TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ginklas prieš korumpuotus pareigūnus – viešumas

2014 02 10 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius įsitikinęs, kad su korupcija geriausia kovoti viešumu. Jis piktinasi, kad korupcinio pobūdžio nusikaltimus tirianti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pastaruoju metu yra klampinama į tyrimus, priklausančius ne jos kompetencijai. Taip esą lieka mažiau laiko ir išteklių rezonansinėms byloms.

Europos Komisijai (EK) paskelbus Europos Sąjungos (ES) kovos su korupcija ataskaitą, Seimo Antikorupcijos komisija ir STT rytoj parlamente organizuoja diskusiją, kurioje bus apžvelgti kovos su korupcija rezultatai, aptartos antikorupcinės priemonės, įstatymų tobulinimo iniciatyvos. V.Gailius tikisi, kad ataskaitoje įvertinta situacija taps atspirties tašku kovą su korupcija padaryti efektyvesnę.

Teigiamos policijos pastangos

- Įvairūs tyrimai, taip pat ir praėjusią savaitę pristatyta „Eurobarometro“ apklausa, rodo, kad Lietuvos gyventojai kyšininkauja daugiausiai ES. Kas tai lemia?

- Manau, kad kyšininkavimą lemia paveldėta kultūra. Antra, nusistovėję ankstesni visuomeniniai santykiai, kurie dar išlikę ir yra gajūs. Belieka apgailestauti, kad noras greičiau spręsti klausimas pažinčių ar kitais būdais lietuviams yra priimtinas.

Iš dalies tokią nuomonę lemia ir tai, kad Lietuvoje labai aktyviai viešai diskutuojama korupcijos tema. Vieša diskusija suponuoja tam tikrą žmonių nuomonę. Žinome, kad per praėjusius Seimo rinkimus buvo skandalingų istorijų dėl balsų pirkimo. Visa tai atsiliepė visuomenės nuomonei apie korupcijos lygį šalyje.

- Metai iš metų nesikeičia sritys, kuriose lietuviai dažniausiai susiduria su korupcija: sveikatos apsauga, kelių policija, savivaldybės. Kas trukdo gerokai sumažinti korupciją čia?

- Mūsų kolegos prieš keletą metų grįžę iš Gruzijos kalbėdavo, kad ten vidaus reikalų sistemoje nebėra korupcijos, ji per metus išnaikinta. Tokius pasakymus vertindavau labai kritiškai, replikuodavau, kad jie sakytų, kad ir Lietuvoje nėra korupcijos, ir jos nebus.

Kalbant apie kelių policiją, matome, kad pati sistema stengiasi šioje srityje siekti persilaužimo. Policininkų iniciatyva per metus sulaikoma iki 1 tūkst. asmenų, bandančių papirkti pareigūnus. Tokius policijos žingsnius vertinu labai teigiamai. Manau, ir kitur turėtų vykti tas pats. Deja, nežinome daug panašaus veikimo pavyzdžių. Ar galėtumėte įvardyti bent dešimtį pavyzdžių, kai savivaldos atstovai kreipasi dėl bandymo juos papirkti?

Beje, EK ataskaitoje yra įvardytos ir gera Lietuvos patirtis. Visų pirma – teisinė sistema. Pabrėžiama, kad įstatymų nuostatos, kuriomis korupcija kriminalizuojama, yra išsamios, pakanka teisės aktų šiai sričiai reguliuoti. Teigiamai įvertinta ir institucinė sistema, o būtent – kad korupcijos persekiojimui ir prevencijai vadovaujanti institucija – STT – yra nepriklausoma. Paminėta ir tai, kad policijoje yra už korupciją atsakinga institucija, pavaldi generaliniam komisarui, įvardijami kiti subjektai, atsakingi už korupcijos prevenciją: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Viešųjų pirkimų tarnyba. Ataskaitoje tai pristatoma kaip geros patirties sektorius.

STT, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos pareigūnai, dėl Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento vadovybės nekompetencijos kontekste vykstančių intrigų ir kitų neigiamų veiksnių, pastaraisiais mėnesiais, metais, yra klampinama į ne jų kompetencijos tyrimus. Įklampindami į rezonansinius ir intrigas keliančius baudžiamuosius tyrimus, mes nukreipiame STT nuo tyrimų, kurie iš esmės galėtų padaryti atgrasantį poveikį valstybės tarnautojams. STT savo pagrindinei funkcijai nebegali skirti visų pajėgumų.

Nepatenkintas prokuratūros darbu

- Iš tiesų, pagrindinis vaidmuo tiriant korupcinio pobūdžio nusikaltimus tenka STT. Tačiau ji sulaukia nemažai kritikos dėl to, kad dalis skambiai prasidėjusių tyrimų subliūkšta, įtariamiesiems pavyksta išvengti realių bausmių. Kaip vertinate STT veiklą šiuo požiūriu?

- Nenorėčiau vien STT „perduoti linkėjimus“. Visų pirma norėčiau paminėti, kad už ikiteisminių tyrimų organizavimą ir jų perdavimą į teismą yra atsakinga Generalinė prokuratūra. Jeigu pamenate, parlamentas nepritarė Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitoje pateiktiems duomenims ir nesutiko su „generalinio Valio“ išgirta prokuratūros veikla, tuo pačiu analizuojant prokuratūros veiklą korupcijos prevencijos srityje. Nes būtent šioje srityje rezultatai yra nepatenkinami. Dėl prokuratūros vadovybės kaltės yra padaugėję išteisinimo atvejų, realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteisiami vienetai, nutraukiama labai daug bylų.

- STT dažnai priekaištaujama, esą ji gaudo „smulkias žuvis“, o stambiosios paliekamos laisvai plaukioti. EK savo ataskaitoje taip pat siūlo Lietuvai teikti pirmenybę stambesnių bylų tyrimui. Ar bus atsižvelgta į tokią rekomendaciją?

- Manau, kad į tai bus atsižvelgta. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas Generalinei prokuratūrai suformulavo tokius uždavinius ir nurodė kryptis. Tačiau ir šių metų pirmieji mėnesiai rodo, kad STT yra įveliama į intrigų apraizgytus baudžiamuosius tyrimus, kurie nėra jos kompentencijoje. Pavyzdžiui, pastarieji tyrimai dėl įslaptintos pažymos apie atliktą tarnybinį patikrinimą Užsienio reikalų ministerijoje patekimo į spaudą. Nematau, kur čia didžioji korupcija. To nematau ir tyrime, kuriame pareikšti įtarimai prezidentės patarėjai Daivai Ulbinaitei. Nematau, kodėl tai pavesta STT, kodėl pati prokuratūra neatlieka tokių tyrimų. Įsivaizduokite, koks dėmesys ir rezonansas yra pradėjus šiuos tyrimus, ir kada STT turi užsiimti jūsų minimais tyrimais.

Gruzija – ne pavyzdys

- Kaip puikus kovos su korupcija pavyzdys dažnai pateikiama Gruzija. Dar prieš dešimtmetį korupcija šioje šalyje, ypač kelių policijoje, buvo itin išvešėjusi. Tačiau įvykdžius griežtą reformą – kai per dieną buvo atleisti visi pareigūnai, o į jų vietas pamažu priimti nauji – piktnaudžiavimo beveik neliko. Gal ir Lietuvoje reikėtų panašios šoko terapijos?

- Visose valstybėse būta patirties, kai sumažinus tam tikrą reguliavimą ar jį perdavus privačiam sektoriui, automatiškai sumažėja korupcija. Šiandien savivaldoje korupcija klesti, nes yra daugybė perteklinių teisinių reguliavimų ir aibė biurokratų tas sritis korumpuoja.

Dėl Gruzijos savo nuomonės nekeisiu. Mes apie tą pavyzdį išgirdome iš pačios Gruzijos, ji mums jį pateikė kaip teigiamą patirtį. Tačiau išgirdome ir apie tai, kad kalėjimuose mušami žmonės, iš jų tyčiojamasi. Dėl to pradėti tyrimai Vidaus reikalų ministerijos, kariuomenės vadovybės atžvilgiu.

Manau, kad pats geriausias ginklas prieš korupciją ir korumpuotus pareigūnus – viešumas. Ačiū žiniasklaidai, kad daug kalbama apie šią negerovę, įvardijami korumpuoti valdininkai, galime viešai žinoti apie jų turtus, vertinamas kiekvieno valdininko galimo neteisėto praturtėjimo faktas. Gruzijoje, mano nuomone, paprasčiausiai buvo nutarta nekalbėti apie korupciją ir netransliuoti į išorę informacijos apie tai. Manau, realiai situacija yra gana sudėtinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"