TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gimsta naujas Maršalo planas Ukrainai

2014 11 08 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Konservatoriai Vyriausybę ir valdančiąją koaliciją ragina pritarti jų sukurtai ilgalaikės paramos Ukrainai strategijai. Valdantieji linkę laiminti opozicijos iniciatyvą, esą Vyriausybė ir be popieriuje sudėliotų gairių Ukrainai teikia įvairiapusę paramą.

Ilgalaikės Lietuvos paramos Ukrainai strategijos projektą yra parengę Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) šešėlinės vyriausybės užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Jie šią savaitę išplatino pareiškimą, dar kartą paragindami Vyriausybę ir valdančiąją koaliciją imtis bendrų veiksmų stiprinant paramą Ukrainai.

Valdančiųjų atstovai tikina neprieštaraujantys opozicijos iniciatyvai numatyti ilgalaikę paramos Ukrainai strategiją, tačiau pažymi, kad didžioji dalis joje išdėstytų nuostatų jau įgyvendinamos dabartinės Vyriausybės.

Sieks įveikti ilgalaikius Rusijos kėslus

Ilgalaikės Lietuvos paramos Ukrainai strategiją svarstyti Seimo Europos reikalų komitetui (ERK) konservatoriai pateikė dar rugsėjo viduryje. „Buvo susidariusi labai ilga pauzė, nes strategijos projektas buvo nusiųstas Vyriausybei. Tačiau mūsų vieši pareiškimai šiek tiek išjudino šį reikalą ir, atrodo, kad kitą savaitę darbo grupė rinksis toliau svarstyti strategijos“, - LŽ tikino TS-LKD lyderis.

A. Kubiliaus teigimu, valstybė gali ir privalo gerokai labiau padėti Ukrainai. „Neturime priekaištų Vyriausybei, kuri rūpinosi Ukrainos reikalais pačiu karščiausiu laikotarpiu po Maidano revoliucijos ir prasidėjus Rusijos karinei agresijai. Iš tikrųjų Lietuva daug nuveikė diplomatiniuose frontuose, išnaudodama visas savo galimybes. Tačiau palyginus tai, ką Lietuva padaro kaip valstybė, ir mūsų paprastų piliečių pastangas akivaizdu, kad kartais jos didesnės nei visos valdžios“, - tvirtino jis.

Pasak A. Kubiliaus, nusiraminimas, kad pasirašius Minsko susitarimus Maskvos agresija silpsta, o po Ukrainos Rados rinkimų valstybės gyvenimas normalizuojasi, yra visiška saviapgaulė. Jo teigimu, svarbu suprasti, kad Vladimiras Putinas siekia ilgalaikių tikslų – destabilizuoti situaciją Ukrainoje, išvarginti ją nuolatinėmis agresyviomis atakomis ir taip neleisti Ukrainos valdžiai vykdyti būtinų reformų kuriant geresnes gyvenimo sąlygas savo žmonėms. Tai daroma tam, kad po kelerių metų, sulaukus žmonių nusivylimo dabartine valdžia, būtų galima tikėtis prorusiškų jėgų pergalės Rados rinkimuose. „Todėl turime turėti ilgalaikę paramos Ukrainai strategiją, padėti šiai šaliai, kad ji būtų pajėgi atremti ilgalaikius Rusijos siekius“, - pabrėžė Seimo opozicijos lyderis.

Jis viliasi, kad visas Seimas patvirtins paramos Ukrainai siūlymus, kuriuos turėtų įgyvendinti Vyriausybė. Pasak politiko, kai kurias strategijoje esančias nuostatas turėtų įgyvendinti ne tik Lietuva, bet ir Vakarų partneriai. „Turėdami tokį dokumentą mes galėsime kitas ES šalis paraginti sekti mūsų pavyzdžiu, kad Ukraina nebūtų palikta viena“, - sakė A. Kubilius.

Ir karinė, ir diplomatinė parama

TS-LKD atstovų parengtame pagrindinių ilgalaikės paramos Ukrainai strategijos nuostatų projekte siūloma, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje būtų įsteigta 30 vietų Ukrainos kariuomenės karininkų studijoms. Aukšto rango karininkams rengti turėtų būti sudaroma partnerystės su geriausiomis Vakarų karo akademijomis programa. Taip pat siūloma, kad ir mokomajame Lietuvos kariuomenės pulke Rukloje galėtų būti rengiami mokymai Ukrainos kariškiams, kartu suteikiant jiems aprangą ir kitą reikalingą ekipuotę.

Dokumente įrašyta nuostata, kad Lietuva turėtų priimti per konfliktą Rytų Ukrainoje nukentėjusius Ukrainos karius bei finansuoti jų gydymo ir reabilitacijos išlaidas. Siūloma, kad Lietuva kartu su NATO partneriais pagal išgales teiktų Ukrainai šaudmenis ir ginkluotę. Ukrainai rekomenduojamas „Paramos reformoms“ paketas, susidedantis iš aiškaus reformų sąrašo, ekspertų paslaugų ir jų finansavimo sistemos Lietuvos, ES ir Pasaulio banko finansiniais ištekliais.

Jaunimui siūloma įsteigti 500 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stipendijų, kurios būtų skiriamos gabiems Ukrainos studentams studijuoti Lietuvos universitetuose bakalauro, magistro ir doktorantūros studijose. Norima sudaryti galimybes jauniems Ukrainos profesionalams atlikti praktiką Lietuvos aukštųjų technologijų bei kitose inovatyviose įmonėse.

Konservatorių siūlymu, Lietuva turėtų būti 2014–2020 metų ES biudžeto peržiūros iniciatorė ir siekti, kad iš šiuo metu numatyto 1000 mlrd. eurų biudžeto 3 proc. būtų skirti naujam vadinamajam Maršalo planui įgyvendinti, taip sukuriant ne mažesnį kaip 30 mlrd. eurų finansinės paramos Ukrainai instrumentą.

Taip pat strategijoje numatyta, jog kitąmet, kai Latvija pirmininkaus ES Tarybai, per Rytų partnerystės programos susitikimą Rygoje Lietuva sieks paskelbti aiškų įsipareigojimą, kad asocijuotoms Rytų partnerystės šalims (Ukrainai, Moldovai, Gruzijai) suteikiama oficiali narystės ES perspektyva. Be kita ko, strategijoje Lietuva įsipareigoja siūlyti, kad artimiausiu metu būtų inicijuotas bevizis Ukrainos ir ES kelionių režimas, pradėtos derybos su Vakarų partneriais, siekiant sukurti tinkamą ir efektyvų tarptautinį mechanizmą Krymo okupacijos Ukrainai padarytai žalai registruoti ir apskaičiuoti.

Sureaguos ir Rusija?

Seimo ERK pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas teigia, kad ilgalaikę Lietuvos paramos Ukrainai strategiją kaip siūlymus Vyriausybei patvirtinti turi parlamentiniai užsienio politiką kuruojantys ERK ir Užsienio reikalų (URK) komitetai. „Taip pat gali ir Seimas, jeigu sutiks“, - LŽ aiškino politikas.

Parlamentaras neabejoja, kad strategijos nuostatos yra svarbios ir reikalingos. „Iš dalies daugelis jų jau yra vykdomos, nes mes priimame ligonius iš Ukrainos, padedame jų žmonėms, bendradarbiauja ir abiejų šalių kariškiai“, - pažymėjo G. Kirkilas.

Jis nesiima prognozuoti, kaip, priėmus ilgalaikę Lietuvos paramos Ukrainai strategiją, sureaguos Rusija, tačiau pažymi, kad šiuo klausimu Rytų kaimynės pozicija dėl Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos valstybių bei Lenkijos, ir taip yra aiški. „Nesame prieš juos (Rusiją – aut.), o tiesiog padedame demokratėjančiai Ukrainai“, - pabrėžė ERK vadovas. Pasak G. Kirkilo, norint įgyvendinti strategijoje numatytas nuostatas prireiks daugiau nei 1 mln. litų.

Vieninga nuomonė

Seimo ERK pirmininko pavaduotojas „tvarkietis“ Andrius Mazuronis irgi pritaria konservatorių idėjai. „Tai, kad Ukrainai reikia padėti, niekas nesiginčija. Visos iniciatyvos, nesvarbu, ar jos iš pozicijos, ar iš opozicijos, yra sveikintinos ir diskutuotinos“, - LŽ sakė jis. A. Mazuronio teigimu, esame vieni iš geriausiai suprantančių situaciją Ukrainoje, todėl turime jai padėti. Jis pažymėjo, kad ir šiuo metu Ukrainai teikiama įvairiapusė pagalba. „Galbūt reikėtų didinti paramos mastą, bet Ukrainai nepaprastai svarbi lobistinė Lietuvos veikla, bandant daryti įtaką didžiosioms valstybėms, kurios svariai formuoja tiek ES, tiek NATO pozicijas“, - tvirtino Seimo narys.

Parlamentiniai užsienio politiką kuruojantys komitetai, pasak A. Mazuronio, gali išreikšti tik savo poziciją ir pateikti rekomendacijas Vyriausybei, bet jos neįpareigoja imtis vienų ar kitų veiksmų. „Kita vertus, šiuo metu ir Vyriausybės pozicija nesiskiria nuo to, kas yra svarstoma ERK, arba to, kas yra pristatoma konservatorių strategijoje, – pažymėjo jis. – Tačiau Vyriausybė turi ne tik kalbėti, bet ir skaičiuoti, iš kur gauti lėšų siūlomoms programoms finansuoti.“

Jis viliasi, kad Lietuva ir toliau visomis išgalėmis stengsis padėti Ukrainai. Pasak A. Mazuronio, europinių reikalų, kaip ir nacionalinio saugumo bei užsienio politikos klausimais, šiuo metu daugmaž laikomasi vienos nuomonės, todėl valdantieji neturėtų blokuoti opozicijos iniciatyvos. „Tai ne politikavimo klausimas populiarumo balams rinkti, o strateginis valstybės požiūris į Ukrainos įvykius“, - pabrėžė A. Mazuronis.

Jau atseikėta 1,8 mln. litų paramos

„Vertinu ilgalaikės paramos Ukrainai strategijos idėją“, - LŽ teigė užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Linkevičius. Jis pažymėjo, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) aktyviai dalyvavo ir teikė pasiūlymus rengiant jos projektą. „Tikimės, kad artimiausiu metu strategija bus patvirtinta Seimo ERK ir URK, kaip ir buvo planuota“, - vylėsi jis.

Pasak URM atstovų, iš viso Lietuva Ukrainai jau yra skyrusi per 1,8 mln. litų. „Tai – oficiali Lietuvos parama įvairiose srityse, tokiose kaip diplomatinės priemonės, humanitarinė pagalba, parama tarptautinėse organizacijose, ekspertų parama“, - informavo URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

Pagal Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą URM Ukrainai skyrė 550 tūkst. litų. „Dvišaliai projektai įgyvendinami institucijų gebėjimų stiprinimo, eurointegracinių procesų skatinimo, paramos pilietinei visuomenei, paramos regioninei žiniasklaidai srityse“, - teigė URM atstovai. Taip pat URM numatė skirti 175 tūkst. litų įnašą į Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros fondą perkeltų ar netekusių gyvenamosios vietos žmonių Ukrainoje humanitarinei pagalbai.

Lietuvos institucijos kartu su partneriais iš Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos ir Lenkijos dalyvauja ir įgyvendinant Ukrainoje tris ES Dvynių programos projektus, kuriuos finansuoja Europos Komisija. „Lietuvos ekspertai dalijasi patirtimi administracinių teismų efektyvumo gerinimo, žemės ūkio paskirties žemės rinkos skaidrumo, komercinio kelių transporto saugos standartų srityse“, - teigė URM atstovai. Bendras Lietuvos Ukrainoje įgyvendinamų Dvynių projektų biudžetas siekia 4,9 mln. eurų.

URM atstovai atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės lėšomis įgyvendintos paramos akcijos - nukentėjusiųjų Ukrainoje gydymas, mokinių iš Rytų Ukrainos mokymas - pirmiausia buvo pradėtos Lietuvos iniciatyva, o vėliau prisidėjo ir kitos šalys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"