TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gintaro kainų burbulas sprogo

2015 09 15 6:00
Manoma, kad pradėjus kristi gintaro žaliavos kainoms sulauksime pigesnių gintaro dirbinių jų prekyvietėse. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Gintaro rinkoje vyksta procesai, panašūs į tuos, kai Lietuvoje 2006 metais sprogo vadinamasis nekilnojamojo turto burbulas. Baltijos aukso prekeiviams pardavinėti geros kokybės gintarą tenka kone perpus pigiau nei prieš gerą pusmetį. Tikėtina, kad brangiosios iškasenos kainos ateityje dar labiau kris.

Paties vertingiausio iš visų gintaro atmainų Baltijos gintaro rinką galima santykinai padalyti į du laikotarpius: iki kinų atėjimo ir po.

Veiksmo centre - milžiniškos gintaro kasyklos Rusijos Kaliningrado srityje, Jantarne (Palvininkuose), kur po žeme slūgso, manoma, apie 90 proc. pasaulio Baltijos gintaro atsargų.

Bumerango dėsnis

Į kasyklas rusams įsileidus kinus šie atvėrė savotišką Pandoros skrynią: žaliavą ėmė supirkinėti iki tol neregėtai aukštomis kainomis. Tuo netruko pasinaudoti ir lietuviai - jie taip pat "įjungė" gintaro supirkinėjimo ir perpardavinėjimo kinams mašiną.

Net ir dabar bent jau pajūrio laikraščiuose mirga skelbimų apie labai brangiai superkamą gintarą, kuris paprastai keliaudavo į kinų rankas. Tačiau jau kurį laiką Baltijos aukso rinkoje vyksta kardinalūs pokyčiai, susiję su minėtomis gintaro kasyklomis.

Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

„Kinai sukėlė gintaro kainų bumą, išpūtė burbulą, o dabar jį sprogdina. Dar prieš metus kinai buvo išsinuomoję vieną iš gintaro kasyklų, veikė ten ir mokėjo pasakiškus pinigus už žaliavą. Dabar kinų ten nebėra: išvijo patys rusai. Pasikeitus kasyklų savininkams suformuota nauja strategija: gintaras prilygintas Rusijos Federacijos strateginei žaliavai, nacionalinei vertybei, todėl kinams jo nebeparduoda. Kaip ir mums“, - LŽ pasakojo vienas pajūrio gintarininkas.

Anot jo, bėda ta, kad patys kinai nebežino, kur dėti itin brangiai prisipirktą gintarą. Mat šią vasarą Kinijoje kilo krizė, susijusi su ekonomikos perkaitimu, tad šioje šalyje dabar gintaro niekas nebesuperka.

„Nebegalėdami parduoti tėvynainiams gintaro žaliavos kinai bando jos parduoti mums. Bet jų kainos - itin didelės, už kilogramą labai geros frakcijos gintaro prašoma 6 tūkst. eurų“, - pasakojo gintaro prekiautojas.

Brangaus gintaro niekas nebeperka. Prieš gerą pusmetį daugiau kaip 50 gramų sveriančio monolitinio (tinkamo dirbinių gamybai) matinio gintaro kaina siekė 5-6 eurus už gramą, o dabar ji krito iki 3 eurų.

„Jau tenka paieškoti norint rasti, kas mokėtų už gramą 3 eurus“, - teigė pašnekovas.

Pigs ir gatvėse

Žymus gintaro kolekcininkas Kazimieras Mizgiris LŽ tikino taip pat matantis, kad Baltijos aukso rinkoje prasidėjo analogų neturintys pokyčiai.

„Tie gintaro vertelgos iš Kinijos paprastai būdavo ne šiaip paprasti žmonės, o akcijų spekuliantai. Jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis - prekyba akcijomis, o gintaras - šalutinis verslas. O juk Kinijos krizė prasidėjo būtent akcijų rinkose. Kinai nebegali parduoti prisipirkto gintaro, nes žmonės nebeturi pinigų. Dabar stengiamasi brangiai supirktą žaliavą prastumti mums. Kitas dalykas: visi lietuviai, irgi brangiai prisipirkę gintaro, nebegali jo parduoti kinams“, - pasakojo K. Mizgiris.

Esą jei dabartinė tendencija laikysis toliau, po metų gintaro pigimą pajus ir paprasti vartotojai.

„Gatvėse, galerijose gintaras tikrai dar nepigs, nes žmonės turi parduoti tai, ką brangiai prisipirko seniau, kai kinai buvo sukėlę kainas. O štai paskui, manau, ir gatvėse Baltijos aukso kainos grįš į normalias vėžes“, - teigė LŽ kalbinti gintaro perpardavinėtojai.

Anot jų, tautiečiai pastaruoju metu nėra linkę pirkti gintaro gaminių, todėl kinų rinkos praradimas bus didžiulis smūgis Baltijos aukso spekuliantams.

„Viskas, ką lietuviai supirkdavo iš močiučių, šiaip žmonių, gintaro žvejų, keliaudavo į kinų rankas. Paties smulkiausio gintaro kilogramą anksčiau galėjai nusipirkti už 50-60 eurų, dabar - už 39 eurus. Gintaro supirkimo kainos mažėjimo tendencija matoma jau gerą pusmetį“, - teigė gintaro verslu užsiimantis palangiškis.

Prognozuojama, kad jei ir toliau išsilaikys panaši situacija, grįšime į 1999-2000 metus. Tada kilogramas labai geros frakcijos, aukštos kokybės gintaro kainavo apie 600 eurų.

„Anksčiau ar vėliau gintaro žaliavos kainos turėjo normalizuotis. Net patys gintaro meistrai, kolekcininkai nebegalėjo įpirkti gintaro, toks brangus jis buvo dėl kinų sukelto ažiotažo. Dėl ekonomikos krizės Kinijoje mažėjant bendrai žmonių perkamajai galiai gintaras tikrai nebėra ta prekė, kurią jie norėtų įsigyti. Ir nebeliks nieko kito, kaip tik pardavinėti tai, ką prisipirko Kaliningrado srityje, tiems, kurie pirks tokia kaina, kuria mokės“, - teigė K. Mizgiris.

Spekuliantai nudegė

Ekonomistas Nerijus Mačiulis LŽ teigė, kad Kinijoje pastaraisiais mėnesiais išties vyko ir tebevyksta svarbūs pokyčiai.

„Kinijos ekonomika yra nepanaši į kitų didžiujų valstybių ekonomikas, nes ji - planinė, susijusi su eksportu ir investicijomis. Dabar keičiasi tos ekonomikos struktūra. Išryškėjo perteklinių investicijų, susijusių su gamtinėmis žaliavomis, nekilnojamuoju turtu, pramone, tendencijos. Ėmė kristi kainos“, - komentavo jis.

Kitas dalykas - pokyčiai Kinijos akcijų rinkoje, kurie tiesiogiai paveikė daugybę kinų.

„Tie, kurie spekuliavo akcijomis biržose, labai smarkiai nudegė, nes akcijų indeksai sumažėjo kone perpus. O kiek tokie procesai galėjo paveikti kinų požiūrį į gintarą, jo rinką, sunku spręsti“, - svarstė N. Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"