TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ginklas - už garbės žodį

2013 09 30 6:00
Kasmet Lietuvoje parduodama apie tūkstantį savigynai skirtų pistoletų ir revolverių. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Pakeitus psichikos sveikatos pažymų norintiesiems įsigyti ir laikyti ginklą išdavimo tvarką, jas išduodantys psichiatrai priversti vadovautis informacija, kuri... Lietuvoje nesisteminama, arba pasikliauti besikreipiančiojo garbės deklaracija.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis liepos 23-iąją pasirašė įsakymą, kuriuo vadovaudamiesi psichiatrai, išduodami pažymą ginklui įsigyti, privalo atsižvelgti į tai, ar per pastaruosius 10 metų besikreipiančiajam buvo reikalinga psichiatro pagalba, ir kokia. Tačiau bendra informacija apie psichikos ligonius mūsų šalyje nekaupiama jau beveik dvidešimtmetį, kai Lietuvai keičiant sovietmečiu galiojusią tvarką ir savo įstatymų bazę derinant prie Europos Sąjungos (ES) teisės aktų normų buvo panaikintas sergančiųjų psichikos sveikatos ligomis registras.

Todėl naująją pažymų apie psichikos sveikatą išdavimo tvarką psichiatrai vadina reanimuotu sovietmečio reliktu. Jie sako esantys priversti beveik burti iš kavos tirščių arba patikėti vien asmens žodžiais. Mat pažymos prašančiajam siūloma užpildyti garbės deklaraciją, kurioje šis turėtų prisipažinti, ar nėra anksčiau gydęsis, ar turi kokių nors psichikos sveikatos problemų. Tačiau paprastai niekas nelinkęs apie tai atvirauti. Psichiatrai pažymi ir kitą, jų nuomone, pavojingą tendenciją - jie pamažu vis labiau įtraukiami į administracinius reikalus.

Būrimas iš kavos tirščių

Marijampolės pirminės sveikatos centro Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Arūnas Jasionis LŽ sakė neįsivaizduojantis, kaip patikrinti, ar per pastaruosius 10 metų asmuo nesikreipė į psichiatrus, ar jam nebuvo teikta pagalba, ar jis nevartoja raminamųjų vaistų. „Jei besikreipiantysis visą laiką gyveno vienoje vietoje, viename mieste, informaciją dar įmanoma surinkti. Tačiau žmogus gali būti atvykęs iš visai kito Lietuvos krašto, apie jį gali būti nieko nežinoma, o jis pats tai gali ir nutylėti. Tad mes net nežinome, kuriems Lietuvos gydytojams siųsti užklausas. Beje, asmuo galėjo gydytis privačiai arba anonimiškai“, - pabrėžė gydytojas.

A.Jasionis prisiminė, kad anksčiau egzistavo sergančiųjų psichikos ligomis apskaita, ir gydytojai kompiuterinėse duomenų bazėse galėdavo matyti, ar asmuo įtrauktas į šį sąrašą. Tačiau 1995 metais įsigaliojus Psichikos sveikatos priežiūros įstatymui bei kitiems teisės aktams, apibrėžiantiems ligonių teisę į privatumą, bendras sergančiųjų psichikos sveikatos ligomis registras buvo panaikintas. Tiesa, psichikos sveikatos centrai pradėjo sudarinėti savo sąrašus, kuriais medikai tarpusavyje keistis negali. Tai įmanoma tik pateikus užklausą apie konkretų asmenį.

Nesant bendros duomenų bazės, visa atsakomybė išduodant pažymas, A.Jasionio teigimu, užkraunama pažymą pasirašančiam medikui. Tačiau dažniausiai jis nedisponuoja reikiama informacija apie besikreipiantįjį. „Bent minimalią informaciją galbūt būtų galima surinkti remiantis ligonių kasų duomenimis. Tačiau tokios galimybės mes, gydytojai, neturime“, - tvirtino A.Jasionis.

A.Navicko teigimu, Lietuvos psichiatrų asociacija prieštaravo tokiai SAM nustatytai tvarkai./Algirdo Kubaičio (vlmedicina.lt) nuotrauka

Sovietmečio reliktas

Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas dr. Alvydas Navickas LŽ prisipažino, kad asociacija prieštaravo tokiai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytai tvarkai. Tačiau ministerijos valdininkai specialistų nenorėjo girdėti. „Gydytojai psichiatrai paliekami dviprasmiškoje situacijoje – per susitikimą su besikreipiančiu asmeniu jie negali tinkamai atlikti ekspertizės, nes neturi pakankamai informacijos. Tačiau jiems bet kokiu atveju užkraunama atsakomybė. Be to, dabar susidaro paradoksali situacija: kiekvienas alkoholiu piktnaudžiaujantis ar depresija sergantis, bet nebandęs gydytis žmogus gali laisvai gauti pažymą ginklui įsigyti. Tačiau tas, kuris bent kartą buvo atėjęs prašyti psichiatro pagalbos, tokios pažymos nebegalės gauti“, - kuriozinę padėtį apibendrino Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas.

A.Navickas neslėpė, kad asociacija prieštaravo ir SAM sudarytam sąrašui ligų, kuriomis per pastarąjį dešimtmetį sirgusiems asmenims negali būti išduotas leidimas įsigyti bei laikyti ginklą. Ilgametis gydytojas įsitikinęs, kad žmones „reikėtų rūšiuoti“ ne pagal ligas, o pagal jų elgesį visuomenėje. Ir tik tuomet, kai pageidaujančiojo gauti leidimą įsigyti ginklą elgesys kelia nerimą ar abejonių dėl jo tinkamumo turėti ginklą, jį nukreipti pas medikus. Tačiau tada jau tikrai reikėtų surinkti visus duomenis apie tokį asmenį iš gydymo įstaigų, policijos, darbdavio, artimiausios jo aplinkos. Visais kitais atvejais didesnę įtaką turėtų turėti ne psichiatrų pažyma, bet bendruomenė, kurioje tas žmogus gyvena ar dirba.

Pažymą gauti dabar lengviau

Paprašyta pakomentuoti situaciją, SAM atsiuntė paaiškinimą, pasirašytą Motinos ir vaiko sveikatos valdybos Vaikų sveikatos skyrius vyriausiosios specialistės Genovaitės Paulauskienės. SAM valdininkė LŽ tikino, kad naujosios redakcijos dokumente daugeliu atvejų asmenims nustatyti reikalavimai nebe tokie griežti. „Tačiau kiekvienu individualiu atveju, kai pasveikstama nuo trumpalaikių simptominių psichikos sutrikimų, dėl galimybės įsigyti ar turėti ginklą sprendžia gydytojų konsultacinė komisija“, - pabrėžė SAM valdininkė.

Anot G.Paulauskienės, asmuo, pageidaujantis gauti leidimą įsigyti ginklą, pildo garbės deklaraciją apie savo sveikatą. Ji bei asmens sveikatos kortelė medicinos įstaigoje yra saugoma 15 metų nustojus lankytis ligoniui. Tad gydymo įstaigos gali keistis informacija apie konkrečius asmenis.

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rusteika LŽ patikino, kad iš tiesų dabar besikreipiančiajam tikrai lengviau gauti psichiatro pažymą ginklui įsigyti. Tačiau jis pabrėžė, kad medikams naujoji tvarka kelia daug rūpesčių, nes seniai nėra jokio sergančiųjų visuotinio registro, nėra jokios dispanserizacijos. „Pažymų išdavimo taisyklės sukurtos remiantis ES direktyvomis. Tačiau yra garbės deklaracija, kurią žmogus pasirašo. Reikia daugiau pasitikėti žmonėmis ir jų sąmoningumu“, - kalbėjo M.Rusteika. Pasak jo, ne liga turėtų lemti, bet žmogaus sąmoningumas, kaip jis laikosi visuotinai priimtų taisyklių ir normų.

Pažymų reikės daug kam

Didelę psichiatro patirtį turintis A.Navickas pabrėžė, kad visuomenės psichinės sveikatos gerinimas turi būti siekiamybė, tai neturėtų kelti baimės. „Ministerijos atstovai teigia, kad nauja tvarka bandoma apsaugoti visuomenę. Tačiau nuo to ji saugesnė netampa. Net priešingai – darosi silpnesnė ir pavojingesnė. Viskas apversta aukštyn kojom, kaip buvo ir sovietmečiu“, - įsitikinęs Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas.

Jis taip pat pažymėjo, kad pastaruoju metu Lietuvoje akivaizdūs bandymai psichiatrus dar labiau įtraukti į administracinius reikalus. Asociaciją jau pasiekė SAM parengti teisės aktų projektai, kad psichiatrų pažymų reikėtų ir visiems asmenis, gaunantiems teisę dirbti su slaptais dokumentais, neišskiriant nei teisėsaugos institucijų darbuotojų ar vadovų, nei ministrų, Seimo narių ar prezidento. Sudarytas ir preliminarus sąrašas ligų, kurių kamuojami žmonės negalėtų gauti tokių pažymų. "Tarp jų yra įvardyta fobija - baimės jausmas. Tad jeigu asmuo bijo, pavyzdžiui, odontologo, jis jau negalėtų dirbti su slaptais dokumentais. Tai juk visiškas absurdas“, - stebėjosi A.Navickas.

Pasak jo, dar didesnę nuostabą kelia Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių institucijų noras susipažinti su Ligonių kasos turimais duomenimis apie žmones, kurie gydosi ar yra gydęsi pas psichiatrus. Tai, pasak Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidento, būtų ne kas kita, kaip didžiausiais žmogaus teisių pažeidimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"