TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Geriausi pasaulyje - Lietuvos orai

2011 05 21 0:00
B.Kaselis 43 metus buvo Ukmergės hidrometeorologijos stoties viršininkas, o sulaukęs pensinio amžiaus liko dirbti vyresniuoju stebėtoju.
Felikso Žemulio nuotrauka

Hidrometeorologijos tarnyboje 54 metus dirbantis vyresnysis stebėtojas Bronislovas Kaselis pataria žmonėms rasti laiko pakelti akis į dangų ir sužinoti, ką žada debesys bei kiti jo ženklai. Tuomet ir sinoptikų prognozės nebus tokios svarbios, pasijusime laimingesni. Juolab kad, pasak orų mago, gyvename Dievo užantyje...

Artimiausiu metu puikų orą pažadėjęs šis 75-erių orų specialistas pakviečia LŽ žurnalistą apžiūrėti Ukmergės hidrometeorologijos stoties stebėjimų aikštelėje įrengtus įmantrius prietaisus, kuriais matuojama oro ir dirvos temperatūra, vėjo greitis bei kryptis, drėgmė, kritulių kiekis ir net atstumas nuo Žemės iki debesų.

Apie orus, būsimą vasarą, Lietuvą aplenkiančius cunamius ir žemės drebėjimus, meteorologų stebėjimus bei prognozių patikimumą LŽ kalbasi su meteorologu ir agronomu Bronislovu KASELIU.

Eikim ir apsidairykim

- Paprastai žmonės pokalbį pradeda nuo orų. Kokie jie bus artimiausiu metu?

- Puikūs. Bus šilta ir giedra, vienur kitur galbūt truputį palynos, patrinksės perkūnija. Lietus tikrai nepakenks - juk pavasaris buvo sausas. Mūsų senoliai sakydavo: "Kiek gegužę lietaus laukuose - tiek rugsėjį rugių kluonuose."

- Kai kurie ornitologai atkreipė dėmesį, kad šį pavasarį mažai gervių perėjo ir gegutės menkai kukavo. Anot jų, tai gali rodyti sausringą vasarą.

- Pastebėjau, kad gegutės šiemet mažai kukavo. Gal nenorėjo mūsų nervinti, kai pinigų nedaug turime? Ir lakštingalų koncertų mažai girdėti, tik viena kita sučiulba, ir varliagyvių šį pavasarį mačiau nedaug, o būdavo - plūsta per kelius, kurkia balose... Keista ir tai, kad šią gegužę mažai buvo perkūnijos. Senovėje tikėta: jei tą mėnesį perkūnija dažna, metai bus derlingi. Balandis ir gegužė visiems metams duoną ruošia.

Paukščiai ne visada nuspėja orus, ypač toli į priekį. Tačiau šįkart jų prognozė gali ir išsipildyti - juk pastaraisiais metais klimato anomalijų daugėja. Prisiminkime, kokia permaininga buvo žiema: sniego pusnys ir atlydžiai. Pastarosiomis dienomis lijęs lietus - aukso vertės, tačiau vis tiek žemė dar daug kur sausa. Aišku, iš bado nemirsim, bet didelio derliaus gali ir nebūti.

- Bus sunki vasara?

- Ši vasara bus įprasta - lietuviška. Juk Lietuva - kraštas, kuriame pieno upės medaus krantais. Šis posakis, matyt, atsirado dar tais laikais, kai prie kiekvienos sodybos ganėsi karvės ir dūzgė aviliai. O Lietuvos orai - geriausi pasaulyje. Dievo užanty gyvenam - nei cunamių mūsų krašte, nei žemės drebėjimų, nei tūkstančiai žūva.

Orų rekordai

- Kada meteorologų, sinoptikų prognozės bus patikimesnės?

- Savaitinės prognozės pasitvirtina beveik 100 proc. - ar bereikia daugiau norėti? O ilgesniam laikui jos visame pasaulyje negarantuotos. Juolab kad orai labai permainingi ir lokalūs, neretai būna, viename gatvės gale saulė šviečia, kitame - lyja. Be to, dabar klimatas keičiasi, daugėja stichinių ir net katastrofinių meteorologinių reiškinių.

- Kokie jų per dešimtmečius ypač įsiminė?

- 1977 metų balandžio 12 dieną prasidėjo ir 51 valandą truko lijundra - pavadinčiau ją šimtmečio stichine lijundra. Tada ledas sukaustė visą Lietuvą, linko medžiai, iš miškų bėgo žvėrys.

1981 metų gegužės 29 dieną per Širvintas prašniokštė toks galingas škvalas, kad vėjo greitis siekė apie 70 metrų per sekundę. Vienur jis pakėlė ir panešęs tolyn numetė traktorių, kitur - mašiną, o ką jau kalbėti apie medžius ir namus.

1982 metų sausio 6 ir 7 dienomis Ukmergėje pūga siautė 30 valandų 30 minučių - irgi rekordas. Kai kuriomis žiemomis ir Baltijos jūra užšaldavo, galėdavai pėsčiomis per ją žygiuoti, skrendančios varnos nuo speigo krisdavo. Būta ir labai pavojingos perkūnijos. Ji atrodydavo ypač įspūdingai, kai tekdavo tuo metu eiti į stebėjimų aikštelę, - manydavai, net žemė dega, trenksmai neapsakomi. Meteorologams ir tuomet reikia atlikti savo pareigą. Tačiau tai prasminga: juk įvykus avarijai ar kokiai kitai nelaimei nuo mūsų duomenų priklauso draudimo išmokos.

Stebėtojus keičia automatika

- Ar netekdavo nukentėti dėl orų prognozių?

- Sovietiniais metais komunistų partijos sekretoriai kviesdavosi "ant kilimo", jei užtrukdavo sausra ar kruša kviečius išguldydavo. Mūsų pateiktos žinios jau ankstų rytą patekdavo į partijos centro komitetą - čia spręsdavo, kur ir kiek kombainų siųsti į darbą. Šiandien to nebėra, tačiau ir dabar klausiama mūsų nuomonės, kada pradėti ar baigti šildymo sezoną, ar bus potvynių, miško gaisrų ir panašių dalykų.

- Ar šią vasarą išvengsime stichijų?

- Sunku pasakyti, juk kol kas patikimai prognozuoti orus galime tik kelioms dienoms į priekį. Jų gali būti, nes pastaraisiais metais klimatas sparčiai keičiasi, todėl ir stichinių meteorologinių reiškinių daugėja. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje neseniai pradėjo veikti išankstinio perspėjimo apie stichinius gamtos reiškinius sistema. Tai leis specialiosioms tarnyboms ir visuomenei geriau pasirengti galimoms nelaimėms.

- Kada šią vasarą verta atostogauti prie Lietuvos ežerų?

- Mūsų krašte orai visada geri... Tik reikia prie jų prisitaikyti. Juk oro nepakeisi. Tačiau rytais miegame, o per pusiaudienį, kai didžiausias karštis, daržuose dirbame. Ir miestų gatvėse tuo metu pilna žmonių.

- Nesapnuojate škvalo, perkūnijos ir panašių baisybių?

- Ne, nebent, kad pavėlavau pranešimą apie stebėjimus į Vilnių perduoti...

Meteorologai budi

Diena ar naktis, giedra ar lyja, speigas ar uraganas - meteorologas stebėtojas privalo kas 3 valandas būti orų stebėjimų aikštelėje. Aštuonis kartus per parą: naktį 24 ir 3 val., rytą 6 ir 9 val., dieną 12 ir 15 val., vakare 18 ir 21 valandą. Tuo pačiu sutartiniu metu tai daro tūkstančiai viso pasaulio meteorologų. Tai tarsi jungtinės orų magų mišios.

Grįžus į patalpą privalu per nustatytą laiką šiuos duomenis perkelti į kompiuterį ir išsiųsti į Vilnių, kuriame įsikūrusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Iš čia daugelis jų patenka į bendrą Europos meteorologijos stebėjimų tinklą. Taip dirba daugiau kaip 20 Lietuvos hidrometeorologijos stočių, įkurtų visuose krašto regionuose. Ten surinktas žinias Vilniaus sinoptikai apibendrina ir papildo kitų šalių atsiųsta informacija.

Pastaruoju metu meteorologų vaikščiojimus į stebėjimų aikšteles jau keičia automatinės kompiuterizuotos stebėjimų sistemos. Štai ir Ukmergės hidrometeorologijos stotyje neseniai sumontuoti ir išbandomi nauji prietaisai.

Beje, po kelių mėnesių Lietuvos hidrometeorologijai sukaks 90 metų: 1921-aisiais Kaune buvo įkurta Centrinė meteorologijos stotis - Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pirmtakė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"