TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Globos namams ruošiamas perversmas

2013 07 30 6:00
Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotraukos

Iš stacionarių globos įstaigų gyventojų užsimota atimti pinigus, kurie iki šiol jiems paliekami įvairioms reikmėms, ir atsisakyti papildomo mokesčio už paslaugas, kuris dabar imamas atsižvelgiant į tokių asmenų turtinę padėtį. Dalis valdininkų sumanytų naujovių nekelia susižavėjimo globos įstaigų vadovams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė Socialinių paslaugų įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas. Teigiama, kad jomis siekiama palengvinti įvairių globos įstaigų veiklos sąlygas, bet drauge reikiamų licencijų neturinčių įstaigų vadovams grasinama tūkstantinėmis baudomis.

Biurokratizmą keistų baudos

Pataisomis numatyta sudaryti sąlygas teikti socialines paslaugas visų teisinių formų juridiniams asmenims, įskaitant ir kitose Europos Sąjungos valstybėse įsteigtų organizacijų filialus. SADM valdininkai taip pat įsitikinę, kad reikia atsisakyti socialinių darbuotojų atestacijos, pakeisti jų padėjėjų statusą, supaprastinti globos įstaigų licencijavimo nuostatas.

Valdininkai siūlo nuo 2015 metų numatyti administracinę globos įstaigos vadovo atsakomybę už kliudymą Socialinių paslaugų priežiūros departamento darbuotojams atlikti jiems pavestas pareigas ar šių pareigūnų sprendimų nevykdymą. Piniginė bauda siektų nuo 200 iki 2000 litų. Socialinės globos teikimas neturint tam licencijos grėstų bauda nuo 1000 iki 10 000 litų.

Įdomiausia, kad siekiama atsisakyti papildomo mokesčio už globą, kuris skaičiuojamas atsižvelgiant į globojamo asmens turtinę padėtį, ir dabar taikomos praktikos stacionariose globos įstaigose gyvenantiems asmenims kitoms reikmėms palikti 20 proc. visų gaunamų pajamų, tarp jų – slaugos ar priežiūros kompensacijos. Esą šiose įstaigose žmonės gauna visas jiems būtinas priežiūros ir slaugos paslaugas, todėl nėra tikslinga ir ekonomiška palikti jiems minėtą dalį pajamų.

Neduoda naudos?

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Aivaro Tušo teigimu, pataisomis siekiama išspręsti praktikoje kylančias problemas. Apsižiūrėta, kad kitų ES šalių juridiniai asmenys Lietuvoje negali teikti socialinės globos paslaugų, nes tai nenumato teisės aktai. Be to, yra daugiau reikalavimų, kurie jau neaktualūs. „Socialinių darbuotojų atestacija nebėra tikslinga, nes ji buvo numatyta dar tuo metu, kai nebuvo reikalavimo kiekvienam socialiniam darbuotojui turėti reikiamą išsilavinimą“, - tvirtino A.Tušas.

Nuo 2007 metų mokesčio už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis priklauso nuo jo turimo turto vertės. SADM apklausos duomenimis, tik septynios savivaldybės mano, kad tokia praktika pasiteisino - esą toks mokestis neduoda naudos, nes dengia nedidelę išlaidų dalį.

Mokestį, nustatytą atsižvelgiant į turtą, moka apie 12 proc. neįgaliųjų, 35 proc. senyvo amžiaus asmenų. Neįgalūs asmenys iš turimo turto padengia tik apie 1,9 proc. socialinės globos kainos, senyvo amžiaus asmenys – apie 5,8 procento. Šį mokestį jie dažniausiai sumoka iš savo pajamų.

Valdininkai užsimojo sumažinti globos įstaigų globotiniams paliekamų pinigų dalį.

Diskusijos dėl pinigų

LŽ kalbintų globos įstaigų vadovai abejojo, ar tikrai reikėtų gyventojams nurėžti visas šiuo metu paliekamas lėšas.

„Reikia žmogui palikti kiek pinigų, kad jis jų turėtų“, - tvirtino Jurbarko rajono Seredžiaus globos namų direktorius Zigmas Zakaras. Anot jo, galbūt globotiniams reikėtų palikti ne 20, o 10 proc. pajamų. Drauge Z.Zakaras svarstė, kad galbūt įstatymai galėtų suteikti daugiau laisvės ir galimybių tomis lėšomis disponuoti pačiai globos įstaigai, kuri tenkintų globotinio asmeninius poreikius.

Panašią nuomonę LŽ išreiškė ir Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociacijos prezidentė, Elektrėnų socialinės globos namų direktorė Danutė Suchockienė. Jai suprantamas pataisų rengėjų noras kokiu nors būdu išgyvendinti iš globos įstaigų girtavimą, kai gavę pinigų globotiniai surengia kone puotas. „Kai kurie asmenys tomis lėšomis naudojasi tikrai ne savo sveikatos labui – ne tik geria, bet ir itin daug rūko. Yra ir kategorija žmonių, kurie tuos sukauptus pinigus atiduoda ateinantiems giminaičiams. Tai irgi vargu ar pateisinama. Kita vertus, būna atvejų, kai žmogui prisireikia papildomai ir vaistų nusipirkti, ir dar ko nors. Tuomet gerai, kai turi pinigų“, - svarstė D.Suchockienė.

Abejoja pagrįstumu

D.Suchockienė pritaria ir SADM bandymui sumažinti administracinę naštą socialinės globos įstaigoms. Jos aiškinimu, dabar globos namai, kuriuose globojami negalintys savimi pasirūpinti ne tik garbaus amžiaus žmonės, bet ir neįgalieji, turi gauti po licenciją atskirai veiklos sričiai. O įstaigos, teikiančios dienos socialinę globą šiems asmenims ir neįgaliems vaikams, – tris licencijas. Tad licencijų sumažinimas apnuogintų kitą problemą.

„Reikalavimai yra labai dideli. Abejoju, ar visos socialines paslaugas teikiančios įstaigos galės gauti licencijas“, - tikino Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociacijos vadovė. Jai kelia klausimų numatomų piniginių sankcijų įstaigų vadovams pagrįstumas. Mat dalis globos namų yra biudžetinės įstaigos. Tad jos turi tiek pinigų, kiek gauna iš savivaldybių, o įstaigų vadovams dėl to dažnai surišamos rankos.

D.Suchockienės nuomone, viešosios įstaigos statusą turintiems globos namams kiek paprasčiau, tačiau ir juos kamuoja panašios problemos, didžiausia jų – lėšų trūkumas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"