Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Gintautas Kėvišas: įstatymų nepažeidžiau ir gaunu daug palaikymo laiškų

 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Per 15 metų man šį bei tą pavyko nuveikti. Ateities planai taip pat toli siekia, beveik iki 2022 metų. Manau, kad jie yra vertingi, reikšmingi ir dėl jų verta dirbti,“ – teigia Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas, sulaukęs daug kritikos iš aukščiausių šalies vadovų ir praradęs jų pasitikėjimą. Iš posto verčiamas direktorius savo sprendimą skelbs trečiadienį, tačiau kalbėdamas apie gautą palaikymą iš pasaulinio lygio menininkų, ateities planus ir apie tai, kad nenusižengė jokiems įstatymams, leidžia suprasti, kad greičiausiai posto neatsisakys. Apie tai – pokalbis su Gintautu Kėvišu.

– Pone Kėvišai, jūsų vadovaujamas Nacionalinis operos ir baleto teatras kai kuriuos koncertus organizavo per jūsų sūnaus vadovaujamą įmonę, kuri registruota Kipre. Kodėl?

– Dėl to, kad kito kelio organizuoti koncertus nebuvo. Aš jau prieš pusantrų metų teatro meno taryboje kėliau klausimą, kad gali ateiti toks metas, kai aš papulsiu į viešųjų ir privačių interesų konfliktą, nes mano sūnaus kompaniją plečia veiklą. Kaip tokiu atveju reikės elgtis – ar atsisakyti rengti koncertus, ar daryti viską pagal galiojančius įstatymus, jei toks konfliktas įvyks. Visi tuo metu tvirtino, kad tokio lygio orkestrų, kaip Londono simfoninis, britų karališkosios filharmonijos, koncertus būtina rengti, nes Rygoje, Taline, Varšuvoje koncertai vyks, o Vilniuje ne.

– Jūsų sūnaus vadovaujama įmonė atstovavo tiek britų karališkosios filharmonijos orkestrą, taip pat ir Londono simfoninį orkestrą? Ji buvo koncertinio turo prodiuseris?

– Galima taip teigti. Pabrėžiu, kad tai nebuvo vienas koncertas Vilniuje, o koncertinis turas. Vienu atveju Vroclave, Vilniuje ir Taline, kitu atveju – Varšuvoje, Vilniuje ir Tamperėje. Kai iškilo klausimas, kad tokių turų kitaip neįmanoma surengti, aš kreipiausi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją prašydamas išaiškinti, kaip man elgtis. Gavęs išaiškinimą, atlikau visas procedūras, numatytas įstatymuose.

– Vyriausioji tarnybinės etikos komisija jums rekomendavo nusišalinti priimant sprendimą, nepasirašinėti jokių konkrečių su tuo susijusių dokumentų. Jūs nusišalinote ir tuometis kultūros ministras Šarūnas Birutis paskyrė laikinąjį vadovą?

– Ne aš, o meno taryba pasiūlė ministrui Biručiui paskirti direktoriaus pavaduotoją. Žiniasklaidoje teigiama, kad aš pats pasiskyriau pavaduotoją, bet tai netiesa. Ministras Birutis paskyrė direktoriaus pavaduotoją toliau tęsti derybas ir atlikti visas procedūras.

– Kam šiuo metu atstovauja jūsų sūnaus vadovaujama įmonė?

– Galiu pasidžiaugti, kad sūnaus įmonė atstovauja daug ką, jos veikla – nuo Japonijos iki Lotynų Amerikos net nekalbant apie visą Europą. Yra didžiausi orkestrai įvairiose šalyse. Įmonės didžiausia veikla vyksta Centrinėje Europoje, kur statomos pačios įspūdingiausios salės. Teko girdėti, kad kai kurie orkestrai – pavyzdžiui, karališkasis orkestras, galbūt ateityje bus atstovaujamas šios įmonės nuo Suomijos iki Turkijos. Pabrėšiu, kad šioje situacijoje, kuri dabar eskaluojama, buvo tik du keliai – arba koncertų nerengti, arba rengti taip, kaip mes juos surengėme. Trečio kelio nėra.

– Kalbant apie šį konkretų atvejį, kur, jūsų nuomone, yra problema?

Aš turbūt neįvertinau, kad atviras, savalaikis, viešai paskelbtas viešųjų ir privačių interesų deklaravimas – netinkamas būdas. Suponuojama mintis, kad geriau nedeklaruot, geriau eit kažkokiais kitais keliais.

– Trečiųjų asmenų vardais steigti įmones, kad vadovautų ketvirti asmenys – tai turite omenyje?

– Galbūt ir taip, nes tokių pasiūlymų buvo. Bet aš buvau įsitikinęs, kad viską darome teisingai. Kodėl turėčiau eiti kažkokiu fiktyviu keliu ir nepripažinti situacijos, kuri yra de facto?

– Pone Kėvišai, mano manymu, problema kitur. Manau, kad daugelis Gintautą Kėvišą laiko smulkiu ar dideliu žulikėliu. Bet Gintautas Kėvišas yra vienas sėkmingiausių impresarijų Rytų Europoje. Tačiau yra viena bėda. Įmonei, kuri registruota Kipre, Martynas Kėvišas tik vadovauja, bet iš tiesų ji veikia jūsų vardu. Jūs esate tas žmogus, kuris sutaria su orkestrais, jūsų vardas žinomas kultūros pasaulyje. Ir tuo pat metu jūs esate Nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius. Štai kur yra problema. Aš kalbu tik apie tuos tris koncertus.

– Greičiausiai vis dėlto taip nėra. Martyno kompanijos startas buvo mano įdirbio tąsa. To neslėpiau ir neslėpsiu. Jis gavo puikų startą, bet kompaniją išplėtė pats. Jis turi kryptis, kuriose aš nelabai noriu dalyvauti.

– Kalbate diplomatiškai, bet jums nelabai pavyktų nutolti nuo versijos, kurią išsakiau. Ar jums verta būti operos ir baleto teatro vadovu? Kol kas nekalbu apie tai, ar įmanoma toliau dirbti esant tokiai situacijai ir praradus kultūros ministerijos bei kitų institucijų pasitikėjimą. Ar jums tikrai verta? Juk jūs galite būti impresarijumi, organizuoti tai, ką galite ir tada nekils jokių konfliktų?

– Man labai malonu, kad mano ryšiai yra dideli ir svarūs. Šiandien gavau du labai malonius laiškus, kurie atsako ir į kitą jūsų klausimą. Vieną palaikymo laišką gavau iš kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo. Jis laiško pabaigoje parašė, kad su didžiule viltimi laukia mano apsisprendimo dėl tolesnio darbo teatro vadovo poste. Kitą laišką gavau iš pačios didžiausios pasaulyje kultūros įstaigos ir paties įtakingiausio kultūros pasaulyje žmogaus – Metropolitan teatro direktoriaus Peterio Gelbo. Jis žino visą situaciją, stebi ją ir atsiuntė palaikymą. Situacija dabar yra tokio lygio, kad jos lokaliai išspręsti neįmanoma. Sulaukiau palaikymo ir iš Varšuvos teatro, iš Vienos valstybės operos. Manau, kad keliant nebūtus dalykus iki tokio lygio, buvo peržengtos ribos. Atsakysiu ir į jūsų klausimą dėl galimybių. Aš vertinu visus darbus, net ir mažai apmokamus, nors ir nesijaučiu mažai uždirbantis. Šitoje situacijoje kuriančių ir aktyviai besireiškiančių teatro žmonių palaikymas, kultūros visuomenės palaikymas vis dėlto neleistų tiesmukiškai kelti klausimo, ar man apsimoka ir ar man reikia būti teatro direktoriumi.

– Aš neklausiau, ar jums apsimoka, klausiau, ar verta?

– Mano sprendimas bus rytoj (trečiadienį-red.). O kalbant apie vertę, per 15 metų man šį bei tą pavyko nuveikti. Ateities planai taip pat toli siekia, beveik iki 2022 metų. Manau, kad jie yra vertingi, reikšmingi ir dėl jų verta dirbti. Siekiu, kad Nacionalinis operos ir baleto teatras dalyvautų su žymiausiais teatrais – Vienos valstybės opera, ir Paryžiaus nacionaline opera ir Metropolitan opera. Taigi tas planas, produkcija, spektakliai, kuriuos mes su kolektyvu esame pasišventę daryti ir yra atsakymas. Bet sprendimo dar nėra.

– Jūsų sūnaus vadovaujama įmonė jums moka didžiulę algą. Buvo skelbta viešai, kad 2010 metai jums sumokėta 600 tūkstančių litų. Bet yra akivaizdu, kad tokie pinigai mokami tikrajam įmonės savininkui?

– 2010 metais kompanija buvo ką tik įkurta. Tada mano sūnaus Martyno indėlis į kompanijos veiklą dar buvo nežymus. Visas įdirbis, pradžia buvo mano, todėl mano uždarbio dalis ir galėjo būti didesnė.

– Jūsų pagrindinės pajamos yra iš įmonės, kuri registruota Kipre?

– Taip.

– Kokios jūsų pareigos toje įmonėje? Už ką gaunate pinigus?

– Esu konsultantas ir tai nėra paprastas darbas. Kiekvienas projektas yra individualus. Yra programos sudarymas, atlikėjų pasirinkimas, bendravimas su teatrų meno vadovais. Tokie dalykai reikalauja žinojimo, tam tikrų charakterio savybių. 2010 metais mano pajamos buvo didesnės už Martyno, bet dabar jos susilygina.

– Pone Kėvišai, jūs turbūt sutiksite, kad egzistuoja esminis klausimas – kas jūs esate? Ar Nacionalinio operos ir beleto teatro vadovas, ar europinio lygio impresarijus? Suprantu, kad ant dviejų kėdžių galite sėdėti iki begalybės, bet į šį klausimą anksčiau ar vėliau teks atsakyti?

– Taip, ir aš atsakysiu. Mano dabartinė veikla konsultuojant sūnaus įmonę nereikalauja daug laiko ir darbo. Žinoma, meno klausimais aš visada būsiu tas, kuris patars. O operos ir baleto teatro veiklą reikėtų vertinti atskirai. Reikia atsakyti, ar tenkina tokia veikla, kai yra 100 procentinis teatro lankomumas, tokie spektakliai, 70 premjerų, pastatytų per 15 metų, ryšiai su kitais teatrais? Ar aš tokią veiklą galiu atlikti taip, kaip reikia tokio lygio teatrui, ar ne? Tik tiek.

– Kodėl jūs vengiate paskelbti savo pajamų deklaraciją? Manote, kad žmonės negalės susitaikyti sužinoję, kad valstybinio operos ir baleto teatro vadovas yra milijonierius? Kur matote problemą?

– Nuoširdžiai sakau – aš iki šiol nežinojau, kad mano deklaracijos nemato mano pajamų. Nežinojau, kad nesimato mano pajamos. Dabar sužinojau, kad prie mano pajamų deklaracijos neįmanoma prieiti. Ir dabar tik laiko klausimas – man reikia rasti gerą būdą, kaip paviešinti tas deklaracijas. Tą tikrai artimiausiu metu padarysiu ir pajamų deklaracijas paskelbsiu viešai. Neturiu ko slėpti.

– Jūsų galimybė likti poste dabar tapo politiniu klausimu. Apie tai kalba prezidentė, premjeras, kultūros ministrė pareiškė, kad jumis nepasitiki ir jūs turite atsistatydinti. Ar jūs pats tokiomis aplinkybėmis galėsite dirbti teatro vadovu?

– Apie savo sprendimą paskelbsiu trečiadienį, jis bus išspausdintas laikraštyje. Mano manymu, visa ši situacija buvo sukelta ne visai pelnytai. Dar kartą kartoju – atlikau visus įstatymais numatytus veiksmus, kad išvengčiau konflikto. To iki šiol niekas nepaneigė.

– Bet ši istorija neiškilo lygioje vietoje. Visi puikiai prisimena operos ir baleto teatro scenos rekonstrukciją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jūs buvote įtariamasis. Įtarimai buvo panaikinti, po kelerių metų byla vėl atnaujinta ir nežinia kuo baigsis. Klausimų tikrai yra.

– Visi klausimai – tiek dabartinis, tiek dėl scenos renovacijos buvo keliami visuomenininkų, kurie apsijungę į portalą Ekspertai.eu.

– Bet Generalinė prokuratūra nėra visuomenininkai?

– Taip, bet skundą prokuratūra gavo būtent iš jų. Prokuratūra išsiaiškino, 2013 metų viduryje byla buvo nutraukta. Dabar ji atnaujinta dėl to, kad gauti dokumentai iš Vokietijos įmonės, dariusios scenos įrangą. Nežinau, kokia dabar atnaujintos bylos eiga. Nei aš, nei kas nors kitas iš teatro per pusantrų metų nebuvome apklausti. Manau, kad kultūros ministrė paskubėjo su išvada, kad bylos atnaujinimas galėjo būti pagrindas stabdyti renovacijos finansavimą. Tai yra aiškiai viršyti įgaliojimai, nes stabdyti finansavimą turbūt turėtų teisėsauga, o ne ministrė dėl nevisai pagrįstų abejonių ar ambicijų. Čia ne mano ir ne jos teatras. Tai yra valstybės teatras.

– Žiniasklaidoje buvo užuominų, kad jūsų namo statybos Laurų kvartale stebuklingai sutapo su teatro scenos renovacija. Ką galite pasakyti?

– Mano pajamos iki renovacijos, renovacijos metu ir po renovacijos nepakito.

– Jūs vis dar esate nusiteikęs užimti dvejas pareigas – formalaus sūnaus įmonės konsultanto ir teatro direktoriaus? Ir tai gali tęstis nežinia kiek?

– Viskas turi pabaigą. Pabaiga gali būti labai greitai, gali būti ir vėliau.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"