federaciją, dėl SSRS gynybos ministro maršalo įtariamojo Dmitrijaus Jazovo 2006 metų rugpjūčio 7 dieną, - į Vertimų skyrių TRTP skyriaus perduota tik 2007 metų kovo 27 dieną, dėl SSRS Valstybės saugumo komiteto pirmininko armijos generolo įtariamojo Vladimiro Kriučkovo 2006 metų liepos 21 dieną, o TRTP skyrius vertėjams perdavė tik daugiau kaip po metų - 2007 metų lapkričio 16 dieną. Po kelių dienų, lapkričio 26-ąją, generolas mirė, tačiau toliau įnirtingai vyko vertimai. Taip nutiko ir dėl kitų įtariamųjų: teisinės pagalbos prašymai buvo verčiami dėl jau mirusių asmenų (pavyzdžiui, A.Vadiljevas mirė 2005 m.), o dėl gyvųjų buvo atidėliojami.

Teisinės pagalbos išsiuntimų tvarka labai paprasta: bylą tiriantis prokuroras, šiuo atveju GP ONKTD prokurorė G.Vareikytė, perduoda pagalbos prašymą TRTP skyriui, kuriam vadovauja R.Tilindis (vadovas nuo 2008 kovo 15 d.). TRTP skyrius, galutinai parengęs teisinės pagalbos prašymą, perduoda tą prašymą Vertimų skyriui (vedėja Sigita Ričkutė), kurį kuruoja GP kanclerė Gertrūda Tumelienė, o išvertus jį TRTP skyrius perduoda pasirašyti generaliniam prokurorui arba jo pavaduotojui ir išsiunčia į atitinkamą valstybę.

TRTP skyriaus nuostatai teigia, kad jo uždavinys - teisinės pagalbos vykdymas, t. y. rengti ir siųsti užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų teisinės pagalbos prašymus baudžiamosiose bylose. Skyriaus vyriausiasis prokuroras turi planuoti, organizuoti ir kontroliuoti skyriaus prokurorų ir kitų darbuotojų veiklą, atsakyti už skyriui pavestų užduočių vykdymą, kontroliuoti pavestų užduočių atlikimą. Anot Vertimų skyriaus nuostatų, šio skyriaus vedėjas privalo tinkamai paskirstyti užduotis vertėjams, nustatyti tų užduočių įvykdymo terminus, kontroliuoti jų vykdymą.

Patronas apgynė savo favoritą

Po A.Lukašenkos pareiškimų sukelto skandalo GP buvo pradėtas tarnybinis tyrimas, tačiau jis baigėsi niekuo, nes tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas kaip savo akies vyzdį saugojo pagrindinį kaltininką ir savo favoritą - GP TRTP skyriaus vyriausiąjį prokurorą R.Tilindį. Tarnybinio patikrinimo komisijos nariai 2009 metų spalio 26 dieną pateikė atskirųjų nuomonių, kad tikslinga tarnybinį patikrinimą išplėsti į R.Tilindžio bei S.Ričkutės skyrius, nes jiems tenka didžiausia atsakomybė dėl neišsiųstų teisinės pagalbos prašymų. Tai įsiutino R.Tilindžio patroną. Rekomenduojame GP atlikti auditą, ar tarnybinio patikrinimo medžiagoje iš generalinio prokuroro kabineto į archyvą iškeliavo visa informacija, ir ta, kuri demaskuoja R.Tilindį (privalo būti 70, o ne 67 lapai). Bet ar tai sudomins dabartinį generalinį prokurorą Darių Valį, kurio dėka tas pats R.Tilindis ir kiti toliau nebaudžiami klesti ir daro karjerą.

Buvo laukiama senaties

Kaip rodo GP saugomi dokumentai, prokurorė G.Vareikytė nuolat domėjosi, kodėl dalis teisinės pagalbos prašymų yra neišsiųsta, nors perduota TRTP skyriui (be kitų, tarnybinis raštas TRTP skyriaus vyriausiajam prokurorui R.Tilindžiui dar 2008 m. gegužės 10 d.). Tačiau atsakymo negaudavo arba gaudavo tik tuščius pažadus. Nenuginčijami įrodymai atskleidžia, kad tuometis generalinis prokuroras A.Valantinas, jo pavaduotojas Gintaras Jasaitis, ONKTD vyriausiasis prokuroras A.Kliunka, Vertimų skyriaus vedėja S.Ričkutė, o visų pirma TRTP skyriaus vyriausiasis prokuroras R.Tilindis žinojo, jog didelė ir svarbiausia teisinės pagalbos prašymų į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją dalis šioje byloje nėra išsiųsta. Tačiau nesiėmė jokių priemonių, dėl to didelės žalos patyrė Lietuvos Respublika ir buvo neužtikrintas tinkamas baudžiamasis persekiojimas. Tinkamo Vertimų skyriaus veiklos kuravimo neužtikrino ir kanclerė G.Tumelienė.

Tiesa, "A.Kliunka taip pat prašė Vertimų skyriaus vedėjos S.Ričkutės išversti teisinės pagalbos prašymus šioje byloje, ji pažadėjo tai padaryti iki 2009 metų sausio 13 dienos, tačiau po šių pokalbių 2008 metais TRTP skyrius į užsienio valstybes išsiuntė tik 4 teisinės pagalbos prašymus, kurie, pažymėtina, buvo inicijuoti dar 2006 metais" prokurorės G.Vareikytės.

Jei Lietuva turėtų nors kokią parlamentinę kontrolę vykdantį Seimą, o šis - Teisės ir teisėtvarkos komitetą, visus faktus atskleisti būtų gana paprasta. Tiesiog reikėtų lentelės su informacija, kada bylą tyrusi prokurorė G.Vareikytė pateikė teisinės pagalbos prašymus TRTP skyriui, kada juos šis skyrius perdavė Vertimų skyriui, kada jie grįžo į TRTP skyrių ir kada buvo išsiųsti į atitinkamas valstybes. Tai atskleistų šokiruojančią padėtį. Tačiau Seimas labiau linkęs, atrodo, tik veidmainiškai kiekvienais metais minėti Sausio 13-ąją specialiuose posėdžiuose, o teisingumui šioje byloje, kuris toks svarbus už Lietuvos laisvę žuvusiųjų aukai atminti, akivaizdžiai yra abejingas.

Ir dar. Sausio 13-osios žudynių organizatoriams įtarimai buvo reiškiami už tyčinius nužudymus sunkinančiomis aplinkybėmis. Už šį nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn galioja 20 metų terminas. Vadinasi, 2012 metų sausio 13 dieną būtų sukakusi senatis. O R.Tilindis su S.Ričkute turbūt ir toliau vaikščiotų su neišsiųstais dokumentais vienas pas kitą. O gal tai buvo daroma kaip tik tempiant laiką iki senaties?

Tačiau po prezidentės D.Grybauskaitės griežto viešo pasipiktinimo neveikliu tyrimu šioje byloje pagaliau okupantų nusikaltimai vasarį buvo perkvalifikuoti pagal BK 100 straipsnį, kuriam negalioja senatis. Jis sako: "Tas, kas tyčia, vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką, dideliu mastu arba sistemingai užpuldinėjo civilius ir juos žudė arba sunkiai sutrikdė jų sveikatą; sudarė tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė žmonių žūtį; prekiavo žmonėmis; deportavo gyventojus; kankino, žagino, įtraukė į seksualinę vergovę, vertė užsiimti prostitucija, priverstinai apvaisino ar sterilizavo; persekiojo kurią nors žmonių grupę ar bendriją dėl politinių, rasinių, nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių, lyties ar kitų motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė; žmones sulaikė, areštavo ar kitaip atėmė jų laisvę, kai toks laisvės atėmimas nepripažįstamas, ar nepranešė apie žmonių likimą arba buvimo vietą; vykdė apartheido politiką, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos." Lietuvių tautos ir jos sukurtos valstybės priešai iki paskutinio savo atodūsio žinos, kad jie neišvengs atsakomybės dėl senaties.

Kai 1991 metų naktį į sausio 13-ąją sovietų karinės pajėgos smurtu užėmė Televizijos ir radijo komitetą bei Televizijos bokštą, į Lietuvą prabilęs pirmasis atkurtos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis kalbėjo: "Jokios marionetės Lietuvoje nieko neapgaus. Niekas neturi vykdyti jų įsakymų ir dalyvauti kokioje nors jų valdžioje. Aš noriu Jus perspėti, kad sovietų svetimos valstybės įstatymai, teismai ir tardymai neturi jokios galios. Jeigu ką nors suimtų ir norėtų ką nors išgauti apie Jūsų artimą, reikėtų nereaguoti ir neklausyti. Būkite susikaupę, tylūs, žinokite, kad jie yra neteisūs, negali iš Jūsų nieko reikalauti ir negalės nieko čia daryti kitaip, kaip prievarta. Mūsų daug, tegul bus dar daugiau..." Nors ir kaip stengėsi, bet kai kurie apsimetėliai prokurorai, užmiršę savo duotą priesaiką, bent jau tą, kurią davė Lietuvos Respublikai, nieko neapgavo. Jeigu R.Tilindis ir kiti GP prokurorai stotų į tą poeto "rankų grandinę", ar jie nepajustų, kad savo rankoje laiko kruviną žudiko ranką?

Netrukus Lietuva minės Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmetį. Kaip šią datą paminės GP?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"