TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Graikiją gelbėsime sukąstais dantimis

2015 07 14 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungai (ES) pasiekus kompromisą su Graikija dėl tolesnės finansinės paramos jai mainais į griežtas taupymo priemones, prisidėti prie šios šalies gelbėjimo turės ir Lietuva. Milijoninės mūsų mokesčių mokėtojų lėšos - kaina, kurią turime sumokėti už Europos vienybę ir solidarumą.

Susitarimą dėl Graikijos gelbėjimo plano, padėsiančio šaliai išlikti euro zonoje, ES lyderiai pasiekė po keliolika valandų trukusių derybų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė toliau laikosi griežtos linijos ir pabrėžia, kad krizės sprendimas kainuos ne tik graikams, bet ir kitoms Europos šalims, o dėl tokios situacijos kalčiausias neatsakingas Graikijos valdžios elgesys.

Mūsų šalies politikai ir ekspertai pažymi, kad susitarimas - trapus ir neaišku, ar Atėnams pakaks politinės valios įgyvendinti numatytas reformas. Lietuvos indėlį į Graikijos gelbėjimą kai kurie jų vertina kaip įnašą į Europos stabilumą.

Nutekės milijonai

Iš Briuselio grįžusi D. Grybauskaitė teigė, kad mūsų pareiga padėti tiems, kuriems sunku euro zonoje. „Tačiau kiekvienos euro zonos narės pareiga elgtis atsakingai, nes jie dabar gauna mūsų visų piliečių pinigus, mūsų visų piliečių pagalbą. Solidarumas Europoje yra ne tik gauti, bet pirmiausia atsakingai elgtis. Labai tikiuosi, kad šią pamoką pradės mokytis ir politikai, ir žmonės“, - pabrėžė valstybės vadovė.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus nuomone, pasiektas visai Europai svarbus sprendimas, rodantis euro zonos šalių pastangas išlaikyti sąjungos vienybę pagal solidarumo ir atsakomybės principus. Graikija, anot jo, pirmiausia privalo atkurti pasitikėjimą ja Europos valstybių akyse, priimdama realius sprendimus įgyvendinti reformas.

R. Šadžius aiškino, kad Lietuva tiesiogiai Graikijos nerems ir pinigų jai neskolins. „Šalims, kurios patenka į keblią ekonominę padėtį, skirtas Europos stabilumo mechanizmas. Tai fondas, suformuotas iš visų euro zonos šalių, įskaitant Lietuvą, įnašų. Įstoję į euro zoną privalome penkerius metus kasmet mokėti įnašus: pirmąją įmoką (65,44 mln. eurų) Lietuva įmokėjo šių metų vasarį“, - sakė ministras.

Neturėtume mokėti papildomai

Seimo Europos reikalų komiteto, suformulavusio poziciją, kad mūsų šalis pasisako už Graikijos išsaugojimą euro zonoje, vicepirmininkas Linas Balsys džiaugėsi, jog pasukta būtent šiuo keliu. „Euro zonos lyderiai apsisprendė, kad „Grexit“ variantas būtų žalingas visiems: ir Graikijai, ir visai Europai. Jeigu Graikija išeitų iš euro zonos, labai suprastėtų euro zonos stabilumas, kristų reputacija, galbūt prasidėtų neramumai biržose, o geopolitiškai atsiradusioje tuščioje vietoje savo įtaką bandytų plėsti tokios valstybės kaip Rusija, gal net Kinija“, - mano parlamentaras.

L. Balsio teigimu, svarbiausias klausimas dabar - kaip greitai Graikija sugebės padengti skolas ir kaip šios šalies parlamentas bei vyriausybė susitaikys su griežtomis ES keliamomis sąlygomis. Esą ypač jautrus turėtų būti punktas, pagal kurį Graikija įsipareigoja parduoti 50 mlrd. eurų vertės šalies turto. Anot L. Balsio, tai galėtų būti tam tikras garantas šalims donorėms ir Graikijos ryžto spręsti problemas įrodymas.

Parlamentaras tikisi, kad artimiausiu metu R. Šadžius apsilankys Seime ir galės paaiškinti, kaip Graikijos gelbėjimo planas finansiškai atsilieps Lietuvai. Anksčiau ministras parlamentarams buvo minėjęs, kad parama šiai Pietų Europos šaliai mums neturėtų atsieiti daugiau, nei atsieina dalyvavimas Europos stabilumo mechanizme. „Ar būtų dar kokių netiesioginių kitų išlaidų Lietuvai, norėsiu, kad mums dar sykį kvalifikuotai paaiškintų ekspertai ir pats ministras. Turėtume reikalauti, kad nebūtų papildomų išlaidų. Ypač Lietuvos atveju, esame niekuo dėti, nes net nebuvome ES, kai Graikija 2000 metais įstojo į euro zoną“, - pažymėjo jis.

Pamoka ir mūsų šaliai

Ekonomistas Žygimantas Mauricas nesitiki, kad Graikija įgyvendins visas užsibrėžtas reformas. Vis dėlto jis mano, jog didesnė dalis susitarimo su ES punktų gali būti įvykdyta. Pasak Ž. Maurico, politiškai pavojingiausi ir daugiausia prieštaravimų gali sukelti įsipareigojimai ilginti pensinį amžių, didinti mokesčius, privatizuoti dalį valstybės turto. Dėl to galima laukti didelio pasipriešinimo šalies viduje.

Žygimantas Mauricas /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

„Daugiau neigiamų reakcijų galime tikėtis valdančiojoje koalicijoje. Labai tikėtina, kad ji neišsilaikys ilgai: arba pasikeis vyriausybė, arba bus rengiami pirmalaikiai rinkimai. Manyčiau, kad žmonėms tai nebus labai didelis šokas, nes dabar didžiausias jų galvos skausmas - nedirbantys bankai ir didelis neapibrėžtumas. Tai, kad jie dar trejus metus gaus paramą, reiškia, jog žmonės bent jau neturės išgyventi dėl to, kad Graikija bus išmesta iš euro zonos ar išstos iš ES, jie galės vėl naudotis bankine sistema“, - sakė ekspertas.

Ž. Maurico nuomone, pasiektas susitarimas - geriausia išeitis ne tik Graikijai, privalančiai vykdyti reformas, bet ir visai ES. Esą šiuo metu Europai kaip niekad reikia vienybės. Lietuvai, kaip mažai valstybei, esančiai prie Rusijos, tai itin svarbu. „Mums reikės prisidėti prie gelbėjimo paketo. Tačiau jei tokia yra Europos vienybės išsaugojimo kaina, tai tikrai nėra didelė suma, turint galvoje, kad Lietuva iš ES gauna gerokai daugiau paramos, nei moka į Europos stabilumo mechanizmo fondą. Žinoma, nėra smagu prisidėti, bet geriau prisidėti dėl vienybės išsaugojimo, nei neprisidėti ir leisti Europai pradėti byrėti. Tada Lietuvai tikrai nebūtų geriau“, - pabrėžė jis.

Be to, Ž. Mauricas teigė, kad Graikijos krizė - pamoka mūsų šaliai elgtis finansiškai disciplinuotai ir atsakingai. Esą Lietuvos politikai, barantys Graikiją, patys nevengia laiminti valstybės biudžetui brangiai atsieinančių sprendimų.

Didelis neapibrėžtumas

Ekonomistas Gitanas Nausėda nesiryžo prognozuoti, ar Graikijai pavyks įgyvendinti tai, ką ji užsibrėžė. Jis priminė, kad ir anksčiau reformos šioje šalyje buvo įgyvendinamos labai sunkiai ir lėtai. „Gali atsitikti taip, kad tos reformos įklimps giliame smėlyje ir labai sunkiai judės į priekį. Na, bent jau judesys yra padarytas, nes anksčiau nebuvo net šito“, - teigė ekspertas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas pažymėjo, kad daugiausia sunkumų ir nežinomybės susiję su tuo, kaip Graikijoje bus įgyvendinamos konkrečios priemonės ir koks bus jų poveikis ekonomikai. „Dėl gerokai pablogėjusios ekonomikos padėties, finansų sektoriaus problemų Graikijos ekonomika gali būti dar ilgesnį laiką prastos būklės. Gali nepasitvirtinti prognozės, kuriomis grindžiamos tiek fiskalinės konsolidacijos priemonės, tiek įplaukos į Graikijos biudžetą, kiti rodikliai“, - akcentavo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"