TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ginčai dėl žydų turto - priešakyje

2006 09 29 0:00
Lietuviško kraujo turintis Amerikos žydų komiteto Tarptautinio žydų reikalų departamento direktorius rabinas Andrew Bakeris sakė, kad Vyriausybės siūlomas atsiskaitymo būdas yra priimtinas.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Lietuva ketina patenkinti tik kas penktą žydų pretenziją į sovietiniais metais nacionalizuotą turtą. Derybos dėl konkrečių pastatų vyks tarp Vyriausybės ir žydų bendruomenės atstovų.

Dar šiemet tikimasi žengti lemtingą žingsnį grąžinant sovietiniais metais nacionalizuotą žydų turtą. Vyriausybė jau spalį planuoja Seimui pateikti tam kliūtis pašalinsiančias įstatymo dėl religinių bendruomenių nuosavybės teisių atkūrimo pataisas.

Preliminariais skaičiavimais, šiai tautinei mažumai bus leidžiama pretenduoti mažiausiai į 103, daugiausiai - į 206 objektus. 2009-2020 metais šis nekilnojamasis turtas bus arba grąžintas, arba už jį išmokėtos kompensacijos. Tai valstybei kainuos apie 170 mln. litų.

Vakar su premjeru Gediminu Kirkilu susitikęs Amerikos žydų komiteto Tarptautinio žydų reikalų departamento direktorius rabinas Andrew Bakeris sakė, kad toks atsiskaitymo būdas atrodo priimtinas. Tačiau LŽ šaltiniai nuogąstavo, kad didžiausi mūšiai kils, kai iš Vyriausybės ir žydų bendruomenės atstovų sudaryta komisija ims vertinti, kurie objektai yra grąžintini, o už kuriuos turėtų būti mokamos kompensacijos.

Reikia tikslinti

Premjero ir rabino susitikime dalyvavęs Teisingumo ministerijos (TM) valstybės sekretorius Paulius Koverovas LŽ sakė, kad per trejus metus rinktos ir tikslintos žydų bendruomenės pretenzijos stipriai pranoko dokumentais pagrįstus įrodymus. Iš viso žydai buvo linkę susigrąžinti apie 900 objektų - pastatų, patalpų ir kapinių. Vėliau kapinių buvo atsisakyta, o patikrinus jų nurodytus objektus ir neradus nuosavybės teisę įrodančių dokumentų sąrašas sutrumpintas iki 206. Koverovas sakė, kad pusė iš jų dar taip pat yra "su klaustuku". Tik dėl 103 objektų pateikti visi įrodymai.

Jau dabar aišku, kad 72 grąžintini objektai yra valstybės, savivaldybių rankose. "Atliktas milžiniškas darbas. Niekur nebuvo dokumentų lentynos su užrašu "žydų turtas". Viską reikėjo patikrinti, o kai ką reikės dar tikslinti", - sakė jis.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 4000 žydų, prieš Antrąjį pasaulinį karą jų buvo maždaug 220 tūkstančių. Ši buvusi viena didžiausių bendruomenių Rytų Europoje buvo sunaikinta per nacių okupaciją.

Tarsis, ką kompensuoti

Grąžinti bus galima tik į privačias rankas neperėjusius ir visuomenės poreikiams nebūtinus objektus. Kitais atvejais bus siekiama atsipirkti piniginėmis kompensacijomis. Turtas ir pinigai bus pervedami į jau įregistruotą žydų bendruomenės fondą. Jo tikslas - puoselėti Lietuvos žydų kultūrą.

"Suprantu, kad tokiomis sąlygomis, kai praėjo 50 metų nuo Lietuvos okupacijos ir dar 16 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, yra visiškai neįmanoma kai kurių šio turto objektų atkurti natūra. Ir visiškai pritariu, kad būtų suteikta finansinė kompensacija už turtą, kurio negalima grąžinti natūra. Tai visiškai priimtina", - vakar kalbėjo Bakeris.

Pasak TM pareigūno, dėl kompensacijų spręs jungtinis komitetas, sudarytas iš Vyriausybės ir žydų bendruomenės atstovų. LŽ šaltiniai Vyriausybėje nuogąstavo, kad didžiausios kautynės kils būtent pradėjus rūšiuoti objektus į grąžintinus ir kompensuotinus. Abejojama, ar ramia širdimi žydų bendruomenė priims provincijose esančias menkavertes sinagogas, o atsisakys Vilniuje ar Kaune stovinčių pastatų. "Neabejotinai kils diskusijų, bet tikimės, kad jos nebus labai karštos, nes žydų bendruomenės atstovai nuo pat pradžių stebėjo mūsų darbą", - LŽ sakė Koverovas.

Taip pat konfliktams tikimasi užbėgti už akių reikalaujant, kad susiskaldžiusi žydų bendruomenė apsispręstų, kas atstovauja jos interesams. Bakeris leido suprasti, kad lemiamą balsą turi ne ortodoksiškieji, o Simono Alperavičiaus vadovaujama Lietuvos žydų bendruomenė. "Ne visada teisiausi yra tie, kurie garsiausiai šaukia", - sakė jis.

Pirmenybė piliečiams

Ginčų greičiausiai nepavyks išvengti ir Seime, nuo jo valios priklausys turto grąžinimo tempas. Vyriausybė nusiteikusi jau spalį teikti Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pataisas.

Jų tikslas - pataisyti įstatymą taip, kad žydai galėtų atgauti turtą. Lig šiol jų teisės buvo apribotos, nes įstatymas leido grąžinti tik religinių bendruomenių turtą, o žydai savo bendruomenės institutų neskirstė į religinius ar visuomeninius.

Viliamasi, kad parlamentas pataisas svarstys dar šiemet. "Tai nėra tik menkas techninis pakeitimas. Pataisa susijusi su dideliais finansiniais įsipareigojimais", - pripažino Koverovas.

Premjeras ir TM valstybės sekretorius ramino, kad galintį kilti erzelį turėtų numalšinti principinė nuostata, jog žydų bendruomenei restitucija bus taikoma tik tuomet, kai Lietuvos piliečiams bus išmokėtos kompensacijos už neišlikusį turtą. Taigi geriausiu atveju startas gali būti prie naujos Vyriausybės - 2009 metais, o trukti iki 2020-ųjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"