TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Generalinis prokuroras prašo Seimo panaikinti V.Gapšio neliečiamybę

2016 06 20 13:10
"Darbietis" Seimo narys Vytautas Gapšys.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Generalinis prokuroras E. Pašilis kreipėsi į parlamentą dėl Seimo nario „darbiečio“ Vytauto Gapšio neliečiamybės panaikinimo.

Kaip praneša Generalinė prokuratūra, šiandien, birželio 20 d., generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį Vytautą Gapšį baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų politinės korupcijos požymių turinčių sunkių nusikaltimų valstybės tarnybai ir valdymo tvarkai.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente organizuojamas ir kontroliuojamas Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyboje šių metų gegužės mėnesį pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 225 str. „Kyšininkavimas“ 3 d., 227 str. „Papirkimas“ 3 d., 226 str. „Prekyba poveikiu“ 3 ir 4 d., rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Baudžiamojo proceso kodekse bei Seimo statute nustatyta, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Baudžiamojo proceso kodekse taip pat nustatyta, kad kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

Siekiant nustatyti šiam ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes, Seimo narys V. Gapšys buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau šių apklausų metu paaiškinimų nedavė. Todėl šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu V. Gapšiu yra atlikti.

Įvertinus nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad tolesnis baudžiamasis procesas (ikiteisminis tyrimas) Lietuvos Respublikos Seimo nario V. Gapšio atžvilgiu negalimas negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

L. Graužinienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo

„Reaguodama į Generalinės prokuratūros ir specialiųjų tarnybų atliekamus tyrimus dėl politikų galimos korupcijos bei siekdama išvengti galimai nusikalstamai įtakojamų įstatymų priėmimo Seime, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama skubiai Lietuvos Respublikos Seimui pateikti prokuratūros organizuojamuose ir kontroliuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose minimų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, kurių priėmimas Lietuvos Respublikos Seime galimai buvo nusikalstamai įtakotas, sąrašą, bei pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant nustatyti asmenis, kurių veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos Generalinio prokuroro prievolės, numatytos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje, neatlikimui.

Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais Generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.

Seimo Pirmininkė L. Graužinienė įsitikinusi, kad vadovaujantis imperatyvia Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalies nuostata, Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi bei Generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. patvirtintų rekomendacijų dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 5 punktu, atsižvelgiant į gautos kriminalinės žvalgybos informacijos svarbą apie galimai nusikalstamai įtakojamus teisės aktų priėmimus Seime bei galimas teisines pasekmes šių teisės aktų galiojime, generalinis prokuroras privalėjo pranešti apie tai Seimui nedelsiant, kai vyko galimai abejotinai priimtų teisės aktų svarstymas ir priėmimas Seime, o ne praėjus trims mėnesiams ir daugiau laiko po konkretaus teisės akto priėmimo, bei pradėti ikiteisminį tyrimą, tikslu užkardinti sunkias nusikalstamas veikas bei galimas priimtų teisės aktų pasekmes visuomenei bei valstybei.

Seimo Pirmininkės L. Graužinienės teigimu, akivaizdu, kad Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje numatyta prievolė nedelsiant pranešti Seimui nebuvo atlikta, dėl to, neturėdamas objektyvios informacijos dėl galimų neteisėtų veikų priimant konkrečius teisės aktus, Seimas galėjo būti suklaidintas“, rašoma išplatintame pranešime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"