TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Generalinio prokuroro vertybiniai popieriai

2011 04 08 0:00
D.Valys negali rišliai paaiškinti, kada ir kaip įsigijo "City Service" ir Panevėžio statybos tresto akcijų.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Tik tapęs generaliniu prokuroru, Darius Valys aptiko savyje verslininko gyslelę. Viena ranka jis priiminėja prašymus tirti viešojo intereso pažeidimus "Rubikono" (dabar "Icor") apsėstame Vilniaus šilumos ūkyje, o antra - perka ir parduoda vienos šio koncerno bendrovių akcijas. Viena ranka vadovauja Generalinei prokuratūrai (GP), kuri atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo statant Valdovų rūmus, o kita - bando padidinti šeimos biudžetą pirkdamas ir parduodamas šios statybos rangovo - Panevėžio statybos tresto - akcijas.

Liaudiškai toks susidvejinimas vadinamas viešųjų ir privačių interesų konfliktu. Todėl savo audringą investicinę veiklą, kurią plėtojo laisvu nuo prokuratūros reformos laiku, D.Valys kruopščiai slepia nuo visuomenės.

D.Valio paslapčių skrynelė

Atidesnis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tinklalapio lankytojas prieš porą savaičių turėjo gerokai nustebti: generalinio prokuroro D.Valio deklaracija staiga buvo papildyta įrašais, liudijančiais, kad jis turi korumpuoto verslo sinonimu tapusio "Rubikono" antrinės bendrovės UAB "City Service", į skandalą dėl 253 mln. litų pabrangusios Valdovų rūmų statybos įklimpusios AB Panevėžio statybos tresto ir dar kelių bendrovių akcijų.

Iš kur šios akcijos atsirado - mįslė, jos nesugebėjo paaiškinti net VTEK darbuotojai. Peržiūrėjus visas deklaracijas nuo 2002 metų, kai D.Valys dar dirbo tolimosios Naujosios Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru, nepavyko rasti nė vieno įrašo apie "City Service" ar Panevėžio statybos trestą. Tik 2011 metų kovo 16 dieną, vos prieš kelias savaites, kai jau buvo įsisiūbavęs skandalas dėl išnaudojamo vairuotojo (vežiojančio viršininką į darbą ir namo savo privačiu automobiliu) ir kilę įtarimų dėl interesų konflikto, generalinis prokuroras staiga atgavo atmintį: prisiminė turįs šių bendrovių akcijų ir informavo apie tai VTEK.

VTEK patarėjo Aleksandro Zinovičiaus įsitikinimu, toks D.Valio "išsiblaškymas" reiškia viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pažeidimą: "Bet kuris valstybės tarnyboje dirbantis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka privalo nurodyti duomenis apie savo ir sutuoktinio privačių interesų pasikeitimus. Deklaraciją jis privalo papildyti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos. Šiuo konkrečiu atveju, mano manymu, akivaizdu, kad duomenys apie turimas akcinių bendrovių akcijas buvo pateikti pavėluotai."

Balandžio pradžioje VTEK tinklalapyje kabančią generalinio prokuroro deklaraciją ištiko dar viena metamorfozė. Taip pat mįslingai, kaip ir buvo atsiradusios, "City Service" ir Panevėžio statybos tresto akcijos iš jos staiga dingo. Šiuo metu D.Valio deklaracija vėl nepriekaištingai švari - joks pilietis, besidomintis GP šefo interesų skaidrumu, net neįtartų, kad dar visai neseniai čia buvo įrašyti dviejų skandalais apaugusių bendrovių pavadinimai.

Versliukas akcijų biržoje

Nors iš amnezijos ištikto GP vadovo deklaracijos neįmanoma spręsti, kada, iš ko ir už kokią sumą jis pirko UAB "City Service" ir Panevėžio statybos tresto akcijų, tačiau joje puikuojasi įspūdingas sandorių sąrašas, kuris nepadarytų gėdos net ir pradedančiam biržos makleriui.

D.Valys deklaravo, kad pirko vertybinių popierių 2009 m. gruodžio 4 d., 2010 m. balandžio 28 d., 2011 m. sausio 20 d., 2011 m. sausio 31 d., 2011 m. vasario 4 d., 2011 m. vasario 28 d., 2011 m. kovo 2 dieną. Šiemet į vertybinių popierių rinką jis žengė ypač ryžtingai - per trumpą laikotarpį sudaryti net penki sandoriai. Kaip sandorių šalis nurodytas AB Ūkio bankas (greičiausiai - biržos brokerių paslaugas teikiantis banko padalinys), vienu atveju - tarptautinė brokerių kontora "Interactive brockers".

Šiems pirkimams D.Valys išleido nemenkas sumas. 2009 m. gruodžio 4 d. ir 2011 m. vasario 28 d. sandorių vertė nurodyta nuo 50 tūkst. iki 75 tūkst. litų ir nuo 5 tūkst. iki 25 tūkst. litų. Kitų penkių pirkimų vertė - iki 5 tūkst. litų. Skaičiuojant bendrą investicijų vertę, vertybiniams popieriams įsigyti D.Valys galėjo išleisti mažiausiai 68 tūkst., daugiausia - apie 125 tūkst. litų.

Tuo pačiu metu, kai iš generalinio prokuroro deklaracijos VTEK tinklalapyje paslaptingai be pėdsako dingo "City Service", Panevėžio statybos tresto ir kelių kitų bendrovių akcijos, ten pat atsirado penki nauji įrašai - 2011 metų kovo 28 dieną GP bosas sudarė dar 5 sandorius, tik šį kartą parduodamas vertybinius popierius. Trijų sandorių vertė - nuo 5 tūkst. iki 25 tūkst. litų, dviejų - iki 5 tūkst. litų.

Susidaro įspūdis, kad, be tiesioginio GP vadovo darbo, D.Valys papildomai uždarbiauja gana intensyviai užsiimdamas spekuliacijomis vertybinių popierių biržoje. Gal todėl GP vairuotojas Bronislovas Jurgelevičius savo senučiuke "Audi 100" "pakeliui" (nors iš tikrųjų gyvena kitame Vilniaus rajone) priverstas pusę šešių ryto pavėžėti viršininką į darbą, kad tas spėtų sėsti prie kompiuterio?

Tokios sumos pareigūno šeimos biudžetui atrodo gana reikšmingos. Juk šiuo metu D.Valio šeima gyvena tik iš generalinio prokuroro atlyginimo - vidutiniškai 8597,66 lito per mėnesį, mat persikėlus iš Naujosios Akmenės į sostinę jo žmona Jolanta Valienė nebedirba. Be to, reikia grąžinti 2009 metais paimtą 32 221 lito paskolą.

Deklaracija = simuliacija

Paprašyta pakomentuoti šį keistą reiškinį - GP vadovo, su biržos maklerio aistra įsisukusio į akcijų biržą, veiklą, - ekonomistė dr. Aušra Maldeikienė VTEK ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiamas D.Valio deklaracijas pavadino lietuviško neva "viešo" deklaravimo klasika: sudaroma regimybė, kad valstybės pareigūno deklaracija yra vieša, bet iš tiesų visuomenė nieko nežino. Tokia deklaracija, kokia pateikiama viešai, ekonomistės įsitikinimu, yra visuomenės mulkinimas - klausimų ši viešumo simuliacija kelia, daugiau, nei duoda atsakymų.

Kada, už kiek ir iš ko D.Valys pirko "City Service" ir Panevėžio statybos tresto akcijas? Kiek iš šių sandorių uždirbo? Kas jį konsultavo? O gal jis yra baigęs biržos maklerių kursus? Kaip jis sugeba rasti laiko stebėtinai intensyviai veiklai permainingoje akcijų biržoje? Ar tai netrukdo jo tiesioginiam darbui? O gal generalinis prokuroras stebi akcijų kursus darbo metu? Iš kokių lėšų jis pirko akcijas? Kodėl GP šefui apskritai prireikė pirkti privačių bendrovių akcijų?

Gal tokio rango pareigūnui, vengiančiam bet kokių neskaidrumo šešėlių, iš principo derėtų investuoti į valstybės vertybinius popierius?

Kodėl generaliniam prokurorui reikėjo vaidinti amneziją ir tarsi fokusininkui iš paslapčių skrynelės staiga ištraukti "Rubikono" ir Panevėžio statybos tresto akcijas tik prieš pat jas parduodant? Kodėl jis jų nedeklaravo laiku?

Kodėl D.Valys pirko akcijas tokių kontroversiškų įmonių, kurios sukelia jam akivaizdų interesų konfliktą, nes abi yra susijusios su GP sprendimais dėl ikiteisminių tyrimų arba jau pradėtomis bylomis? O juk abiem atvejais tyrimai yra rezonansiniai, jų objektas - milijoninės sumos iš valstybės biudžeto ir daugybės žmonių interesai...

O gal generalinis prokuroras gavo tai, kas vadinama legaliu kyšiu - už tai, kad jo vadovaujama GP nepradėtų ikiteisminių tyrimų arba nutrauktų bylas?

Kokia ekonominė šių abejotinų investicijų logika? Gal tai labai vertingos investicijos, dėl kurių "verta" rizikuoti reputacija, juk "Rubikono" pavadinimas daugeliui Lietuvos gyventojų yra tapęs keiksmažodžiu?

O gal kokie nors piktavaliai surengė sąmokslą prieš generalinį prokurorą ir tyčia įpiršo jam kompromituojančių akcijų? Bet tada turbūt reikia džiaugtis, kad liūdnos šlovės Gintaro Petriko laikai jau praeityje, nes generalinį prokurorą, ko gero, kas nors būtų sugundęs tapti EBSW verslo partneriu.

Praskaidrinti visą šią painiavą ir išvaduoti nuo sąmokslo teorijų būtų galėjęs vienintelis žmogus.

Viešumas pagal generalinį prokurorą

Nors beveik savaitę truko susirašinėjimas ir pats D.Valys telefonu patikino, kad į LŽ klausimus atsakys, paaiškinimo žurnalistei taip ir nepavyko išpešti.

Į kelis kartus raštu pakartotą klausimą, kada įsigijo "City Service" ir Panevėžio statybos tresto akcijų, D.Valio atsakymas skamba taip: "Visi sandoriai, pajamos, turtas yra deklaruoti."

Tiek pat pavyko sužinoti ir apie tai, kokiomis aplinkybėmis ir už kiek generalinis prokuroras šias akcijas pirko ir kiek iš šių sandorių uždirbo.

Į klausimą apie interesų konfliktą D.Valys neatsakė nieko.

Į klausimus, kodėl pirko vertybinius popierius, kiek tam skyrė laiko, ar turi konsultantą, ar perka akcijas asmeniškai, ar yra tai patikėjęs makleriui, ar intensyvus vertybinių popierių pirkimas netrukdo tiesioginiam darbui, D. Valys atsakė vienu kirčiu: "Generalinis prokuroras neužsiėmė verslu. Visi asmenys turi teisę įsigyti vertybinių popierių - tai yra viena iš lėšų laikymo formų."

Šiokia tokia informacija D.Valys vis dėlto pasidalijo: "Patiksliname, kad generalinis prokuroras neturi akcijų - jas pardavė ir tai deklaravo dar iki gaunant jūsų klausimus. Jūsų minimų Panevėžio statybos tresto akcijų vertė buvo 4868 litai, o "City Service" - 4600 litų. Visų turėtų akcijų vertė buvo 28 600 litų. Įmonės, kurių akcijų D.Valys buvo įsigijęs, yra viešai deklaruojamos pateiktoje (visiems Lietuvos piliečiams prieinamoje) deklaracijoje."

Pasiuntęs susipažinti su tobulai supainiota ir nieko nesakančia savo deklaracija, daugiau nieko apie savo santykius su "Rubikono" bendrove ir Panevėžio statybos trestu D.Valys paaiškinti nepanoro. O gal tikrai be reikalo kabinėjamės ir kėsinamės suvaržyti šventą generalinio prokuroro teisę investuoti į jo vadovaujamos GP tiriamų bendrovių akcijas?

Pasekmes dėl per vėlai, jo įsitikinimu, deklaruotų akcijų VTEK patarėjas A.Zinovičius aiškina taip: "Paprastai Komisija, vadovaudamasi protingumo ir efektyvumo principais, nepradeda tyrimų, jeigu neturi duomenų, kad asmuo priėmė sprendimus, susijusius su pavėluotai deklaruotais privačiais interesais. Tačiau derėtų prisiminti, kad asmuo, papildęs ar patikslinęs deklaraciją tik po to, kai buvo realizuotas interesų konfliktas ar dėl jo pradėtas tyrimas, negali tikėtis išvengti sankcijų."

Numarinti tyrimai dėl rubikoninių milijonų

GP negali skųstis, kad gauna mažai skundų dėl "Icor" (buvusio "Rubikono") bendrovių valdomo Vilniaus šilumos ūkio. Vien nuo 2010 metų sausio 2 dienos iki 2011 metų kovo 31 dienos iš Vilniaus gyventojų ir Vilniaus tarybos narių gauta dvylika tokių skundų.

Pora iš jų numarinti D.Valiui jau einant generalinio prokuroro pareigas ir net pradėjus apsipirkinėti vertybinių popierių biržoje.

Tėviškai atlaidaus prokurorų požiūrio į rubikoninius reikalus pavyzdys - 2010-ųjų gruodžio 31 dienos GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro Zenono Buroko atsakymas į 2010 metais gegužės 26 dieną gautą Europos Parlamento nario Juozo Imbraso ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario Gedimino Rudžionio kreipimąsi dėl UAB "Vilniaus energija" veiksmų rengiant finansinės atskaitomybės ataskaitas ir neteisingai apskaičiuojant pelno mokestį bei neteisingai nustatant bazinę šilumos kainą. Jame Z.Burokas informuoja apie VMI tyrimą, kurio metu nustatyta, kad 2008 metais "Vilniaus energija" deklaravo nepagrįstai didelius nuostolius, neteisingai nurodė prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) rezultatą: "Mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus ir prieštaravimus Bendrovė pašalino, 2010 11 15 patikslindama 2008 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje 13 095 242 litais sumažino deklaruotą veiklos nuostolį."

Maloniai suteikusi informaciją apie 13 mln. vertės "klaidą", už kurią iš savo kišenės sumokėjo Vilniaus šilumos vartotojai, GP nė žodžiu neužsiminė apie kokį nors ikiteisminį tyrimą. Lieka tik spėlioti, už kokius nuopelnus šiai bendrovei, kurios valdyme tiesiogiai dalyvauja "Icor" akcininkai, leidžiama be jokių pasekmių atgaline data taisyti "klaidas" deklaracijose.

Taip pat nesėkmingai rubikoninių milijonų bandė ieškoti Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis: jis 2010 metų gruodžio 10 dieną kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą ir pareikšti teisme ieškinį su reikalavimu valstybės ir savivaldybės naudai priteisti iš bendrovės "Vilniaus energija" neteisėtai pasisavintas lėšas. Galimo ieškinio suma įspūdinga - daugiau negu 172 mln. litų, kuriuos bendrovė uždirbo per 2005-2009 metus pardavusi iš Europos Sąjungos (ES) gautus ATL. Anot V.Martikonio, laikantis ES teisės aktų, privalomų visoms ES narėms, bei civiliniuose teisiniuose santykiuose egzistuojančių protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, lėšos, gautos už parduotus ATL, turi būti skiriamos tik aplinkos taršą mažinančioms priemonėms, o jei bendrovė jų šiuo tikslu nepanaudoja, pinigai turi būti grąžinami valstybei, kuri juos panaudotų analogiškiems tikslams.

2011 metų sausio 27 dieną Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, ir vasario 24 dieną - per patį D.Valio apsipirkimo biržoje įkarštį - V.Martikonis apskundė šį nutarimą GP. 2011 metų kovo 29 dieną GP Vilniaus tarybos nario skundą tenkinti atsisakė. Keistas sutapimas: šio sprendimo išvakarėse - 2011 metų kovo 28 dieną - D.Valys pardavė "Icor" bendrovės "City Service" akcijas.

V.Martikonis GP atsisakymą ginti viešąjį interesą yra pasiruošęs skųsti teismui. Anot jo, tiek Vilniaus apygardos prokuratūra, tiek GP sprendimus priėmė ne tik nepaisydamos Lietuvą įpareigojančių ES teisės aktų, bet ir netyrusios svarbiausių faktinių aplinkybių - kokiam tikslui "Vilniaus energija" panaudojo 172 mln. litų, kuriuos gavo pardavusi ATL.

2011 metų kovo 16-ąją - tą pačią dieną, kai generalinis prokuroras staiga prisiminė, kad privalo deklaruoti VTEK turįs AB "City Service" akcijų - jo vadovaujama GP gavo Vilniaus tarybos narės Jūratės Žeimienės pareiškimą, kuriame prašoma pradėti ikiteisminius tyrimus ne tik dėl UAB "Vilniaus energija", bet ir dėl AB "City Service". Kreipimesi nurodyta, kad AB "City Service", neturinti ir niekada neturėjusi šilumos tiekimo licencijos, pagal savo pačios išrastą neteisėtą formulę tiekia šilumą Vilniaus mokymo įstaigoms, nepateikdama ataskaitų apie suvartotą šilumos kiekį, todėl Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas nuo 2002 metų prarado dešimtis milijonų litų. 2008 metais, J.Žeimienės duomenimis, savivaldybė už ugdymo įstaigų šildymą permokėjo 1 238 343 litus, o nuo 2002 iki 2007 metų kasmet - apie 7-8 mln. litų.

Atsakymo į šį kreipimąsi iš GP dar nėra. Jo laukianti J.Žeimienė priminė, kad marinti rubikoninius tyrimus yra sena tradicija, kurią prokuratūra puoselėjo dar prieš D.Valiui tampant generaliniu prokuroru. 2009-ųjų rugpjūčio 10 dieną GP atsisakė ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl skandalingos nuomos sutarties, kuria Artūro Zuoko vadovaujama savivaldybė, pažeisdama įstatymus, išnuomojo Vilniaus šilumos tinklus, nutraukimo. Vienas prokurorų nurodytų atsisakymo motyvų - esą nuomos konkurso sąlygos ir medžiaga, be kurių neįmanoma vertinti pačios nuomos sutarties, paslaptingai dingo: "Vilniaus m. savivaldybė pranešė prokurorui, kad minėtos medžiagos pateikti negali, nes 2004 metais administracijai persikėlus į naujas patalpas, ji nebuvo išsaugota." Sulaukęs iš savivaldybės šios pasakos apie be pėdsako pranykusią Atlantidą, prokuroras nepradėjo tyrimo dėl šimtams tūkstančių vilniečių svarbių dokumentų dingimo. Bet dar keisčiau tai, kad, J.Žeimienės žiniomis, ši medžiaga niekur nėra dingusi. 2010 metų birželio 30 dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius V.Milėnas ją informavo, kad "nuomos konkurso dokumentų originalai yra saugomi Bendrųjų reikalų departamento archyve". Kyla klausimas, kas meluoja - V.Milėnas ar prokurorai?

O gal, užuot apsipirkinėjęs akcijų biržoje, D.Valys galėtų atlikti išsamų prokuratūroje numarintų rubikoninių tyrimų auditą? Juk tokių bylų GP yra sukaupta visa biblioteka.

22 milijonų D.Valio GP nereikia

Keisti dalykai vyksta ir statybų fronte, kur Panevėžio statybos trestas jau dešimtmetį kankinasi su naujausios Lietuvos istorijos simboliu Valdovų rūmais.

2011 metų vasario 21 dieną Seimo narė Aurelija Stancikienė nusiuntė prašymą GP ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl delspinigių priteisimo valstybės naudai iš Panevėžio statybos tresto už laiku neatliktus tyrimo, projektavimo ir statybų darbus, kaip numatyta 2000 metais sudarytoje rangos sutartyje. A.Stancikienės skaičiavimu, valstybė galėtų susigrąžinti daugiau nei 22 mln. litų, įmerktų į kelis kartus pabrangusias ir niekaip nesibaigiančias statybas, kurių galutinė kaina net nežinoma.

2011 metų balandžio 21 dieną GP priėmė nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą. Atsisakyme į akis krinta viena itin iškalbinga frazė: "Už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės institucijos." Atrodo, intensyviai reformuojamus prokurorus kankina mirtinas nuovargis nuo juos slegiančios atsakomybės ginti viešąjį interesą.

Pasaka apie samarietį vairuotoją

VTEK, kurios pareiga ištirti generalinio prokuroro "City Service" ir Panevėžio statybos tresto akcijų sandorių mįsles, neseniai jau priėmė vieną su GP vadovu susijusį sprendimą - nutarė netirti ryžtingą kovą su privilegijomis paskelbusio D.Valio pomėgio keliauti į darbą vežamam prokuratūros vairuotojo jo nuosavu automobiliu. Aiškindamas situaciją, generalinis prokuroras žurnalistams nupiešė idilišką rytinių pasivažinėjimų vaizdą: "Tikrai labai retai paprašau kolegos, vairuotojo, vykstančio į darbą rytais, apie pusę septynių, užsukti pas mane paimti iki darbo kartu, o išlaidas degalams mes pasidalydavome". Šios idilės užburta VTEK nutarė, kad už pavėžėjimą generalinis prokuroras "su vairuotoju atsiskaitė asmeniškai, abipusiu sutarimu, vairuotojas atsiskaitymą priėmė", taigi tirti nėra ko. Bet kodėl ši graži pasaka apie geros valios vairuotoją, kuris rytais savo noru dar tik auštant atsikėlęs skuba vežti D.Valį vadovauti prokuratūros reformai, taip primena kitą siužetą iš naujausios Lietuvos istorijos - Eriką Kaliačių ir geros širdies samariečius nuteistuosius, kurie laisvalaikiu rentė komisarui trobesius ant ežero kranto? Kodėl buvusį komisarą teismas nuteisė, o dėl dabartinio generalinio prokuroro etikos sargai net svarstymus pabūgo pradėti, patikėjo paties D.Valio versija be jos tyrimo?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"