TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Grafitų piešėjai renkasi tamsą

2010 07 10 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Jiems siūlomos legalios vietos piešti mieste. Tačiau dažų flakonais apsiginklavę "tamsos dailininkai" panyra į naktį, kad rytą praeivius apakintų ryškiaspalviais, tačiau nesuprantamais simboliais. Jiems tai - saviraiškos būdas, o Vilniaus valdžiai ir paveldosaugininkams - tikras galvos skausmas, su kuriuo kovojama jau ne vienus metus.

Vilniaus miesto savivaldybė šįmet skyrė per 200 tūkst. litų grafitams nuo pastatų sienų pašalinti. Nors lėšų sienoms valyti skirta mažiau, valdininkai tikina, kad senamiestis ir pagrindinės miesto gatvės nuo grafitų bus tinkamai apsaugotos. "Prestižinės miesto erdvės turi būti švarios", - LŽ sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas.

Į kovą su grafitų piešėjais stoja ir policijos pareigūnai, kuriamos prevencinės programos, pažeidėjams didinamos baudos. Tačiau tai piešėjų nebaugina - nuvalytos sienos iš naujo sužiba ryškiomis grafitų spalvomis.

Užsidirba legaliai

27 metų vilnietis Edgaras grafitus piešia daugiau nei 14 metų. Vaikinas LŽ prisipažino, kad sostinėje jis tai daro ir legaliai, ir nelegaliai. Kai kuriuos piešinius ant sienų jam dažnai užsako verslininkai, reklamos agentūrų atstovai, pasirengę už vieną kvadratinį metrą piešinio mokėti iki 50 litų. "Tai, ką uždirbu legaliai piešdamas pagal užsakymus, išleidžiu nepigiam savo pomėgiui - naktiniam grafitų piešimui gatvėse", - atviravo Edgaras. Jis pasakojo, kad vienos spalvos dažų aerozolinis balionėlis kainuoja apie 20 litų, o vienam piešiniui kartais prireikia iki dešimties skirtingų spalvų.

"Galiu piešti pagal užsakovo pageidavimus ir užsidirbti pinigų. Tačiau manęs niekada neapleidžia noras kurti tik sau", - pasakojo vaikinas. Kūryba sau vilnietis vadina nelegalų piešimą ir tikina mėgstantis tai daryti ramiai, kai prie darbo galima praleisti keletą naktų, todėl renkasi atokesnes vietas ir apleistus pastatus.

"Piešiame naktį, kai žmonės miega, nes taip saugiau", - aiškino vaikinas. Apgalvoję piešinį, eskizus grafitams piešėjai dažniausiai būna pasidarę iš anksto, o baigę darbą savo kūrinius iškart nufotografuoja, nes jau rytą grafito gali nebelikti.

Paklaustas, ar tai jis mieste ant sienų palieka paslaptingų užrašų, Edgaras tik nusišypso ir atsako, kad tai ir yra grafitų esmė.

Gatvės menas (street art)

Vilniuje praeivių akį traukia gausiai paplitę paslaptingi "Solomon", "Cabri", "Azert", "Sput" ("Sputnik") užrašai, jų galima rasti patiltėse, ant pastatų sienų, autobusų stotelėse. Grafitų piešėjas Edgaras LŽ aiškino, kad šie užrašai - jų kūrėjų asmeniniai arba komandiniai slapyvardžiai - autorių parašai, kitaip dar vadinami tagai. "Jais norima parodyti, kas čia buvo", - pasakojo vaikinas.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės katedros vedėjas prof. Gintautas Mažeikis, tyrinėjantis grafitus, LŽ aiškino, kad šie užrašai atlieka jaunimo bendruomenių teritorijos ženklinimo funkciją. "Kiekviena bendruomenė ar subkultūra turi savo simbolių rinkinius ir siekia kurti bei gyventi sau artimame ir suprantamame pasaulyje, todėl ant sienų piešiami grafitai ar kitokie ženklai", -aiškino jis.

Be tradicinių ryškiaspalvių grafitų, ant miesto sienų aptinkama ir įvairių trafaretinių piešinių. Tokie kūriniai priskiriami moderniai gatvės meno (street art) krypčiai, kai ant sienų ne tik piešiama, bet ir klijuojami lipdukai, plakatai ar net laikraščio iškarpos.

Internete verda diskusijos

Nors grafitų piešimo kultūra mūsų krašte gyvuoja vos du dešimtmečius, jie sparčiai populiarėja ir plinta tarp jaunimo. Grafitų kūrėjai buriasi į komandas, rengia piešimo varžybas, kuria interneto svetaines, aktyviai diskutuoja socialiniuose tinkluose. Populiariame "Facebook" interneto tinklalapyje galima rasti ne vieną grafitų entuziastų būrelį. Matyti, kad virtualioje erdvėje verda itin aktyvios diskusijos dėl grafito piešinių kokybės ir užrašų turinio.

Vienoje interneto svetainėje grafitų piešėjas slapyvardžiu Krei1 atvirai piktinasi: "Vaizdas, dažnai nemaloniai rėžiantis akį, - tai vandalizmas, kuris begėdiškai prisidengia grafito vardu. Skaudu matyti, kai dažais sudarkomas neseniai renovuotas kultūros paveldas."

Internete galima rasti ir atsakymą, kodėl grafitų piešėjai nesilanko specialiai tam įkurtose aikštelėse. "Daugiausia adrenalino ir azarto suteikia naktiniai slapti "bombingai", - tvirtina vaikinas slapyvardžiu Shakalas.

Menas ar vandalizmas?

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus (KKAVS) vedėjas Gintaras Tamošiūnas LŽ sakė, kad grafitų kūrėjus skirsto į menininkus ir vandalus. "Menininkai piešia tvarkingai, renkasi legalias vietas, o kitiems svarbiausia piešti ten, kur nelegalu", - aiškino G.Tamošiūnas. Grafitų tyrinėtojas prof. G.Mažeikis šiuos piešinius vadina socialaus ir politiškai orientuoto meno kryptimi. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė tikina, kad toks reiškinys neabejotinai suvokiamas kaip modernaus miesto dalis.

G.Mažeikis grafitus vertina kaip laisvos visuomenės ir liberalumo ženklus, esą kaimynėje Baltarusijoje tokių piešinių beveik nematyti. "Tačiau jų kiekis ir kokybė rodo, ar miesto žmonės yra kultūringi, civilizuoti, geba gerbti kitus simbolius ir kultūras. Didžiulis skirtumas, kur atsiras piešinys: ant niekam nereikšmingų ir nuobodžių tvorų ar ant istorinių paveldo paminklų", - LŽ tikino prof. G.Mažeikis.

Niokojami paveldo objektai

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė grafitus vertina nedviprasmiškai. Ji įsitikinusi, kad didžiausią žalą naktiniai piešiniai daro Vilniaus senamiestyje esantiems kultūros paveldo objektams. Pasak paveldosaugininkės, naikinamas jų autentiškumas, nes dauguma senamiesčio pastatų dar išlaikė senąjį tinką ir polichromiją. "Kenčia restauruoti objektai, o lėšos, skirtos vertingiems pastatams išsaugoti ir restauruoti, eina perniek", - LŽ sakė D.Varnaitė.

KPD direktorė pasakojo, kad prieš keletą mėnesių Seime viešai pasisakiusi dėl griežtesnių baudų skyrimo grafitų piešėjams, jau kitą rytą sulaukė jų keršto - grafito piešinys "papuošė" ir KPD administracinį pastatą. "Tai buvęs vienuolyno pastatas, piešiniui nuvalyti ir iš naujo nudažyti fasadą prireiks nemažai lėšų", - LŽ tvirtino D.Varnaitė.

Legaliai piešti neįdomu

Kovai su grafitų piešėjais Vilniaus miesto savivaldybėje įsteigta speciali prevencijos darbo grupė. "Skatiname jaunimą grafitus kurti legaliose vietose, norintiesiems piešti mieste surandame tinkamų erdvių", - LŽ tikino grupės pirmininkas KKAVS vedėjas G.Tamošiūnas. Jis pasakojo, kad erdvių legaliai piešti nuolat daugėja, nes ieškoma vis naujų vietų.

Šiuo metu Vilniuje legaliai galima piešti Neries prieplaukoje tarp Karaliaus Mindaugo ir Žirmūnų tiltų, V.Kudirkos aikštėje bei Konstitucijos prospekte esančiose pažeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. Iš viso skaičiuojama per dešimtį tokių vietų, tačiau nelegalių piešinių nemažėja. "Legalių sienų nėra, yra tik sienos, ant kurių piešti lengviau gauti leidimus. Tačiau būtina eiti į savivaldybę, rašyti projektus, prašyti leidimo. Paprasčiau piešti neturint leidimo, nei gaišti laiką valdžios koridoriuose", - Edgaras kritiškai vertina savivaldybės pastangas legalizuoti grafitus.

Pagal dabar Vilniuje galiojančią tvarką norint piešti legalioje vietoje reikia gauti vienkartinį leidimą. "Tai užtrunka neilgai", - tvirtino G.Tamošiūnas. Vis dėlto gavę savivaldybės leidimus piešėjai privalo laikytis ir tam tikrų nustatytų reikalavimų: piešiniuose negali būti naudojami necenzūriniai žodžiai, sovietinė bei nacistinė simbolika, piešiniai negali būti diskriminacinio turinio. Pasak G.Tamošiūno, norinčiųjų legaliai piešti yra nedaug - per metus savivaldybė sulaukia vos 20 prašymų.

Baudos piešėjų neatbaido

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, per metus sulaikoma apie 40 pažeidėjų, kurie grafitus piešia neleistinose miesto vietose. Tačiau Policijos departamento Prevencinės veiklos skyriaus viršininkas Edmundas Olisevičius prisipažino, kad specialių reidų nerengia, nes esą sulaikyti piešėjų beveik neįmanoma.

Nelegaliai piešiantiesiems grafitus sostinėje taikomos dvejopos nuobaudos. Pastaruoju metu dažniausiai skiriama administracinė bauda iki 2 tūkst. litų už miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus. Pasak G.Tamošiūno, sulaikytiems piešėjams už mažesnę nei tūkstančio litų baudą išsisukti nepavyksta.

Taip pat gali būti keliamas teismo ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo. "Gyvenamųjų ar ūkio pastatų savininkams visada padedame parengti ieškinius teismui ir suteikiame teisinę pagalbą", - LŽ aiškino G.Tamošiūnas. Grafitų piešėjams gali būti priteisiama atlyginti žalą net dešimtimis tūkstančių litų.

Tačiau nei baudos, nei ieškiniai mėgėjų piešti neatbaido. Grafitų entuziastas Edgaras LŽ pasakojo, kad policijos pareigūnų anksčiau buvo baustas du kartus: vienąkart sumokėjo tik 20 litų baudą, o antrąsyk teko pakloti jau 200 litų. "Dabar piešiu dar atkakliau, nors tapau atsargesnis", - grafito piešėjas sustoti neketina.


Įdomūs faktai

* Šiuolaikinių subkultūrų - grafitų piešimo ant sienų - kultūra susiformavo Niujorko gatvėse aštuntajame dešimtmetyje, o Lietuvoje pirmieji piešiniai atsirado apie 1992-1993 metus.

* Melburne (Australija) grafitai turi senas tradicijas, šią modernaus meno kryptį gina net didžiausios nacionalinio kultūros paveldo organizacijos.

* Britų menininkas Banksy - žinomiausias pasaulyje grafitų piešimo meistras. Jo darbai (siena su grafito piešiniu) virtualiuose aukcionuose kainuoja tūkstančius svarų.

* Užrašai "Solomon" ir "Cabri" - populiariausi sostinėje. Šie vadinamieji tagai - grafitų kūrėjų asmeniniai arba komandiniai slapyvardžiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"