TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Girių karaliai siaubia jaunuolynus

2010 09 11 0:00
Į važiuojamąją kelio dalį išėjęs briedis nuo jos pasitrauks tik tuomet, kai pats panorės.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Sparčiai gausėjanti Kuršių nerijos briedžių banda neringiškius padalijo į dvi stovyklas. Miškininkai reikalauja jų populiaciją reguliuoti drastiškomis priemonėmis, tuo metu gamtininkai siūlo šiais girių karaliais grožėtis, o ne sielvartauti dėl jų apėstų jaunų pušelių ir į gaisravietės atsodinimą investuotų lėšų.

Žalą Neringos gamtai ir gyvenvietėms prieš kelerius metus dariusius šernus šiemet gali pakeisti briedžiai. Šių laukinių raguočių miškuose įsiveisė tiek, kad baiminamasi ir dėl rudenį neabejotinai išaugsiančio eismo įvykių skaičiaus. Prasidėjus rujai žvėrys taps ne tokie baikštūs, todėl instinkto vedami nesibaidys intensyvaus automobilių eismo ir drąsiai migruos važiuojamąja kelio dalimi.

Policijos duomenimis, jau rugpjūčio mėnesį į kelią išbėgę laukiniai žvėrys tapo penkių eismo įvykių priežastimi, o per pastarąsias dvi savaites užregistruoti du incidentai, kai stirna ir briedis susidūrė su transporto priemone (motociklu ir automobiliu).

Nuėda pušis

Žvėrių populiacijos gausa supriešino ir Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos darbuotojus. Miškininkai piktinasi, kad ėdalo pritrūkę briedžiai nugraužia pušaičių sodinukus.

Briedžių padaryta žala kasmet didėja, nes jų populiacija plečiasi. Pagal mokslininkų rekomendacijas, 1 tūkst. hektarų miško plote turėtų gyventi vienas du briedžiai. Lietuvai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje miškai užima 6,5 tūkst. hektarų plotą, vadinasi, pramisti gali iki 15 briedžių. Tačiau šiuo metu čia jau gyvena per 60 šių girios karalių.

"Garsiojoje gaisravietėje netoli Alksnynės, kurios dalį atsodinome, vaikšto kelios briedžių šeimos ir ramiai rupšnoja jaunas pušeles. Gaila ir žmonių darbo, ir tų medelių", - apgailestavo KNNP direkcijos direktoriaus pavaduotojas miškininkystei ir ūkiui Viktoras Kolokšanskis. Paprastai briedžiai minta lapuočiais, tačiau Kuršių nerijoje tokių miškų nedaug, tad šie žvėrys traukia į pušų jaunuolynus.

Anksčiau miškuose ir gyvenvietėse siautėjusių šernų populiaciją smarkiai sumažino čia rengtos medžioklės. "Per sezoną sumedžiota pusantro šimto šernų ir taip jų problema išspręsta. Tačiau dėl briedžių mes nesusitariame. Manau, kad Aplinkos ministerijai būtina apsispręsti, kiek tų žvėrių turėtų būti Kuršių nerijoje. Tačiau kol kas automobiliai "sumedžioja" daugiau žvėrių nei medžiotojai", - piktinosi V.Kolokšanskis.

Nuomonės išsiskyrė

Saugomose teritorijose šiuos laukinius raguočius leidžiama medžioti tik specialios komisijos sprendimu.

Pasak medžiotojų, šiemet komisija jiems leido nušauti penkis briedžius. Nidos medžiotojų būrelio "Girinis" pirmininko Gintauto Ovidijaus Baltrūno teigimu, būreliui priklausančiuose medžioklės plotuose jie gali sumedžioti tris, o Klaipėdos universitetui priklausančiuose plotuose - du briedžius. "Pavasarį suskaičiavome 53 briedžius, tačiau per vasarą jų skaičius tikrai galėjo perkopti 70. Pats netoli Nidos mačiau keturis jauniklius, o kiti kolegos matė briedę su dvyniais. Taip pat žinome, kad palikuonių atsivedė ne tik čia gyvenančios patelės, bet ir Juodkrantės, Alksnynės briedės", - LŽ sakė medžiotojas. Jis apgailestavo, kad komisija, skirstanti medžioklės limitus, jų pašykštėjo. "Tačiau jei ne mes, tai automobiliai juos tikrai išdaužys", - reziumavo G.O.Baltrūnas.

Kitos nuomonės yra KNNP direkcijos vadovas Tomas Tukačiauskas. Jo, vieno iš briedžių populiacijos gausinimo šalininkų, teigimu, miškininkai ir medžiotojai tenori patenkinti savo medžiokliškus instinktus. "Kuršių nerijos miškai skiriasi nuo žemyninės dalies miškų. Čia plėtojama ne gamybinė, o rekreacinė miškininkystė, tad ir briedžių apėstiems bei pažeistiems medeliams padaryta žala turi būti vertinama kitaip. Atminkime, kad prieškariu briedis buvo visos Kuršių nerijos vizitinė kortelė, jo atvaizdas puikavosi ant įvairių logotipų ir net buvo KNNP antspaudo viduryje", - LŽ teigė T.Tukačiauskas.

Briedžiai žmonėms ne priešai

Kurorto policija padėties nedramatizuoja, tik ragina vairuotojus būti atsargesnius. Jų įsitikinimu, briedžių populiacija eismo saugumui grėsmės nekelia. Daugelyje kelio Smiltynė-Nida vietų stovi perspėjamieji kelio ženklai "Atsargiai, žvėrys", kai kur ribojamas ir greitis. Todėl kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti šią riziką, laikytis eismo taisyklių ir neskubėti. "Neringa - unikali Lietuvos vieta, tai ne magistralė Vilnius-Kaunas. Juk žvėrys kartais net į greitkelį išbėga. Suprantama, kad Kuršių nerijoje tokių incidentų pasitaiko kur kas dažniau. Briedžiai šiuo metu yra stambiausi mūsų krašto laukiniai žvėrys ir gamtoje natūralių priešų neturi. Todėl jei girių karalius sumanė išeiti pasivaikščioti į kelią, jis pasitrauks tik tuomet, kai pats to panorės", - priminė Neringos policijos komisariato Kelių eismo poskyrio viršininkas Rimas Milkintas. Pasak pareigūno, per pastaruosius ketverius metus transporto priemonėms susidūrus su žvėrimis nė per vieną eismo įvykį žmonės nenukentėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"