TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gerovės šaltinis - Rusijos energija

2011 09 16 0:00

Lietuvos energetinė izoliacija ir išteklių importas krauna turtus vienai įmonei, kurios akcininkai artimai susiję su krašto valdančiaisiais, tik žodžiais kovojančiais už Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE) Lietuva tapo daugiau kaip 50 proc. suvartojamos elektros energijos importuojančia šalimi. 2009-aisiais - paskutiniais eksploatavimo metais - IAE pagaminta 10,85 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos. 2010 metais krašto elektros energijos poreikis didžiąja dalimi buvo pradėtas tenkinti importu iš Rusijos. Pernai elektros importas, palyginti su 2009 metais, išaugo beveik 9,5 karto - nuo 0,68 TWh iki 7,13 TWh, tai sudarė 61 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos. Šiemet elektros importas toliau didėjo - antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, importuota dar 29,5 proc., arba 468,544 GWh elektros energijos daugiau.

Antrus metus iš eilės raumenis augino ir vienintelė elektros energijos iš Rytų importuotoja - Rusijos energetikos milžinės INTER RAO JES atstovė Baltijos šalyse bendrovė "INTER RAO Lietuva". Vien pirmaisiais metais po IAE uždarymo ši bendrovė importo apimtį į Baltijos valstybes padidino 7 kartus, o šiemet rusiškos elektros patieks dar daugiau. Turtai pasipylė ir šios bendrovės "lietuviškajai" akcininkei, valdančiai 49 proc. "INTER RAO Lietuva" akcijų (kontrolinis paketas priklauso rusams), - bendrovė "Scaent Baltic" iš nuostolingos įmonės per metus tapo klestinčia, gaunančia beveik dešimties milijonų litų pelną.

"Nieko asmeniška, tai tik verslas", - pasakytų anglosaksai. Galbūt populiarus posakis tiktų ir rusiškos elektros importuotojams į Lietuvą, jeigu ne vienas "kabliukas". Bendrovę valdo įtakinga Kauno politikų Garbaravičių giminė, kurios vyriausios atžalos ne tik artimai asmeniškai susijusios su pagrindinėmis valdančiosiomis partijomis, bet ir seniai finansiškai jas remia. Tad lieka atviras klausimas, ar neremianti vietos gamintojų, bet sudaranti palankias sąlygas importuoti rusišką elektrą vienai įmonei, dabartinė valdančioji dauguma tikrai siekia realios krašto energetinės nepriklausomybės?

Gamyba mažinama, importas didėja

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, 2011 metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo pagaminta 732,881 GWh elektros energijos, t. y. 15,98 proc. mažiau negu 2010 metų antrą ketvirtį. Pagrindinio elektros energijos gamintojo AB "Lietuvos energija" (kartu su Lietuvos elektrine) pagamintas elektros energijos kiekis 2011-ųjų antrą ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, mažėjo 33,5 proc., o pirmą pusmetį "Lietuvos energija" pagamino net 52 proc. mažiau elektros nei pernai. Termofikacinės elektrinės gamino 24,9 proc. mažiau, kitos elektrinės - 21,4 proc. mažiau energijos nei prieš metus.

Tačiau bendras elektros energijos suvartojimas šalyje, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 46,02 GWh, arba 1,9 procento. Tad sumažėjusią gamybą kompensavo smarkiai augantis elektros energijos importas.

Lietuvos elektros rinkos operatoriaus "Baltpool" duomenimis, 2011-ųjų antrą ketvirtį Lietuvos elektros biržoje daugiausia elektros energijos pardavė UAB "INTER RAO Lietuva" - 44,9 proc. viso kiekio, antra buvo AB "Lietuvos energija" kartu su AB Lietuvos elektrine - 22,3 procento. UAB "Latvenergo prekyba" pardavė 19,8 proc., UAB "Vilniaus energija" - 2,6 proc., UAB Kauno termofikacinė elektrinė - 1,3 proc., kitų 16 rinkos dalyvių užimama dalis sudarė 9,1 proc. viso kiekio.

AB "Lietuvos energija" kartu su AB Lietuvos elektrine užimama rinkos dalis pardavimų dalyje sumažėjo beveik 50 proc. (nuo 40,4 iki 22,3 proc.). Tuo metu UAB "INTER RAO Lietuva" fiksuotas užtikrintas 6 procentinių punktų augimas.

VKEKK konstatuoja, kad pardavimų dalyje dominuojančią padėtį užima vienas rinkos dalyvis - bendrovė "INTER RAO Lietuva", kurios užimama rinkos dalis siekia 44,87 procento.

Turtus sukrovė izoliacija

Rusijos elektros importo tarpininkė rinkos pozicijų neužleis ir šiemet. Kaip LŽ sakė UAB "INTER RAO Lietuva" komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas, šiemet planuojama Baltijos valstybėse realizuoti ne mažiau arba truputį daugiau elektros energijos nei pernai. Neapsiribojama tik elektros energijos importu. Šiemet antrinė bendrovės "INTER RAO Lietuva" įmonė "IRL Wind" iš UAB "Vėjų spektras" įsigijo vieną didžiausių šalyje 30 MW instaliuotos galios vėjo jėgainių parką Kretingos rajone, Vydmantų kaime. Sandorio suma siekia 130 mln. litų.

Mąstoma ir apie tolimą ateitį. Šių metų pavasarį "INTER RAO Lietuva" pasirašė susitarimą su INTER RAO JES dėl elektros energijos tiekimo iš Kaliningrado srityje statomos Baltijos atominės elektrinės į Baltijos šalis ir gretimas valstybes. Susitarimas numato, kad nuo 2017-ųjų iki 2036-ųjų "INTER RAO Lietuva" į Baltijos šalis ir gretimas valstybes galės tiekti iki 1000 MW atominės rusų elektros.

Kaip teigiama Registrų centrui pateiktoje įmonės 2010 metų veiklos ataskaitoje, "INTER RAO Lietuva" pernai gavo 60,795 mln. litų grynojo ir 71,088 mln. litų ikimokestinio pelno - 4,3-4,2 karto daugiau nei 2009 metais. Visas pernai įmonės gautas pelnas išmokėtas dividendams.

"INTER RAO Lietuva" valdo du akcininkai: kontrolinis 51 proc. akcijų paketas priklauso Rusijos valstybės valdomai elektros energijos eksporto ir importo monopolininkei INTER RAO pavaldžiai įmonei "RAP Nordic". Likusios 49 proc. akcijų priklauso bendrovei "Scaent Baltic", kuri Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Airijoje kartu su partneriais valdo daugiau nei 25 įmones, veikiančias finansų, energetikos, leidybos ir investicijų sektoriuose.

Ir "INTER RAO Lietuva", ir jos "lietuviškosios" akcininkės vadovybėje dominuoja įtakinga Kauno politikų Garbaravičių giminė. 2010 metų pabaigoje 45 proc. "Scaent Baltic" akcijų valdė Amsterdame registruotas holdingas "Scaent Holdings Cooperatie", 15 proc. - Jonas Garbaravičius, 11,5 proc. - Stokholme registruota įmonė "Elvaami", 10 proc. - "Scaent Baltic", po 9,25 proc. - Saulius Garbaravičius ir Linas Garbaravičius.

Jonas ir Saulius yra įtakingo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nario, buvusio šios partijos iždininko ir prezidiumo nario, praėjusios kadencijos Seimo nario, šiuo metu užsiimančio verslo konsultacijomis Ramūno Garbaravičiaus sūnūs.

Jonas Garbaravičius per praėjusius prezidento rinkimus buvo vienas iš Dalios Grybauskaitės finansinių rėmėjų, o Ramūnas Garbaravičius daugelį metų solidžiomis sumomis finansiškai rėmė TS-LKD.

Linas Garbaravičius - R.Garbaravičiaus brolio Arvydo Garbaravičiaus sūnus. A.Garbaravičius yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Lietuvos liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojas ir Kauno skyriaus pirmininkas bei šios partijos nuolatinis finansinis rėmėjas, vien šiemet savo partiją parėmęs daugiau kaip 42 tūkst. litų.

Garbaravičių ar jiems artimų asmenų pavardės mirga ir valdančiuose įmonių organuose. "INTER RAO Lietuva" generalinis direktorius Giedrius Balčiūnas yra R.Garbaravičiaus svainis. J.Garbaravičius yra "Scaent Baltic" valdybos pirmininkas, S.Garbaravičius - leidybos ir žiniasklaidos įmonių grupės "SC Baltic Media" valdybos pirmininkas, o L.Garbaravičius - verslo, investicinių projektų paieška ir įsigijimu užsiimančios bendrovės "Scaent Baltic Investment" generalinis direktorius.

Specialios sąlygos vienam importuotojui

Seimo Darbo partijos frakcijos narys, buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys mano, kad Lietuvos priklausomybė nuo rusiškos elektros energijos buvo užprogramuota priėmus sprendimą uždaryti IAE. K.Daukščio manymu, steigiant Lietuvos elektros biržą buvo specialiai sukurtos sąlygos, kad daugiausia rusiškos elektros importuotų viena bendrovė.

"Kai buvo pertvarkoma elektros energijos gamyba ir įsteigta birža, niekam nebuvo paslaptis, kad elektros bus galima nusipirkti pigiai tik iš vieno užsienio šaltinio. Ir tas šaltinis natūraliai yra Rusija. Nežinau, ar galime padaryti, kad būtų du tiekimo šaltiniai, kol nepastatysime elektros jungčių su Lenkija ir Švedija. Tiesa, šiek tiek elektros perkame iš Latvijos, Estijos, nes baltarusiai laisvų generacijos pajėgumų neturi. Žmonėms, kurie bent šiek tiek nutuokia apie energetiką ir ekonomiką, buvo seniai aišku, kad taip bus. Realiai dabar esame visiškai priklausomi nuo rusiškos elektros. Ir jeigu Rusija vieną dieną nutartų, kad reikia elektrą mūsų biržoje pardavinėti dvigubai brangiau, pavyzdžiui, po 40 centų už kilovatvalandę, tokia kaina ir būtų", - LŽ komentavo K.Daukšys.

Buvęs ūkio ministras mano, kad Rusijos elektros importo monopolininkės INTER RAO JES vadovai būtų blogi verslininkai, jeigu tokios padėties nebūtų numatę prieš ketverius ar penkerius metus ir ja nepasinaudoję. "Natūralu, kad jie sugalvojo dirbti šitoje rinkoje. Bet ir mūsų valstybės vadovai turėjo tai suprasti ir numatyti, ką padaryti, kad tokios padėties išvengtume. Ar iš viso reikėjo skubėti uždaryti savo atominę elektrinę? O jeigu uždarėme, gal reikėjo sparčiau pertvarkyti savo elektros ūkį, kad ir statyti devintąjį Elektrėnų bloką, kuris naudos gerokai mažiau rusiškų dujų, arba pertvarkyti šilumą gaminančias elektrines. Valstybei reikėjo apie tai galvoti. Bet ji sumanė sukurti elektros biržą kaip priedangą, nors, mano galva, apie 20 proc. elektros Lietuvoje parduodama tiesiogiai, jokia birža net nekvepia", - svarstė K.Daukšys.

Viešai žinomi faktai, kad Rusijos elektros energijos tarpininkę bendrovę "INTER RAO Lietuva" valdo valdančiajai koalicijai priklausančių įtakingų politikų giminė, opozicinės Darbo partijos nariui kelia tam tikrų klausimų bei iki šiol neišsklaidytų įtarimų, pavyzdžiui, kad tokia padėtis yra kažkam naudinga.

"Manau, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas turėtų tuos dalykus arba paneigti, arba patvirtinti. Nes iš tikrųjų, jeigu tai gali būti susiję, - tie gandai užkulisiuose sklando, visi žinome, kurių konservatorių ir liberalcentristų partijų narių sūnūs tam importuotojui vadovauja, kas yra akcininkai. Natūraliai kyla įtarimų, jog kas nors gali būti daroma specialiai. Todėl manau, kad ir konservatorių partijos vadovybė, ir saugumas turėtų išsiaiškinti ir pasakyti - yra ar nėra to dalyko. Dabartinėms valdančiosioms partijoms reikėtų pripažinti sąsajas ir viešai patikinti, kad jos atsiriboja ir tikrai nepriima vienai bendrovei naudingų sprendimų", - LŽ kalbėjo K.Daukšys.

Buvęs ūkio ministras neįžvelgia pavojaus, kad "INTER RAO Lietuva" šiemet įžengė ir į atsinaujinančių energijos šaltinių rinką, kai nusipirko vieną didžiausių vėjo jėgainių parkų Lietuvoje. "Aš žiūriu kaip verslininkas: jeigu bendrovė turi pinigų, ji veikia ir siekia įgyti kuo didesnį svorį, kad būtų įtakinga", - svarstė K.Daukšys.

Priklausomybė dar didės

LŽ jau rašė, kad šių metų liepos mėnesio pabaigoje Baltijos šalių elektros rinkoje nusprendė dalyvauti ir vieno didžiausių Europos energetikos koncernų E.ON (Vokietija) antrinė įmonė "E.ON Rossija". Nerimą dėl Baltijos kaimynių susitaikymo su priklausomybe nuo didėjančio elektros energijos, importuotos iš Rusijos, kiekio šią vasarą išreiškė Estijos elektros energijos perdavimo tinklų operatorės "Elering" valdybos pirmininkas Taavis Veskimagis. "Vis didėjantis importas iš Rusijos ir kitų trečiųjų šalių, kur elektra ir toliau gaminama remiantis žemesniais saugumo standartais, mažina galimybes statyti elektros generacijos jėgaines šalia trečiųjų šalių, šiuo atveju Rusijos ir Baltarusijos sienos, be valstybės subsidijų. Todėl ateityje galime patekti į tokią pačią priklausomybę nuo Rusijoje gaminamos elektros, kaip dabar priklausome nuo rusiškų dujų", - perspėjo T.Veskimagis.

Latvijos laikraštis "Diena biznes" neseniai apskaičiavo, kad trijose Baltijos valstybėse esamų elektros energijos pajėgumų pakaktų apsirūpinti elektros energija, tačiau ji būtų gerokai brangesnė nei importuojama iš Rusijos. Bendra Baltijos šalių apkrova siekia 4000-5000 MW. "Skalūnų stočių Narvoje (Estijoje) galingumas siekia 2000 MW, didžiulės jėgainės Elektrėnuose Lietuvoje galia - 1800 MW, ji galėtų ne tik patenkinti visą Lietuvos poreikį, bet dar ir eksportuoti. Tačiau ir Narvoje, ir Elektrėnuose elektros gamyba neefektyvi: Estijoje išmetama daug teršalų, o Elektrėnuose blokai, statyti prie 40-50 metų, naudoja dujų pusantro karto daugiau negu naujuose Rygos TEC blokuose, todėl esant dabartinei kainai, elektros gamyba Elektrėnuose neatsiperka", - teigė "Latvenergo" valdybos patarėjas Ilmaras Stuklis.

Latvijos spauda rašo, kad žlugo Baltijos valstybių planai elektros energijos deficitą sumažinti importuojant Ukrainos atominių elektrinių gaminamą elektros energiją. "Elektra iš Ukrainos į Latviją gali būti tiekiama tik tranzitu per Baltarusiją. Tačiau perdavimo tinklų konfigūracija tokia, kad bet kuriuo atveju turėtų eiti paralelinis tranzitas per Rusijos Federacijos teritoriją. Tuo metu Rusija iš principo prieš tokį tranzitą, nes valstybė šiuo atveju kietai gina savo interesus", - laikraščiui "Telegraf" pasakojo "Latvenergo" spaudos sekretorius Andris Siksnis. "Telegraf" paaiškina, kad Rusija suinteresuota parduoti "pribaltams" savo gamybos elektrą tarpininkaujant INTER RAO JES valdomoms kompanijoms "INTER RAO Lietuva" ir "E.ON Rossija". Vien jos galėtų tiekti į Baltijos valstybes 20 proc. viso elektros eksporto, ir ukrainiečių konkurentai rusams nereikalingi. Ukraina per Baltarusiją į Baltijos šalis galėtų tiekti iki 900 MW elektros energijos, todėl Ukraina suinteresuota toliau plėtoti šį projektą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"