TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Genetinis baubas tūno pašaruose

2012 09 26 7:28
Sveiko maisto šalininkai reikalauja GMO šertų gyvulių produktus paženklinti./LŽ archyvo nuotraukos

Nors genetiškai pakeisti augalai Lietuvoje neauginami, į mūsų šalį kasmet įvežama tūkstančiai tonų pašarų su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO). Gamtosaugininkai nerimauja, kad jais šeriami gyvūnai gali susirgti, o jų mėsa, pienas, kiaušiniai - pakenkti žmonėms.

Naujausias skandalas dėl GMO kilo prieš keletą dienų, Prancūzijoje paviešinus slapto mokslininkų tyrimo rezultatus, kai žiurkės dvejus metus buvo šeriamos garsios JAV kompanijos "Monsanto" genetiškai modifikuotais kukurūzais. Jiems ant kūno susidarė didžiuliai vėžiniai navikai.

Šie pašarai buvo legalūs. Europos Komisija (EK) leido juos pirkti, nes tvirtinta: įrodymų, kad jie kenktų gyvūnų sveikatai, nėra.

Plūsta ir į Lietuvą

Būtent dėl pašarų, kuriuose yra GMO, pastaruoju metu nerimauja ir mūsų šalies visuomeniniai gamtosaugininkai. Vienas Žaliųjų judėjimo lyderių biologas Andrius Gaidamavičius LŽ pareiškė: "Išvijome GMO gamintojus pro duris, bet jie įlindo pro langą."

Taip jis apibūdino pastarojo dešimtmečio Lietuvos pastangas neleisti auginti mūsų šalyje genetiškai modifikuotų augalų.

Tačiau, pasak A.Gaidamavičiaus, GMO atkeliavo kartu su gyvulių pašarais. "Ką suėda gyvuliai, tas pateks ir žmonėms. Nejaugi negalime užsiauginti savo pašarų?" - piktinosi jis.

A.Gaidamavičiaus žodžius patvirtino Ekologinės žemdirbystės asociacijos tarybos narys Antanas Svirskis, kuris daug metų Lietuvos žemdirbystės institute tyrė sojas ir kitus baltymingus augalus.

"Kasmet į Klaipėdą atplukdoma tūkstančiai tonų sojų išspaudų ir rupinių iš Brazilijos ir kitų ne Europos Sąjungos šalių, kuriose auginama daug GMO. Jų pridedama į gyvulių pašarus", - sakė profesorius.

Gyvulių pašaruose turi būti ne mažiau kaip trečdalis baltymų. Anksčiau Lietuvoje daugiau negu dabar buvo auginama žirnių, vikių, pašarinių pupų, lubinų, kuriuose gausu baltymų. Dabar vietoj jų perkamos atvežamos sojos, kukurūzai ir kiti pašarai.  

"Daugiau kaip 90 proc. tų importinių sojų yra genetiškai modifikuotos, t. y. su pakeistais genomais, kokių nebuvo per visą gyvybės ir žmogaus evoliuciją. Niekas nežino, kokį poveikį šie pašarai turės ne tik gyvuliams, bet ir jų mėsą vartojantiems žmonėms", - įspėjo mokslininkas A.Svirskis. Minėtas prancūzų slaptas mokslinis tyrimas rodo, jog A.Svirskio perspėjimas gali būti pagrįstas.

Ekologinės žemdirbystės asociacijos paraginti keletas ūkininkų augina Lietuvoje apie 1000 hektarų nemodifikuotų sojų, tačiau tai - lašas jūroje. A.Svirskis įtaria, jog mūsų šalyje plėsti sojų pasėlius trukdo tie verslininkai ir valdininkai, kurie suinteresuoti genetiškai modifikuotų pašarų iš užsienio tiekimo verslu.

Gamtosaugininkas L.Budrys neslepia - GMO kontrolės Lietuvoje stinga.

Leido Briuselio biurokratai

Priešintis genetiškai modifikuotų pašarų importui nelengva, mat EK oficialiai leido gaminti juos iš įvežtinių žaliavų, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis Europos Sąjungoje uždraustų GMO.

"Tačiau reikėtų bent jau parašyti mėsos, kiaušinių ir pieno produktų etiketėse, kad šie produktai pagaminti iš genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvulių. Taip jau daroma Turkijoje", - sakė A.Svirskis.

Tačiau Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Blažauskaitė LŽ paaiškino, jog kol kas šitaip ženklinti gyvūninės kilmės produktus draudžia EK, esą kitaip būtų pažeista konkurencija. "Turkija nėra ES narė, todėl gali kitaip daryti. O kai to paties paprašė ES esanti Kipro Respublika, EK neleido", - priminė ji.

"Lietuva - tik dalelė europinės rinkos ir privalo laikytis šią rinką saugančių europinių įstatymų", - pritarė GMO valdymo priežiūros komiteto narė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Roma Adomaitytė.

Vis dėlto daug priklauso ir nuo visuomenės aktyvumo bei valdininkų pozicijos, juk EK dėl GMO jau leidžia ES valstybėms elgtis gana savarankiškai. "Švedai net 80 proc. maisto produktų gamina savo šalyje ir iš savo žaliavų. Produktų su GMO beveik nerasi ir Danijoje, Šveicarijoje, Austrijoje. Latvijos prekybos centruose produktai, kuriuose yra GMO, bent jau sudėti į atskiras lentynas, kad vartotojai galėtų apsispręsti, pirkti tokius ar ne. Lietuvoje net šito neįmanoma pasiekti", - kritikavo A.Svirskis.

Pasak GMO valdymo priežiūros komiteto pirmininko pavaduotojo, AM Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, siūlymas ženklinti pašarais su GMO šertų gyvulių mėsą, kiaušinius ir pieną jau vis aktyviau svarstomas EK, tik nesutariama, kaip susekti, kurie gyvuliai buvo šerti tokiais pašarais, o kurie - ne.

"Vis dėlto manau, kad norint susekti būtų įmanoma. Ir apskritai reikėtų sustiprinti GMO kontrolę Lietuvoje", - svarstė  L.Budrys.

Ši kontrolė yra patikėta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Šios tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas ir valstybinis inspektorius Ernestas Griška LŽ sakė, jog į ES šalis leidžiama įvežti tik laboratorijose ištirtus ir tik leistino tipo GMO.

"Tarkime, importuojant genetiškai modifikuotas sojas pirmiausia išsiaiškinama, ar jos atitinka ES registruotą genetinį tipą. Leidimas importuoti duodamas tik nustatytam terminui. Jam pasibaigus verslo kompanijoms vėl tenka kreiptis į EK leidimo, o tada vėl atliekami GMO tyrimai", - aiškino E.Griška.

Jei gaminyje ar produkte yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, privaloma rašyti šio gaminio etiketėje, kad jis pagamintas iš GMO. Tas pats nurodymas galioja ir pašarams, taigi mūsų ūkininkai, verslininkai puikiai žino, kokį pašarą perka - su GMO ar be jo. Tačiau E.Griška pripažino, kad didelio pasirinkimo jie neturi, nes dauguma atvežamų sojų yra genetiškai modifikuotos.

VMVT pareiga - kontroliuoti, ar visada gaminiai, kuriuose yra GMO, paženklinami ir ar GMO yra leistino tipo. E.Griškos teigimu, pažeidimų aptinkama retai.

Paklaustas, ką mano apie siūlymą ženklinti genetiškai modifikuotais pašarais šertų ar genetiškai modifikuotais vaistais gydytų gyvulių produktus, E.Griška atsakė: "Kaip vartotojas aš to norėčiau. Parduotuvėse visada skaitau produktų etiketes ir nieko neperku su GMO."

"Lietuva su GMO - Lietuva be ateities", - įsitikinęs A.Svirskis.

Kontrolė veikia?

Dar detaliau nuogąstavimus dėl GMO gyvulių pašaruose ir jų pavojų gyvulių bei žmonių sveikatai LŽ pakomentavo VMV Maisto skyriaus vyriausioji specialistė, GMO valdymo priežiūros komiteto narė  Vida Jarošienė.

Pasak jos, ES ir Lietuvoje genetiškai modifikuotų maisto produktų vartojimą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas. Jame nustatyta, kad ES, taigi ir Lietuvoje, galima naudoti maistui ir pašarams tik patvirtintus genetiškai modifikuotus produktus.

"Reglamente šiuo metu nėra reikalaujama ženklinti genetiškai modifikuotais pašarais šertų ar genetiškai modifikuotais vaistais gydytų gyvulių produktų, tokių kaip mėsa, pienas ar kiaušiniai", - sakė V.Jarošienė.

Ji tvirtino, kad VMVT vykdo visų importuojamų ir rinkoje esančių genetiškai modifikuotų maisto produktų saugos kontrolę.

VMVT duomenimis, šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais per Lietuvos pasienio veterinarijos postus buvo įvežtos 4097 pašarų siuntos, iš jų 24 - pašarų su GMO.

GMO ištirti buvo atrinkti 23 pašarų mėginiai, dviem atvejais nustatyta, kad GMO yra daugiau, nei leidžiama, todėl buvo nurodyta etiketėje pažymėti, jog pašarai pagaminti iš GMO. Tai buvo sojos. ES nepatvirtintų GMO nenustatyta.

Tyrimo terminas - juokingas

Iš VMVT komentaro atrodo, jog gyvulių pašarai ir kiti produktai, kuriuose yra GMO, yra normalu, o jei Lietuvos visuomenė tuo nepatenkinta - valstybinės įstaigos niekuo negali padėti, nes privalo vykdyti GMO leidžiančius europinius teisės aktus.

Tačiau kiti GMO valdymo priežiūros komiteto nariai nėra tokie optimistai. Žemės ūkio rūmų Technologijų skyriaus vedėjo pavaduotojas augalininkystei Rimantas Lipskas stebisi, kad gamintojai ir mokslininkai naujus produktus su GMO tiria tik 90 dienų.

"Jei per tuos tris mėnesius neatsitinka nieko bloga, leidžiama tokį produktą naudoti. Toks trumpas terminas juokingas. Reikėtų pasiaiškinti, kaip GMO paveiks augalą, gyvūną, žmogų, gamtą po 6-7 gyvūno ar žmogaus kartų", - sakė jis.

R.Lipsko nuomone, mūsų klimato sąlygomis Lietuvoje jokių GMO, tarp jų ir pašaruose, naudoti nereikėtų.

Ilgametis Lietuvos mikrobiologų draugijos vadovas profesorius Albinas Lugauskas LŽ sakė atsargiai vertinąs tiek GMO priešininkų, tiek šalininkų argumentus. Paklaustas, ar nepakenks gyvulių ir žmonių sveikatai gyvulių pašarai su GMO, profesorius teigė, kad pakitimų bus, tačiau jie išryškės negreitai. "GMO rezultatai atsilieps turbūt tik mūsų palikuonims - anūkams ar dar vėlesniems. Tragedijos iš to nedaryčiau - reikia tirti šį procesą, tada žinosime tikrąją informaciją", - sakė A.Lugauskas.

Vis dėlto GMO priešininkas A.Svirskis neprognozuoja šviesios GMO ateities. "Vis daugiau žmonių visame pasaulyje nusisuka nuo genetinės inžinerijos. Jau daug kas studijuoja parduotuvėse produktų etiketes ir aptikę GMO jų neperka. GMO gamintojams, juos remiantiems politikams, mokslininkams bei valdininkams įtikinti visuomenę tampa vis sunkiau", - sakė profesorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"