Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Gintauto Kėvišo likimas – Lijanos Ruokytės-Jonsson rankose

 
2017 03 07 9:45
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

 Sprendimas dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo tolesnio likimo – kultūros ministrės Lijanos Ruokytės – Jonsson rankose, teigia prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė.

„Čia iškylantys viešieji privatūs interesai ir pastabų buvo Viešųjų pirkmų tarnybos, ir Valstybės kontrolės dar 2009 metais... Atsakinga konkreti ministerija, procesas vyksta. Ministrė, gavusi pasiaiškinimus (G.Kėvišo – BNS), šiomis dienomis turi daryti sprendimus, kaip elgtis ir kokius sprendimus priimti“, – antradienį Žinių radijui sakė M.Lingė.

Anot jo, valstybėje iki šiol vyrauja ydingas požiūris apie viešųjų ir privačių interesų derinimą, nors turėtų būti pabrėžiamas interesų atskyrimas.

„Turime valstybėje pakankamai ydingą požiūrį, yra net ir įstatyme užprogramuotas – taip ir vadinasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Ar ne turėtų būti pati logika – interesų atskyrimo, stengtis kad interesai būtų atskirti ir nepersipynę ir nekeliantys abejonių. Nes kai pradedi derinti, kad sūnus... aš nusišalinau, bet kaip su pavaldinais? Ar jiems poveikio nebuvo? Su teisės aktais kaip ir viskas gerai, bet moralė, etika kelia abejonių“, – svarstė prezidentės patarėjas.

Anot jo, su skaidrinimo pažadais rinkimus laimėjusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga turės apsispręsti, ar imsis ryžtingų pokyčių ir sprendimų, ar tapatinsis su buvusiais „nomenklatūrinio“ valdymo standartais.

„Čia jų apsisprendimo momentas, su kuo jie tapatinasi ir kokius sprendimus pradės diegti, ar modernius, pažangesnius, skaidrius, ar taps sistemos, kuri nekelia pačių geriausių prisiminimų, įkaitais“, – kalbėjo M.Lingė.

Praėjusią savaitę Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) konstatavo, kad G.Kėvišo nusišalinimas nuo pirkimų procedūrų iš savo sūnaus įmonės buvo tik formalus ir neužtikrino pirkimų skaidrumo. VPT nustatė, kad visais atvejais 2016 metais pirkimai vykdyti apklausos būdu ir kreiptasi tik į vieną tiekėją. Sutartys sudarytos su G.Kėvišo šeimos valdoma „Riverside Music“, ji buvo vienintelė oficiali samdytų atlikėjų ir orkestrų atstovė Lietuvoje. VPT teigimu, tai iš anksto buvo žinoma ir LNOBT vadovybei. Sutarties G.Kėvišas neatskleidžia, motyvuodamas, kad ji – konfidenciali ir kad sūnaus organizuoti koncertai Vilniuje tebuvo tarptautinių gastrolių dalis.

VPT išvadas G.Kėvišas žada skųsti. Savo pajamų ir turto deklaracijų G.Kėvišas kol kas taip pat neviešina, tačiau žada tą padaryti vėliau.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pirmadienį kelioms institucijoms pateikė išvadą, kad įstaigos vadovo nusišalinimas nuo sprendimų, kurie jam kelia tiesioginį interesų konfliktą, nepaneigia abejonių dėl priimamų sprendimų objektyvumo, sąžiningumo ir skaidrumo.

STT nurodo, kad vadovui pavaldūs asmenys gali sudaryti palankesnius kvalifikacinius reikalavimus įmonėms, su kuriomis nusišalinęs vadovas turi privačių interesų, pateikti konfidencialią informaciją, ribojančią konkurenciją, atlikti kitus skaidrumą ir pirkimų dalyvių lygiateisiškumą mažinančius veiksmus.

Opoziciniai konservatoriai pirmadienį pareiškė, jog G.Kėvišas turi trauktis iš pareigų. Kultūros ministrė L.Ruokytė – Jonssson pirmadienį teigė gavusi G.Kėvišo paaiškinimus raštu ir sprendimus žadėjo priimti, kai juos išnagrinės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"