Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Ginklavimasis Lietuvos pasienyje: žinovai neatmeta blogiausio scenarijaus

 

Karinių pajėgumų telkimas Kaliningrade gali būti bandymas atgrasyti aplinkines šalis ir NATO, tačiau neatmestinas ir pasirengimo puolimui scenarijus. 

Taip LRT.lt sako politologai Vytautas Keršanskas bei Šarūnas Liekis. „Lenkija yra didžiausia kliūtis Rusijos interesams, karinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos pajėgų kartu sudėjus rimta grėsme Rusijos Federacijai jie nelaiko. Tačiau karinės operacijos visuomet pradedamos prieš tuos, kurie yra silpniausi“, – kalba Š. Liekis.

Lietuvos pašonėje esantis Kaliningradas tampa įspūdingo dydžio karinių pajėgumų rezervuaru. Į šią Rusijos sritį atgabentas raketų kompleksas „Iskander-M“ su balistinėmis raketomis . Tai maždaug 500–700 km spinduliu naikinanti sistema, suprojektuota naikinti tokius strateginius objektus, kaip kariniai štabai, oro bazės, uostai, geležinkelio mazgai.

Be to, rusai į Kaliningradą „permetė“ zenitinį kompleksą „S-400“, ten dislokuotas ir kilnojamasis kranto raketų kompleksas „Bastion“. Šis raketinis kompleksas yra įrengtas su viršgarsinėmis raketomis „Onyx“, kurių pagrindinė užduotis – sunaikinti krovininius laivus ir lėktuvnešius. Šių raketų nuotolis – apie 300 km. Pasak NATO šaltinių, Kaliningrade šiuo metu gali būti apie 225 tūkst. Rusijos karių. Be to, į šį regioną nuolatos treniruotėms skrenda desantininkai.

Įžvelgia puolimo grėsmę

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galimai kėsinasi įsiveržti į Baltijos šalis ir siekia tokiu būdu mesti iššūkį NATO bei būsimajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Tokį perspėjimą praėjusią savaitę išsakė patyręs Amerikos karininkas Jackas Keanas, atsisakęs jam pasiūlyto gynybos ministro darbo. Generolą J. Keaną nuogąstauti dėl ateities verčia į Kaliningradą plūstančios karinės pajėgos, rašo „The Times“.

„Rusija spaudžia Baltijos šalis, ir kyla labai reali galimybė, kad bus mestas iššūkis NATO. Bus naudojama tokia pati hibridinė taktika kaip Rytų Ukrainoje, – aiškino J. Keanas. – Kaliningrade yra masiškai kaupiamos pajėgos: kariai, priešlaivinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemos. Rusija bando iš JAV ir NATO atimti jų jūros ir oro pajėgumą, neleisti prisiartinti prie Baltijos šalių. Tokius scenarijus Rusija per karines pratybas išbandė daugiau nei dešimtį kartų per pastaruosius trejus metus.“

Savo ruožtu buvęs Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas Romualdas Šeremetjevas šią savaitė interviu lenkų leidiniui „Nasz Dziennik“ teigė manantis, kad tai greičiau bandymas atgrasyti aplinkines šalis ir NATO ne tik nuo gynybos stiprinimo regione, tačiau ir nuo kritikos Maskvai.

„Atsižvelgiant į tai, kokie kariniai pajėgumai yra Kaliningrade, galima sakyti, kad Rusija ten sutelkė visą ginkluotės žemė-jūra-oras rinkinį ir turi pakankamai pajėgumų suduoti smūgį.

Tačiau manau, kad tai nereiškia, jog V. Putinas ruošiasi pulti: jis greičiau demonstruoja savo galimybes tai padaryti. Jis sukuria baimės atmosferą, stengiasi, kad potencialios „šalys-tikslai“ pajustų pavojų, suprasdami, kad jei kritikuos, sakykime, Rusijos veiksmus Ukrainoje ar Baltijos šalyse, gerai pasirengusi Maskva už tai gali duoti atkirtį“, – teigė jis.

Blogiausias scenarijus įmanomas, taikinys – Baltijos šalys

Politologas V. Keršanskas sako neatmetantis ir blogiausio scenarijaus, tačiau labiau tikėtinu tikslu laiko Rusijos mėginimą atgrasyti.

„Neabejotinai šiame kontekste aš laikyčiausi nuomonės, kad tai yra bandymas atgrasyti, tačiau ne ta vakarietiška samprata, o rusiška – galios politika. Rusija mato kintantį geopolitinį kontekstą daugelyje Europos valstybių, Amerikoje, kurį laiko galimybe atgrasyti, persiderėti sąlygas, išsireikalauti, kad NATO batalionų Baltijos valstybėse nebūtų arba jų nebūtų daugiau.

Vis dėlto negalima atmesti blogiausio scenarijaus. Jei vertintume per karinę prizmę, Kaliningrade sutelkti kariniai vienetai yra iš esmės skirti ir gali veikti kaip visavertis karinis kontingentas, leidžiantis Rusijai dominuoti regione. Tai, kas yra sutelkta Kaliningrade, galima panaudoti puolimui, bet jokiu būdu negaliu teigti, kad dabar esama objektyvių priežasčių Rusijai imtis veiksmų prieš NATO valstybes“, – kalba V. Keršanskas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Š. Liekis taip pat neatmeta puolimo galimybės, o NATO atsakas Rusijai, pasak jo, labai priklausytų nuo geopolitinio konteksto.

„Abu scenarijai yra visiškai įmanomi, vienas kitam jie neprieštarauja. Viena vertus, galima mėginti atgrasyti, tačiau, kita vertus, kaupti potencialą galimam puolimui.

Tai, be abejonės, reikštų didesnio masto konfliktą, tačiau svarbu, kokiomis aplinkybėmis tai vyktų. Viskas priklauso nuo tarptautinės politikos ir situacijos tuo momentu. Jei krizė, pavyzdžiui, Sirijoje bus didesnė nei dabar, Baltijos regione kažkokie pasistumdymai gali atrodyti gerokai mažesnė grėsmė“, – sako Š. Liekis.

Pašnekovas pažymi, kad regione didžiausia kliūtis Rusijos interesams yra Lenkija, tuo metu karinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos pajėgų kartu rimta grėsme Rusijos federacijai jie nelaiko.

„Tačiau karinės operacijos visuomet pradedamos prieš tuos, kurie yra silpniausi. Saugomasi tų, kurie gali sukelti problemų, ir suvirškinti tuos, kurie yra lengvai suvirškinami“, – pastebi jis.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"