TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

GP viešumas - teisė, bet ne pareiga

2011 02 26 0:00
Teisininkas R.Jurka GP rekomendacijose pasigedo konkretumo.
Vidūno Gelumbausko nuotrauka

Generalinio prokuroro parašu patvirtinta nauja informacijos apie ikiteisminius tyrimus teikimo tvarka pristatoma kaip žingsnis skaidrumo link. Tačiau dalis teisininkų šias rekomendacijas vadina patogia priemone prokurorams užsisiūti burnas.

Įsakymus dėl ikiteisminių tyrimų duomenų skelbimo tvarkos ir rekomendacijas, kaip tokią informaciją derėtų teikti žiniasklaidai, generalinis prokuroras Darius Valys pasirašė vasario 10 dieną. Jos įsigaliojo nuo vasario 19-osios. D.Valys teigia, kad naujos nuostatos užtikrina visuomenės teisę žinoti.

Nenorės - nekalbės

"Rekomendacijose nustatėme atvejus, kada teisėsaugos pareigūnai privalo suteikti informaciją apie ikiteisminius tyrimus", - rašoma Generalinės prokuratūros (GP) rašte, atsiųstame LŽ. Tačiau žodžių junginio "prokurorai privalo teikti informaciją" rekomendacijų tekste nėra. Prokurorams palikta teisė patiems spręsti, ar informacija visuomenei svarbi, ar ne. Be to, rekomendacijos tokios neaiškios, kad jas galima traktuoti įvairiai. "Jūs ne taip supratote šį teiginį", - klausiama apie vieną ar kitą abiejų minėtų dokumentų punktą tvirtino GP atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Budėnienė. Akivaizdu, kad "ne taip" suprato ir dalis LŽ kalbintų prokurorų, nuo šiol privalantys vadovautis nauja tvarka.

"Anksčiau neturėjau kuo remtis, kai nenorėdavau kalbėti su žurnalistais. Dabar galėsiu oficialiai atsisakyti bendrauti", - LŽ pareiškė vienas aukšto rango prokuroras, prašęs neminėti jo pavardės.

Tik bendro pobūdžio

Iki šiol ikiteisminių tyrimų duomenų viešinimo tvarką reglamentavo Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnis, kuriame numatyta, kad tokie duomenys neskelbtini, o iki bylos nagrinėjimo teisme jie gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Nors GP atstovai teigia, kad nauja tvarka leis gauti daugiau informacijos, LŽ taip ir nepavyko išsiaiškinti, kaip išplečiamos duomenų teikimo ribos. Kaip ir anksčiau, duomenis apie ikiteisminį tyrimą gali suteikti tik jį kuruojantis prokuroras arba iš jo informaciją gavę prokuratūrų ir jų padalinių vadovai arba atstovai viešiesiems ryšiams.

Rekomendacijas rengusios darbo grupės narys GP prokuroras Gintaras Jasaitis LŽ teigė, kad pagaliau įvesta tvarka, kurios esą anksčiau nebuvo. Jis tikino, jog prokuroras privalės motyvuotai pagrįsti, kodėl atsisako teikti informaciją, be to, tokį prokurorą bus galima skųsti jo tiesioginiam vadovui. G.Jasaitis pabrėžė, kad prokurorai neturėtų atsisakyti kalbėti apie rezonansines, visuomenėje didelį atgarsį sukėlusias bylas, tačiau pripažino, kad iš rekomendacijų nėra aišku, kokios bylos tokiomis laikytinos.

Kaip kam atrodys

"Vieniems atrodys, kad girto prie vairo sulaikyto policininko byla yra svarbi, kitiems - ne. Tačiau supraskite, kad šios rekomendacijos tegali būti bendro pobūdžio", - tikino G.Jasaitis. Pasak jo, rekomendacijose įrašyta nuostata, kad duomenys apie viešą asmenį gali būti skelbiami be jo sutikimo, jei jie atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, leidžia žurnalistams dirbti be jokių apribojimų. Tačiau šiuo atveju kalbama tik apie viešus asmenis, be to, neaišku, kas turi visuomeninę reikšmę.

Nėra kriterijų

Mykolo Romerio universiteto Baudžiamojo proceso katedros vedėjas docentas dr. Raimundas Jurka LŽ pirmiausia pabrėžė, kad minėtos rekomendacijos yra visiškai nekonkrečios, jose nenurodyti jokie kriterijai, kokia informacija visuomenei yra svarbi. "Dabar tai sprendžia pats prokuroras. Nenorėdamas ar net bijodamas teikti informaciją, bet kuris prokuroras galės tokį savo elgesį motyvuoti vienu sakiniu: esą tai pakenks tyrimui. Kodėl pakenks, jis, žinoma, neaiškins. Tad tokios rekomendacijos tėra patogi priemonė, leidžianti apie bylą nekalbėti. Skaitydamas rekomendacijas niekur neradau teiginio, kad prokuroras privalo teikti informaciją. Kalbama tik apie teisę, bet ne apie pareigą", - sakė baudžiamojo proceso teisės specialistas. Jo manymu, esama daug informacijos, kurios nuo visuomenės tiesiog negalima slėpti. Pavyzdžiui, jei politikas ar pareigūnas kaltinamas kyšio ėmimu, jo pavardė tiesiog privalo būti paviešinta. Tačiau, anot R.Jurkos, tokiais atvejais paprastai apsiginama žodžiu "nekomentuosiu".

Teisininkas kritikavo ir GP deklaruojamą prievolę prokurorams teikti žiniasklaidai informaciją apie akivaizdžias nusikalstamas veikas, paprasčiau tariant, apie įvykusį nusikaltimą. Tokius pranešimus žurnalistai iš policijos gauna jau daugelį metų. Tad minėtos rekomendacijos šiuo požiūriu nepateikia jokių naujovių.

"Prokuratūra pati daug laimėtų apibrėždama, kas galima, o kas ne. Tai nebuvo padaryta. Bandymas skaidrinti savo veiklą sveikintinas, tačiau akivaizdu, kad dėl nežinia kokių priežasčių jis nepavyko", - reziumavo R.Jurka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"