TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ginklų yra, kulkų palauks

2016 02 06 6:00
Septynių dėtuvių, 210 šovinių kariui pakanka maždaug valandai.

Keletą pastarųjų metų Lietuva perka naują ginkluotę, tačiau šaudmenų rezervais, išsekusiais per krizę, rūpinasi iš lėto. Šiemet didžiausios lėšos suplanuotos sausumos ir oro erdvės stebėjimo valdymo bei ryšių sistemoms įsigyti. Ministerijos atstovai ir gynybos ekspertai pripažįsta, kad nėra balanso tarp ginkluotės ir amunicijos.

Kariuomenės ekspertai LŽ vardijo, kad, pagal vieną iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) planų, reikiamą amunicijos kiekį Lietuva ketina sukaupti iki 2026 metų. Esą šaudmenų ir po dešimties metų pakaktų tiek, kad šaudyti būtų galima 6 dienas. Kurį laiką Lietuva vertėsi su atsargomis, skirtomis rusiškų kalibrų ginklams. Tačiau ir šie jau išsekę.

Susitvarkys po 5 metų

Įtakingai amerikiečių organizacijai „RAND Corporation“ paskelbus tyrimą, kad Rusijos armija sugebėtų greitai užimti Baltijos šalis, o NATO patirtų labai didelių nuostolių, dalis šalies politikų dėjosi nustebę. Tačiau tai – nieko naujo. Jau ne vienus metus KAM biudžeto struktūra nė iš tolo neprimena kitų NATO šalių, mat daugiau nei pusė jo buvo skiriama personalui išlaikyti, ir tik pastaruosius kelerius metus pradėtos keisti proporcijos pagal išlaidų sritis. Antai 2011 metais ginkluotei ir įrangai buvo skirta beveik 13 mln. litų (vos 1,5 proc. KAM biudžeto). Tik užpernai šios išlaidos po truputį buvo didinamos: 2014 metais – 21,2 mln. eurų (6.6 proc.), o pernai – 45,7 mln. eurų (10,8 proc.).

Nors nauja ginkluotė vis perkama, reikiamo amunicijos rezervo kol kas nėra. Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas pripažino, kad nėra balanso tarp ginklų ir amunicijos, tačiau disproporcija, jo teigimu, mažėja. „Dabar dar daug ko trūksta. Pastaruosius porą metų balansas pamažu atkuriamas, ir iki 2020–2021 metų ginklų ir amunicijos balansas bus atkurtas“, – nurodė J. Olekas.

Juozas Olekas: „Dabar dar daug ko trūksta. Per pastaruosius porą metų ginkluotės ir amunicijos balansas pamažu atkuriamas. Ir iki 2020-2021 metų jis bus atkurtas." /Alinos Ožič nuotrauka

Trūksta visko

2014 metais paaiškėjo, kad ekonominio sunkmečio metais amunicijos rezervai buvo beveik išsemti, tad pradėta planuoti juos atkurti. KAM 2014 metais pasirašė ilgalaikių amunicijos įsigijimo iš Giraitės ginkluotės gamyklos sutarčių beveik už 50 mln. litų.

Ekspertų LŽ pateiktus skaičius, kad tik 2026 metais bus sukaupti reikiami amunicijos rezervai, ministras pakomentavo lakoniškai: „Jūsų turimi skaičiai ne visai atitinka tikrovę. Tačiau palaipsniui sukomplektuosime visus rezervus.“ Vertindamas dabartinį ginkluotės santykį su amunicijos atsargomis J. Olekas jau buvo konkretesnis. Jis aiškino: „Mums trūksta ir šio, ir to. Tačiau šiandien negalime prisipirkti vien amunicijos, bet neįsigyti ginklų. Perkame ir ginklus, ir techniką, taip pat perkame ir amuniciją tam, kad galėtų būti vykdomos kovinės užduotys, kad ginklai būtų naudojami pratybose. Taip pat būtų kaupiamas reikalingas rezervas.“

Kariauti neplanavo

Apžvalgininkas Audrius Bačiulis tvirtino, kad amunicijos problema yra nenauja. Esą šaudmenų rezervų kaupimu ilgą laiką nesirūpinta, nes KAM strategai neplanavo kariauti. Pasak apžvalgininko, Lietuva kurį laiką vertėsi su nemažomis šovinių atsargomis Kalašnikovo automatams, bet šios atsargos išseko per krizę. „Kariuomenė buvo mažytė, niekas sau dėl to nesuko galvos. Per ekonomikos sunkmetį tos atsargos buvo išpleškintos – jos naudotos per mokymus, nes kareiviams nėra skirtumo, iš kokio ginklo mokytis šaudyti. Didesnių problemų turime dėl granatų: tiek rankinių, tiek skirtų specialiai automatiniams granatsvaidžiams. Neseniai darytas didelis pirkimas, tačiau jis buvo užginčytas, tad dabar pakibo ore“, – pasakojo jis.

A. Bačiulis laikosi nuomonės, kad šovinių niekada nebūna per mažai – tai geležinė taisyklė kiekvienam kareiviui. „Karys paprastai nešasi 7 dėtuves, 210 šovinių – tai yra vadinamasis einamasis komplektas. Tokio kiekio šaudmenų kariui pakanka ilgiausiai valandai mūšio, o jei vyktų intensyvesnė kova, juos būtų galima išpleškinti ir per 20 minučių. O būryje – 36 kariai. Pagaliau reikia ir kulkosvaidžių amunicijos. Tad nesunku suskaičiuoti, kad reikia milijonų šovinių“, – aiškino jis.

Ginkluotė – keliuose sandėliuose

Amunicijos atsargos kariuomenėje šiuo metu saugomos dviejuose arsenaluose. A. Bačiulis pažymėjo, kad turima ginkluotė saugo kaip taikos metu. Laikomasi nuomonės, kad ją saugant vienoje ar dviejose vietose paprasčiau užtikrinti jos saugumą. „Tačiau priešui taip pat būtų labai patogu raketomis smogti į centrinę ginkluotės bazę ir paprasčiausiai nuginkluoti kariuomenę. Bijoma šaudmenis skirstyti į dalinius – neduok die, kareiviai iššaudys. Mano požiūriu, geriau rizikuoti, kad jie prarastų porą dėtuvių, nei kariuomenė liktų visai be šaudmenų“, – aiškino jis.

Tačiau krašto apsaugos ministras įsitikinęs, kad nuogąstavimai dėl amunicijos yra perdėti. „Taip kalbėti – tarsi iš puokštės ištraukus vieną žiedą sakyti, kad ji visa negraži. Reikia ir papildomo finansavimo, reikia vykdyti ir mūsų pažadą NATO. Juk negalime sakyti, kad nieko nedarysime, dabar tik šovinius pirksime“, – kalbėjo J. Olekas.

Politikai nesikišo

Buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė vardijo, kad jos vadovavimo metu kariuomenės vadovybė nekėlė klausimų apie amunicijos trūkumą . „Buvo teigiama, kad trūksta... visko. Nebuvo pinigų, reikėjo mažinti tai, ko jau buvo neįmanoma mažinti. O ginkluotės ir amunicijos proporcijas susiplanuoja pati kariuomenė. Ministras paprastai nesikiša, kad štai dabar pirkite mažiau amunicijos, o daugiau to ar ano. Kaip kariuomenė sudėlioja prioritetus, taip ir svarstome. Kariuomenės vadas iki šiol teigia, kad amunicijos turima proporcingai ginkluotei“, – vardijo ji.

KAM atstovai neatskleidė, kaip per pastaruosius ketverius metus kito ir amunicijai skirtos išlaidos, nes tai esą riboto naudojimo informacija. Tačiau KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas LŽ nurodė, kad, palyginti su šaudmenims 2009 metais skirtomis lėšomis, vėlesniais metais jų buvo atseikėta daugiau: 2010 metais – 31 proc., 2011-aisiais – 61 proc., 2012 metais – 43 proc., 2013-aisiais – 41 proc., 2014 metais – 170 proc., o pernai – net 530 procentų. Pasak KAM atstovų, planuojama, kad šįmet lėšos šaudmenims įsigyti sieks ne mažiau kaip 360 proc., palyginti su 2009 metais.

„Tiesioginių proporcijų tarp perkamos ginkluotės ir šaudmenų nenustatyta. Šaudmenų atsargos perkamos ir kaupiamos atsižvelgiant į ginkluotės sistemas, numatomą karinio rengimą programą, šaudmenų įsigijimo minimalius kiekius ir pristatymo laiką bei iškeltas užduotis taikos ir karo metu“, – pridūrė KAM atstovai.

2016-ųjų investicijos – į valdymo, kontrolės, ryšio sistemas

Lietuva šiemet yra suplanavusi stiprinti krašto apsaugą investuodama į įvairią karinę įrangą. Iš 21,5 mln. eurų, numatytų Sausumos pajėgoms, už 5,5 mln. ketinama plėsti šių pajėgų dalinių infrastruktūrą, už 3,7 mln. eurų įsigyti transporto priemonių ir specialios technikos. Dar už 12,2 mln. eurų numatoma įsigyti sausumos pajėgų valdymo, kontrolės ir ryšių sistemas.

Dar daugiau – beveik 35 mln. eurų – suplanuota išleisti stiprinant Karines oro pajėgas. Antai Karinių oro pajėgų dalinių infrastruktūrai plėsti numatoma 3,1 mln. eurų, Paieškos ir gelbėjimo sistemai sukurti – 8,8 mln. eurų, Oro erdvės stebėjimo, valdymo ir ryšių sistemai įsigyti – 11,8 mln. eurų. Dar 11 mln. eurų kainuos Karinių oro pajėgų aviacijos bazės infrastruktūros plėtra.

Skaičiuojama, kad Logistikos pajėgų dalinių infranstruktūros ir materialinės bazės plėtra atsieis 4,8 mln. eurų. 3,6 mln. eurų numatyta simuliacinėms sistemoms ir treniruokliams pirkti, 640 tūkst. eurų – Strateginės vadavietės daliai įrangos įsigyti, o parašiutinei įrangai pirkti – 6 tūkst. eurų

Šaltinis: Valstybės investicijų 2016–2018 metų programa

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"