TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gęstanti LRT

2009 09 16 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Lietuvos radijas ir televizija (LRT), vadovaujama iškilaus "skydininko" Audriaus Siaurusevičiaus bei vairuojama abejotinos kompetencijos LRT tarybos, ritasi į bedugnę. Nuo spalio 1-osios žydruosiuose ekranuose galime išvysti tik techninę lentelę, nes už piktybiškai nemokamas skolas bus išjungti visi LRT televizijos kanalai. Siauras atkakliai nemoka

To nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nebuvo: Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) praėjusį penktadienį, rugsėjo 11-ąją, išsiuntė raštą, adresuotą prezidentei, premjerui, susisiekimo ministrui bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui, kuriame informuojama, kad po užsitęsusių nerezultatyvių derybų su LRT dėl susidariusios skolos likvidavimo priimtas sprendimas nuo šių metų spalio 1 dienos sustabdyti LRT televizijos programos siuntimą analoginės ir skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais.

Ši drausminanti priemonė bus taikoma tol, kol LRT grąžins LRTC visą susidariusią skolą už LRT užsakytas ir jai jau suteiktas telekomunikacines paslaugas. Rašte pabrėžiama, kad LRT nuolatos pažeidinėja sutartinius įsipareigojimus ne iki galo atsiskaitydama už suteiktas paslaugas, nereaguoja į raginimus sumokėti skolas ir nerodo geranoriškumo siekiant taisyti susidariusią padėtį. LRT skola LRTC jau siekia apie 5 mln. litų. Taip pat primenama, kad paslaugos yra užsakomos transliuotojos valia, o užsakydama daugiau paslaugų LRT plėtoja savo komercinę veiklą ir gauna pajamas. Vien pagal viešai skelbiamus duomenis 2008 metais iš komercinės veiklos LRT uždirbo apie 35 mln. litų pajamų. Tam tikrą dalį paslaugų LRT anksčiau apmokėdavo savo komercinės veiklos lėšomis, tačiau to nebedaro nuo praėjusių metų spalio mėnesio.

Nuolat didėjanti LRT įskola daro neigiamą įtaką LRTC ūkinei komercinei veiklai - bendrovė patiria sunkumų dėl apyvartinių lėšų stygiaus, be to, LRTC nedelsdamas turi sumokėti bendrovės akcininkei valstybei beveik 3 mln. litų dividendų, kurie apskaičiuoti už 2008 metus. LRT delsimas susimokėti skolas, pasak LRTC atstovų, gali turėti neigiamų padarinių ir kitiems Lietuvos transliuotojams - jei dėl lėšų stygiaus LRTC nebegalėtų atsiskaityti už sunaudotą elektrą, gali būti nutrauktas ne tik LRT, bet ir kitų krašto transliuotojų laidų siuntimas.

Nors LRT skolą pripažįsta ir galėtų grąžinti, be to, jai paslaugos teikiamos taikant 27 proc. nuolaidą, tačiau sutinka ją sumokėti, jeigu LRTC suteiktų papildomą 700 tūkst. litų nuolaidą.

Kantrybė baigėsi

LRTC direktorius Algirdas Vydmontas griežtai atsiribojo nuo politikos, paaiškindamas šio kraštutinio žingsnio grynai finansinius motyvus.

"Į teismą kol kas nesikreipėme - mes taupome LRT pinigus, kuriuos įmonė turėtų sumokėti pralaimėjusi bylą, nes kreipimasis į teismą (žyminis mokestis) kainuoja apie 40 tūkst. litų ir dar kainuoja advokatų paslaugos. Tačiau mūsų kantrybė nėra begalinė. Galimi visi kiti teisės normų leistini ir sutartyse su LRT numatyti veiksmai. Kartu pabrėžiame, kad reikalavimas atgauti bendrovės uždirbtus pinigus, nesvarbu, kokia forma tai būtų daroma, jokiu būdu nėra ir nebus politikavimas. Tai yra verslo santykiai, kurie turi būti aiškūs, skaidrūs ir sąžiningi, - tvirtino A.Vydmontas. - Kita vertus, mes nenorime būti apkaltinti tuo, kad per mažai stengėmės ir neišsireikalavome skolų arba kad nesilaikėme Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų prieigos suteikimo, skaidrumo, nediskriminavimo bei kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimų. Telecentras užtikrina vienodas sąlygas visiems transliuotojams, kuriems teikia siuntimo paslaugas, ir teisėtai reikalauja, kad už suteiktas paslaugas būtų atsiskaityta."

Eteryje įsivyraus tyla

Taigi, nuo spalio 1-osios bus išjungtos visos LRT transliuojamos TV programos. Gūdžiau nei 1991 metų LRT okupacijos laikais. Tačiau tam tikros auklėjamosios reikšmės minėtas raštas atkakliai skolų nemokantiems LRT vadovams vis dėlto turėjo. Nedidelė skolos dalis buvo grąžinta. Imtasi ir kitų taupymo priemonių. LRTC gavo atsakomąjį LRT vadovų raštą, kad pats nacionalinis transliuotojas nuo gruodžio 1-osios atsisako LRT 2-osios programos transliacijų analoginiu būdu, o prašo palikti tik skaitmeniniu būdu transliuojamą versiją.

Ryšių reguliavimo tarnybos 2009 metų duomenimis, visos šalies mastu 42,1 proc. namų ūkių priėmė analogines antžemines TV programas, o 55, 6 proc. - skaitmenines, kabelines ar palydovines. Specialistai atkreipia dėmesį, kad LRT ir vėl bando taupyti ten, kur mažiausiai reikėtų, nes programų transliacija yra dengiama biudžeto lėšomis. Ypač tokių programų, kaip LRT-2, kurios skirtos pagrindinei LRT misijai - šviečiamajai, kultūrinei, visuomeninei funkcijai atlikti.

Katastrofos nemato

LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas, paprašytas įvertinti pernelyg užsitęsusias dviejų valstybės valdomų ūkio subjektų derybas, dėl kurių Lietuvos žmonės gali prarasti visuomeninį transliuotoją, atrėžė, kad "klausimai parengti LRTC paaiškinimų dėl santykių su LRT pagrindu, kurių nesu skaitęs ir nežinau jų turinio". "Atsakymų į Jūsų klausimus parengimui prašome atsiųsti Jūsų cituojamų paaiškinimų tekstą ir informaciją, kur ir kada šie paaiškinimai buvo skelbti", - tuščiažodžiavo G.Ilgūnas. Tik pakartotinai priminus, jog šie dalykai gerokai plačiau buvo aptariami viešame LRT tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir jis pats, gauti G.Ilgūno atsakymai į "tendencingai parengtus klausimus", kiek atsakingas jis pats ir LRT taryba dėl to, kad LRT piktybiškai neatsiskaito už suteiktas paslaugas, kas apskritai yra atsakingas už susidariusią padėtį, kur dingsta už komercines paslaugas LRT gauti milijonai litų, ar dabartinė LRT vadovybė yra pajėgi ir kompetentinga išbristi iš katastrofiškos padėties?

Pasak G.Ilgūno, LRT atsiskaitymo už suteiktas paslaugas eiga - ne LRT tarybos, o LRT administracinės komisijos ir administracijos kompetencijos klausimas. "Mano žiniomis, jokio piktybiškumo dėl LRT skolos LRTC nėra. LRT susidarė sunki finansinė padėtis dėl jos pajamų sumažėjimo visuotiniu sunkmečiu. Už komercines paslaugas gautos LRT lėšos niekur nedingsta, o yra apskaitomos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vyriausybės nustatyta tvarka, - dėstė G.Ilgūnas ir apibendrino. - LRT padėtis šiuo metu nėra katastrofiška, o LRT vadovybė pajėgi spręsti visus jai priklausančius klausimus."

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys vakar prašė nekankinti jo klausimais apie LRT padėtį bei generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus tinkamumą eiti šias pareigas. Neatsakyta ir į klausimus, ar netrukdo nacionalinio transliuotojo visuomeninei misijai jo vadovo nuotykiai skydinėje ir ar galima po to bent užsiminti apie LRT jaunosios kartos auklėjimo funkciją? Šiandien Seimo komitetas svarstys skandalingą situaciją, kuri susidarė po LRTC sprendimo nuo spalio 1 dienos nutraukti LRT transliaciją. V.Stundys LŽ neatskleidė, ar šiandien posėdyje bus keliamas A.Siaurusevičiaus ir LRT tarybos kompetencijos bei atsakomybės klausimas.

"Pravalas"

Kai kurie buvę LRT vadovai padėtį, susidariusią vadovaujant Siaurui, apibūdina išraiškingu, nors ir nenorminiu terminu - "visiškas pravalas". Esą dar pernai LRT valdymo ar administravimo išlaidoms padengti buvo panaudota apie 100 tūkst. litų, o atėjus A.Siaurusevičiaus komandai prireikė 500 tūkst. litų. 2008 metų pavasarį LRT turėjo apie 3 mln. litų pelno, o metus baigė su beveik 10 mln. nuostolių. O juk 2008-ieji visoms Lietuvos televizijoms buvo geri metai, nes vyko olimpiada, futbolo čempionatas, taigi buvo pateikiama daug reklamos. "Kur dingo tie milijonai? Ir kodėl Seimas bei LRT taryba su džiaugsmu tvirtina tokias nacionalinio transliuotojo ataskaitas?" - stebėjosi LŽ pašnekovai.

Dosniai naująjį LRT vadą šelpė ir buvusi G.Kirkilo Vyriausybė, pernai ji skyrė papildomai 2 mln. litų. Papildomų lėšų LRT gaudavo ir iš atskirų ministerijų. Pagal turimą informaciją LRT 2008 metų pradžioje laimėjo Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos konkursą sukurti laidų ciklą ("Tapatybės labirintai"). Švietimo ir mokslo ministerija finansavo šį laidų ciklą, tačiau šį LRT sezoną laidos nefinansuojamos. Įgyvendindama Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, ministerija organizavo Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo 2009 metų konkursą. Konkurse dalyvavo VšĮ "Pirmoji kava", vadovaujama Jogailos Morkūno, pateikusi projektą "Lietuvos tūkstantmečio vaikai", kuriam skirta 57 tūkst. litų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Aida Janionytė. Teigiama, kad populiariam projektui "Triumfo arka" iš rėmėjų surenkama apie 250 tūkst. litų per mėnesį. Tačiau, anot LRT vadovų, komercinė nacionalinio transliuotojo veikla buvo, yra ir bus griežta paslaptis.

Anot buvusių LRT vadovų, viena didžiausių LRT bėdų, kad jos vadovybė netaupė tada, kai visi aplinkui veržėsi diržus. LŽ žiniomis, LRT įsipareigojimai kai kuriems laidų prodiuseriams, naujienų agentūroms gali siekti iki 20 mln. litų, tačiau daugelis įkaitais tapusių kreditorių tyli, nes LRT - valstybinė institucija ir tikimasi, kad valstybė anksčiau ar vėliau skolas padengs.

LRT vadovai tikina, kad, pavyzdžiui, už naują kilnojamąją televizijos stotį (KTS) sumokėta apie 8 mln. litų. Tačiau ekspertams pagrįstai kyla klausimas, kodėl tuo metu, kai sumažėjo kuriamų laidų, kai lygiai taip pat sumažėjo užsakymų, buvo perkama brangi KTS. Jie įžvelgia šioje situacijoje, primenančioje pinigų plovimą, ir Finansų ministerijos, laiminusios šį sandorį, kaltę. "Tuo metu, kai žlugdomas telecentras, pritariama visiškai nebūtinos įrangos pirkimui, - teigė ekspertai. - Teko girdėti, kad šiuo metu LRT pradėjo taupyti tualetinio popieriaus sąskaita, tačiau nei LRT taryba, nei Finansų ministerija nežiūri, kur milijonais išleidžiami biudžeto pinigai."

LRT vadovybė vienu atveju yra teisi - ir kitose valstybėse nacionaliniai transliuotojai viešai neskelbia samdomų ar kviestinių TV žvaigždžių honorarų. Tačiau LRT tarybos nariams tai neturėtų būti paslaptis. Kaip ir "Visa Gold" kortelės, skirtos Siauro reprezentacijai, ataskaitos. Ją gauti iš LRT buhalterijos buvo bene pirmasis naujojo vadovo rūpestis. Siaurą vežioja net du personaliniai limuzinai su vairuotojais. Vienas į LRT, kitas - po darbo į skydinę? Ar gali taip valdoma LRT nebankrutuoti?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"