TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Globos pertvarka: pinigus mato, vaikų – ne

2016 03 15 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Jau metus vykdomos institucinės globos pertvarkos, palydimos šūkiu „Lietuva be vaikų namų“, kuriai įgyvendinti ketinama išleisti 77,5 mln. eurų, rengėjai kol kas apsiriboja dokumentų kūrimu. Nevyriausybinių organizacijų atstovai skelbia, kad pertvarka pradėta ne nuo to galo, o jos rengėjai labiau atsižvelgia į materialinį aspektą nei į vaikų poreikį turėti juos mylinčius žmones.

Lygiai prieš metus – 2015-ųjų kovą – Lietuva paskelbė pradedanti institucinės globos, tai yra vaikų namų reformą, kurią koordinuoti patikėta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM). Įgyvendinus plataus masto pertvarkas mūsų šalyje, išskyrus retas išimtis, turėtų nebelikti vaikų namų, o valstybė dėtų visas pastangas, kad vaikai saugiai augtų su savo tėvais, jų nesant – įtėvių, globėjų šeimose.

Per metus Lietuvoje jau įgyvendinti keli projektai, mažuosius iš vaikų namų perkeliant į bendruomenes. Tačiau tai nereiškia, kad jie atrado mylinčias nuolatinių globėjų ar įtėvių šeimas: išskaidžius institucines įstaigas, jų globotiniai buvo įkurdinti mažesniuose bendruomeniniuose globos namuose arba socialiniuose butuose.

Dovilė Šakalienė: "Lietuva be vaikų namų bus tik tada, kai bus Lietuva su stipriomis šeimomis." /Delfi.lt nuotrauka

„Lietuvoje institucinės globos pertvarka, deja, pradėta ne nuo to galo. Sudaromas sąrašas įstaigų, kuriose vyksta pertvarka, tada perkami butai ir į juos grupėmis perkeliami vaikai, su kuriais toliau pamainomis dirba personalas. Toks yra supratimas, kas yra šeimos aplinka. Matomas tik materialinis aspektas, o psichologinis, emocinis – ignoruojamas. Be abejo, gyventi bute, pareiti į tokį pat būstą kaip šeimose gyvenantys klasės draugai – vaikams labai svarbu, tačiau to neužtenka. Praleidžiama esmė – šeima nėra vieta, šeima yra santykiai“, – apie šiuos sprendimus LŽ sakė žmogaus teisių ekspertė Dovilė Šakalienė.

Pakeičia tik vietą

SADM tempas sprendžiant vaikų globos namų problemą sulaukė prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos. Praėjusių metų pradžioje šalies vadovė, kalbėdama apie esą tyčia vilkinamą globos namų pertvarką, teigė, kad, užuot mažinus vaikų globos namų skaičių, valstybės lėšos ir toliau skiriamos biurokratiniam aparatui išlaikyti. „Vaikų globos namai yra sovietmečio reliktas, kurio išlikimu suinteresuota tokių įstaigų administracija. SADM su tuo taikstosi, tam nesipriešina ir tik imituoja pastangas keisti situaciją. Vaikai tapo pinigų panaudojimo įkaitais, ir tai yra netoleruotina“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Atsiliepiant į prezidentės kritiką, globos namų pertvarka pernai pajudėjo. Tų metų rugpjūtį uždaryti pirmieji reorganizacijos plane atsidūrę Marijampolės „Putino“ globos namai. Devyniolika juose gyvenusių vaikų buvo įkurdinti dviejuose išnuomotuose bendruomeniniuose globos namuose Marijampolėje bei grupinio gyvenimo namuose vaikams su negalia, kuriuose jiems teikiama socialinė globa.

Praėjusį gruodį pertvarkyti Pabradės vaikų globos namai. Jų globotiniai apgyvendinti po 4–7 butuose bei namuose Pabradėje ir Švenčionyse. Kaip pranešama, jiems ir toliau užtikrinamos psichologo, neformaliojo švietimo ir vaikų užimtumo paslaugos. Taip pat gruodį „įstaigos vidinės pertvarkos būdu“ pradėti reformuoti „Skalvijos“ (buvę Viešvilės) vaikų globos namai bei Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai.

Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos vaiko interesų atstovavimo patarėjos Virginijos Pleckevičienės manymu, fizinis vaikų perkėlimas iš vienos pastogės į kitą – kad ir mažesnę, kad ir suteikiantį geresnes buitines sąlygas – nėra pertvarka. „Tai tėra vaikų gyvenamosios vietos institucijoje pakeitimas. Tačiau esminis suplanuotos reformos tikslas – darbas su vaikų biologinėmis šeimomis siekiant, kad mažieji arba nebūtų imami iš tėvų, arba turėtų kur grįžti, tebėra visiškai įstrigęs. Vos ne kas savaitę Lietuvoje girdime apie rezonansinius įvykius, kuriuose nukenčia vaikai. Po jų kuriamos darbo grupės, bet jos nesusijusios su pertvarka, o tik su skaudžiais momentiniais įvykiais. Vadinasi, ankstesnė sistema veikia kaip veikusi, ir niekas realiai nėra daroma“, – piktinosi ekspertė.

Esmė – pasirengimas

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 90 vaikų globos namų. Juose gyvena beveik 4 tūkst. vaikų. Pertvarkos organizatoriai žada, kad iki 2020 metų duris pagal planą užvers 27 globos įstaigos, tai yra institucijose globojamų vaikų sumažės nuo dabartinių 38 proc. iki 20 procentų. Pertvarkai įgyvendinti iš viso numatyta 77,5 mln. eurų, kurie turėtų būti panaudoti infrastruktūrai pritaikyti ir plėtrai bei paslaugoms finansuoti.

Daina Urbonaitienė: „Šiuo metu vykdomas pirmasis pertvarkos etapas – pasirengimas vykdyti pertvarką (2014-2017 metais). /Alinos Ožič nuotrauka

„Šiuo metu vykdomas pirmasis pertvarkos etapas – pasirengimas vykdyti pertvarką (2014–2017 metais). Toliau, 2017–2020 metais, eis paslaugų infrastruktūros plėtra regionuose bei naujų formų paslaugų teikimas tikslinėms grupėms“, – LŽ nurodė SADM Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė.

Pirmajam reformos etapui skirta apie 6,5 mln. eurų. Už šias lėšas, kaip nurodo SADM, yra sukurtas projekto logotipas, vykdomas visuomenės švietimas, rengiamos apklausos, skirtos gyventojų požiūriui į pertvarką, įvaikinimą bei globą nustatyti, taip pat įdarbinti trys – vaiko ir šeimos gerovės, neįgaliųjų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią, bei jų šeimų srities – ekspertai.

„Taip pat kuriami metodiniai dokumentų paketai, skirti globos įstaigose gyvenančių be tėvų globos likusių vaikų, proto ir (ar) psichikos negalią turinčių vaikų ir suaugusiųjų individualiems planams sudaryti. Jau sukurta globos įstaigose dirbančių darbuotojų motyvacijos ir kompetencijos vertinimo metodika. Be to, sudaryta globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo specialistų parengimo darbui programa – iš viso pagal ją trijų dienų kursuose bus apmokyti 56 asmenys“, – teigė D. Urbonaitienė.

Tačiau ekspertė D. Šakalienė abejoja, kiek SADM šiuo metu rengiamos priemonės yra susijusios su vaiko teisės gyventi šeimoje užtikrinimu. „Iki 2018 metų pradžios siekiama sukurti sąlygas pertvarkai. Taigi, pagal šį planą pati pertvarka, matyt, turės įvykti per dvejus metus, iki 2020-ųjų. Matant tokį požiūrį, kažin ar yra prasmės kalbėti apie procedūrinius klausimus“, – svarstė ji.

Ekspertų kratosi

Prižiūrėti, kaip įgyvendinamas perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, dar 2014-aisiais SADM įkūrė tarpinstitucinės stebėsenos grupę, kurioje – šios ir kitų ministerijų, valstybės institucijų, taip pat visuomeninių organizacijų atstovai.

Nors buvo numatyta, kad šios grupės posėdžiai turėtų vykti ne rečiau kaip kas pusę metų, iki šiol sušaukti tik du: praėjusių metų kovą – reglamentui patvirtinti, ir praėjusią gegužę. „Antrojo posėdžio prašė nevyriausybinės organizacijos, pasigedusios informacijos. Šįmet parengėme oficialų raštą SADM ragindami spartinti procesą, nes tai neturėtų būti šešėlinė stebėjimo grupė, kuri tam tikra prasme tampa marionetinė. Juk labai patogu pasakyti, kad tokia yra, bet iš tikrųjų ji nieko nedaro, nes SADM, kol nepaprašai, labai vangiai organizuoja tuos procesus“, – LŽ sakė stebėsenos grupės narė V. Pleckevičienė.

Į šią grupę taip pat paskirtos D. Šakalienės manymu, tai tarsi bandymas formaliai atitikti paramą teikiančių Europos Sąjungos institucijų reikalavimus. „Lietuviškas variantas – darbo grupės nariams paaiškinta, kad stebėsena nereiškia galimybės įsikišti, jei matome, kad procesas juda netinkama linkme. Mums tik retkarčiais bus pasakoma, kas nuveikta“, – piktinosi ji.

Ekspertė stebėjosi, kodėl vaikų namų pertvarką, kuri turėjo tapti plačios apimties valstybine reforma, buvo nuspręsta įgyvendinti kaip paprastą projektą, o pasirengimas jam patikėtas SADM kontroliuojamoms institucijoms: Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai bei Neįgaliųjų reikalų departamentui.

„Jei norėtume tikro rezultato, tai turėtų būti Vyriausybės lygiu koordinuojamas procesas, kuriame petys į petį dirbtų ministerijos, savivaldybės, seniūnijos, nevyriausybinės organizacijos ir šeimos. Lietuva be vaikų namų bus tik tada, kai bus Lietuva su stipriomis šeimomis. O taip gali įvykti tik tuomet, kai valstybė nustos rūšiuoti šeimas: 10 tūkst. socialinės rizikos, „probleminių“ šeimų, visos kitos – „normalios“, joms dėmesio, pagalbos, paslaugų esą nereikia. Šiuo metu šeimos paliekamos vienos – kai kurios išsikapsto, kitos sužlunga ir sužlugdo savo vaikus, dar kitos gyvena pragare, kruopščiai slepiamame už namų sienų“, – aiškino D. Šakalienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"