TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Genetikos naujovė įžiebė aistras

2007 03 13 0:00
Lietuvoje iki šiol genetiškai modifikuoti rapsai nebuvo auginami.
LŽ archyvo nuotr.

Vakarietiškų biotechnologijų kūrėjai vis atkakliau perša genetiškai modifikuotus organizmus Lietuvai. Mūsų valstybės institucijoms tenka apsispręsti: nusileisti ar dar palūkėti.

"Sudie, DDT, sveikas, GMO", - šaiposi Lietuvos žalieji, genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) lygindami su praėjusio amžiaus chemijos rykšte - pesticidu DDT, kurį žmonės vadino dustu. Paaiškėjus, jog ši toksinė medžiaga kaupiasi organizme ir sukelia vėžį, DDT daugelyje šalių uždraustas naudoti.

GMO - naujasis pasaulio baubas, kurio kūrėjai - genetikos specialistai ir jų išradimą finansuojantys verslininkai. Pastarųjų dosnumą nesunku suprasti: sukryžminus net labai skirtingų augalų ar gyvūnų genus, sukuriamas dažnai labai produktyvus, atsparus piktžolėms ar kitokiai natūraliai gamtos konkurencijai, turintis įvairių kitų naudingų savybių organizmas.

GMO oponentai pranašauja, jog šios naujovės laukia DDT likimas, esą masinis GMO vartojimas sukels alerginių susirgimų, atsparumą antibiotikams, onkologinių ligų ir kitų nelaimių.

Profesoriai nevieningi

Kaip jau rašė LŽ, GMO beldžiasi ir į Lietuvos duris: netrukus Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos turės galutinai apsispręsti, ar leisti šį pavasarį sėti genetiškai pakeistus vasarinius rapsus Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) bei kukurūzus Dotnuvoje (Kėdainių r.).

Užvirė specialistų, institucijų, visuomeninių organizacijų ginčai. "Dar neįrodyta nei visame pasaulyje, nei tuo labiau Lietuvoje, kad GMO žalingi", - LŽ tvirtino Vilniaus universiteto profesorius genetikas Romualdas Lekevičius.

Kitas profesorius - daug metų sojas tyręs Žemdirbystės instituto mokslininkas Antanas Svirskis pataria Lietuvai garsėti pasaulyje ne iš Vakarų atkeliavusiais GMO, o ekologiškais produktais. "Lietuvių stiprybė - tradicinė švari žemės ūkio produkcija, o su GMO nereikėtų skubėti. Tačiau vis dėlto skubama, ir kas gali paneigti, ar pritariantieji GMO nėra papirkti dideliais pinigais", - piktinosi profesorius Svirskis.

Panašių įtarimų paskelbė ir Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas, laikraščio "Žalioji Lietuva" redaktorius Andrejus Gaidamavičius, kuris vadina GMO šio amžiaus gamtos vėžiu.

Patikimų įrodymų dar stinga

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis paklaustas, ar nebijąs vartoti GMO ir ar parduotuvėje renkasi prekes be jų, nusišypsojo: "Nebijau ir nesirenku. Pasitikiu Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri kontroliuoja, kad rinkoje esantys genetiškai modifikuoti maisto produktai būtų saugūs ir apie tai būtų parašyta etiketėje."

- Ar jau yra patikimų duomenų, faktų ir įrodymų, jog GMO nekenksmingi arba, priešingai, - kenksmingi žmonėms ir gamtai?

- Tyrimų, kaip GMO veikia žmonių sveikatą, yra dar mažai, o mūsų šalyje tai visiškai netyrinėta. Nenuostabu - šiai naujovei dar tik keliolika metų. Be to, tokie tyrimai brangūs, ir tik turtingos šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, gali atlikti nepriklausomą valstybinį tyrimą. Antai pastaraisiais metais ši valstybė sėja genetiškai modifikuotų rapsų ir tiria jų poveikį žmonėms ir gamtai. Skaičiau šio darbo vieno etapo ataskaitą - kol kas nieko bloga. Žinoma, sunku spėti, kaip su naujomis modifikacijomis bus ateityje.

Tačiau GMO vartojimo rizika vertinama visose šalyse, taip pat Lietuvoje. Tam Aplinkos ministerija įsteigė Mokslo komitetą, kurį sudaro keliolikos mokslo įstaigų atstovai. Šis komitetas kasmet svarsto apie 10 įvairių užsienio kompanijų prašymų auginti ar platinti GMO Europos Sąjungoje, taigi ir Lietuvoje. Remdamiesi gautais iš kompanijų duomenimis ir kitokia literatūra bei savo žiniomis mokslininkai analizuoja medžiagą biotechnologijų, genetikos, ekologijos, sveikatos apsaugos, toksikologijos, alergologijos ir kitais aspektais. Be abejo, tokie vertinimai nepakeičia išsamių tyrimų, tačiau tai vis tiek geriau negu nieko.

- Ar šis komitetas yra atmetęs kurį nors prašymą?

- Dažniau atmeta, negu pritaria. Be to, Aplinkos ministerija yra įsteigusi ir kitą - Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo ir priežiūros - komitetą. Jame - daugiau kaip 20 atstovų iš valstybės žinybų (pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ministerijų), visuomeninių organizacijų (ekologinio ūkininkavimo, Žaliųjų judėjimo, Žemės ūkio rūmų, Vartotojų teisių gynimo ir t. t.), mokslo įstaigų. Tad verslininkų prašymai platinti GMO Lietuvoje pereina ir šį filtrą.

Mokslininkai - valstybės turtas

- Tačiau GMO priešininkai įtaria šias naujoves peršančias verslo bendroves korupcija. Ar tie asmenys, kurie balsavo už tai, jog genetiškai pakeisti rapsai būtų auginami Vėžaičiuose, dalyvaus atliekant šį bandymą, už kurį mokės jį užsakiusi Vokietijos kompanija BASF?

- BASF sutartį dėl šio bandymo sudarė tik su Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo darbuotojais. Ar šie kviesis ką nors į pagalbą - nežinau, tai jų reikalas. Tik noriu pridurti: kadangi visuomenė taip nepasitiki, papildomą - nepriklausomą - šio bandymo kontrolę mokslininkams užsakytų ir Aplinkos ministerija.

O už Mokslo komiteto narių atliekamą GMO rizikos vertinimą moka ne verslo bendrovės, o Aplinkos ministerija iš valstybės biudžeto. Tiesa, šie pinigai nėra dideli. Mokama nepriklausomai nuo to, teigiamas ar neigiamas buvo sprendimas.

Jei žersime kaltinimus, esą mūsų mokslininkai paperkami - jie nusivils ir išvyks iš Lietuvos. To tik ir laukia verslo kompanijos - tada joms būtų daug lengviau įpiršti mums GMO, nes neturėdami savo mokslininkų būtume priversti pasikliauti vien užsieniečiais. Ar mums to reikia?

Dabartinis mokslininkų puolimas, vadinant juos nupirktais, privaišintais, išdavikais ir panašiai, man primena sovietmečio "lysenkizmą", kai buvo persekiojami tie mokslininkai ir specialistai, kurie nepritarė sovietinio biologo Trofimo Lysenkos skeptiškai nuomonei apie genetikos bandymus žemės ūkyje. "Lysenkizmas" tęsėsi keletą dešimtmečių ir padarė didžiulių nuostolių Rusijai. Ar neatsitiks dabar taip ir Lietuvoje?

Populistiškai, "filosofiškai" svarstyti, "geri tie GMO ar negeri" galime visi - tam daug proto nereikia, o štai tirti šiuos aukštosios biotechnologijos produktus molekulių, net atomų, lygmeniu sugeba ir svarius argumentus pateikti gali tik aukštos kvalifikacijos mokslininkai. Todėl užuot įžeidinėję juos - pasitikėkime, remkime ir branginkime šį didžiulį mūsų valstybės turtą.

- Ar "lysenkizmas" sustabdė genetikos raidą Rusijoje? Galbūt dabar ten GMO nėra?

- Nepristabdė, tik į pogrindį šie bandymai nulindo, o tai yra daug pavojingiau. Be to, genetikos bandymus atlikdavo KGB. Dabar Rusijoje GMO bandymai atliekami, pasiekta daug laimėjimų.

ES ir draudžia, ir leidžia

- Žalieji siūlo Lietuvai sekti Lenkijos, Austrijos, Graikijos ir Vengrijos pavyzdžiu - esą šios šalys neįsileidžia GMO.

- Mitas. Lenkijoje daug genetiškai modifikuotų pasėlių buvo dar iki šiai šaliai įstojant į Europos Sąjungą, daug tebėra ir dabar, pavyzdžiui, bandomi genetiškai modifikuoti linai. GMO bandymai atliekami ir kitose žaliųjų minėtose šalyse. Jose elgiamasi protingai - tyrimai atliekami savo jėgomis, kad galima būtų moksliškai pagrįsti įtarimus ir paskui argumentuotai atremti kompanijų spaudimą. Lietuvoje yra atvirkščiai: norima uždrausti bandymus, o auginimas ir prekyba komerciniais tikslais klestės, nes tam nereikia nei valstybės institucijų, nei juo labiau žaliųjų leidimų - pakaks kitų šalių mokslininkų surinktų įrodymų, jog tie GMO yra saugūs.

Argi pajėgtų atskira šalis, ypač tokia maža kaip Lietuva, užtrenkti duris tam, kas taip sparčiai plinta visame pasaulyje? Per pastaruosius 10 metų genetiškai pakeistų augalų pasėlių plotai pasaulyje pasiekė jau 100 milijonų hektarų, o produktų, kuriuose yra GMO, dabar rasi turbūt kiekvienoje parduotuvėje ir kiekvienuose namuose.

Bandyti ir naudoti GMO oficialiai leista ne tik JAV, Kanadoje ir kitose didelėse pasaulio šalyse, bet ir visoje Europos Sąjungoje, tad Lietuva ar kita kuri šios bendrijos narė negali būti sala be GMO. Tai tik populistinės atskirų politikų, visuomeninių organizacijų deklaracijos. Antai ES jau yra nurodžiusi, kad visi ūkininkai gali auginti modifikuotus rapsus ir kukurūzus Europos Sąjungoje - nors ir tūkstančio hektarų plote. Ūkininkams tereikia užsiregistruoti ir apie genetiškai modifikuotus pasėlius informuoti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas, o aplinkosaugos leidimas - nebūtinas.

Kita vertus, tarptautinės organizacijos įspėja GMO naudoti ir bandyti atsargiai. Tai aptariama Jungtinių Tautų Bioįvairovės konvencijos Biosaugumo protokole - vadinamajame Kartagenos protokole, kurį ratifikavo jau beveik 170 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuva. Šiame dokumente pažymima, jog biotechnologijos, tarp jų GMO, gali duoti žmonijai daug naudos, tačiau turi būti griežtai kontroliuojama, kad jos nepakenktų žmonių sveikatai ir biologinei ivairovei. Keletą GMO naudojimą reglamentuojančių direktyvų yra priėmusi ir Europos Sąjunga.

Prieš patekdami pas vartotojus, GMO arba jų turintys produktai pereina europinį ir nacionalinius "filtrus" - rizikos vertinimus, tyrimus. Todėl ES ir įvedė tam tikros demokratijos. Pavyzdžiui, minėtas mūsų šalies Mokslo komitetas neprieštaravo, jog bendrovė BASF Europoje augintų genetiškai pakeistas bulves techniniam krakmolui ir biokurui gaminti. Tačiau kitos ES šalys tam nepritarė. Po balsavimo Europos Komisijos Komitologijos komiteto pirmininkas priminė: jei kompanija kreipsis į teismus - teks bylinėtis, nes mokslinių argumentų, kodėl negalima auginti bulvių, nebuvo - tik politiniai ir emocijos.

Panašiai atsitiko ir Europos Komisijai balsuojant dėl Vengrijos prašymo uždrausti toje šalyje auginti genetiškai pakeistus kukurūzus - daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva, palaikė šį Vengrijos prašymą, ir dabar Vengrijai gali tekti bylinėtis su verslininkais ir Europos Komisija, nes pažeidžiama laisvos prekybos teisė. Daugelis visuomeninių organizacijų mus ragina: balsuokite prieš GMO, drauskite juos. Bet ar galėtų Lietuva tokiu atveju mokėti iki 50 milijonų eurų baudas už nekompetenciją? Ką mums pasakytų šalies visuomenė?

Pirkti ar nepirkti?

- Kokie GMO dabar naudojami Lietuvoje?

- Kasmet iš užsienio importuojama dešimtys tūkstančiai tonų genetiškai modifikuotų kukurūzų, sojų, rapsų. Dauguma jų sušeriama galvijams, tačiau dalis (žmonėms skirtų GMO) patenka ir į žmonių maistą - aliejų, margariną, majonezą, saldumynus.

Iš GMO ar jų turinčių produktų gamina dvi didelės biotechnologijos bendrovės - "Fermentas" ir "Sicor Biotech". Jie naudojami vaistams ir kitkam.

Atvirame lauke genetiškai pakeistų augalų mūsų šalyje dabar neauginama. Šveicarų ir JAV bendrovė mėgino 1998 metais Dotnuvoje nelegaliai užsiauginti mokslo tikslais genetiškai modifikuotų runkelių. Tai truko labai trumpai - uždraudėme. Tačiau nežinome, ar Lietuvoje nebuvo GMO komercinių laukų, kol dar nebuvome Europos Sąjungoje, nes ligi tol šioje srityje nebuvo jokio reglamentavimo.

Šiltnamio sąlygomis bandymai su genetiškai pakeistais augalais atliekami Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose - ten tiriamos genetiškai modifikuotos kriaušės, serbentai, pomidorai. Tyrimai sekasi, ir galbūt jau kitais metais mokslininkai prašys leisti atlikti juos lauko sąlygomis.

- Tai ar vengti prekių, ant kurių etikečių parašyta: "Šio produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų"?

- Bijoti neverta. Tačiau reikia skaityti etiketes ir jeigu pirkėjas alergiškas kokiam nors augalui, iš kurio genas paimtas ir įterptas į kitą augalą - geriau rinktis produktą be GMO.

- O gal produktams su GMO, kaip alkoholis ar rūkalai, skirti atskiras lentynas?

- Ketinome tai daryti, tačiau europiniai teisės aktai tokį pertvarkymą draudžia - tai prieštarautų laisvos prekybos principams.

Apie GMO stinga objektyvios informacijos, todėl daug žmonių ir laiko juos baubu. Jau pradėjome rengti šiai naujovei pažinti skirtas konferencijas, kursus specialistams, inspektoriams, plačiajai visuomenei. Pamažu ir politikai, ir daugelis eilinių vartotojų supras, jog GMO bijoti neverta, tačiau atsargumas su jais būtinas. Juk GMO gali būti panaudoti net bioterorizmui. Antai dabar kartais pasigirsta svarstymų, jog specifinis paukščių gripo virusas (tai irgi gali būti GMO) galbūt yra sukurtas žmonių - paukštininkystei sunaikinti. Tikriausiai įmanoma padedant GMO kovoti ir su kitomis ūkio šakomis.

Ekologiniams ūkiams - pavojus?

- Ar dėl GMO nebankrutuos ekologiniai ūkiai?

- Iš tiesų toks pavojus gali kilti, bet dar negreitai. Kuriami teisės aktai, kuriuose aptariama, kokiu nuotoliu nuo ekologinių ūkių galima auginti genetiškai pakeistus augalus ir panašiai. Parengėme Saugomų teritorijų įstatymo papildymo projektą, kuriame siūlome neįleisti GMO į saugomas gamtos teritorijas. Jose galėtų būti koncentruojamas ekologinis ūkininkavimas.

Paženklina ne visada

Genetiškai modifikuoti augalai auginami 22 pasaulio valstybėse. JAV yra daugiau kaip pusė visų GM pasėlių, daug tokių augalų auginama ir Argentinoje, Brazilijoje bei Kanadoje. 57 proc. bendro GM pasėlių ploto sudaro sojos, 25 proc. - kukurūzai, 13 proc. - medvilnė, 5 proc. - rapsai. Jau auginami ir GM ryžiai, liucerna bei kiti augalai, plečiami biokurui naudojamų GM augalų plotai.

Du trečdalius GM augalų sudaro atsparūs herbicidams pasėliai (tuomet lengviau tampa išnaikinti piktžoles), sukurta nemažai ir vabzdžiams kenkėjams atsparių GM augalų.

ES nurodymu, jeigu maiste ar pašaruose genetiškai modifikuotos medžiagos kiekis viršija 0,9 proc., apie tai turi būti informuojama produkto etiketėje. Kaip laikomasi šio nurodymo, mūsų šalyje tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

2006 metais patikrinusi 587 duonos ir konditerijos gaminių gamybos bei viešojo maitinimo įmones, ši tarnyba nustatė, jog 44 maisto tvarkymo įmonėse buvo naudojamas margarinas ir augalinis aliejus, pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. Tačiau konditerijos gaminių ženklinimo etiketėse, viešojo maitinimo patiekalų receptūrose to nebuvo nurodyta. Šių produktų realizavimas buvo nutrauktas, atsakingi asmenys nubausti administracinėmis baudomis.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Genetiškai modifikuotų organizmų tyrimo skyriaus vedėjas Vaclovas Jurgelevičius LŽ tvirtino, kad nesaugių maisto produktų Lietuvos rinkoje nėra.

"Amerikiečiai jau seniai GMO valgo ir dar neišnyko kaip dinozaurai - turbūt neišnyksime ir mes", - juokavo Jurgelevičius. Jo nuomone, svarbiausia, kad vartotojas būtų teisingai informuotas apie maisto produktų kilmę ir galėtų rinktis, kokius produktus vartoti - genetiškai pakeistus ar natūralius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"