TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Graudinimai internete - tarp melo ir tiesos

2011 11 12 11:49

Internete apstu prašymų paremti, iliustruotų skaudžiomis, net dramatiškomis istorijomis. Greta jų nepamirštama nurodyti banko sąskaitos, į kurią gailestingųjų prašoma pervesti pinigų. Kiek šios graudžios istorijos realios, kartais atskirti itin sudėtinga.

Kas jie, šiuolaikiniai išmaldų prašytojai? Paprasti sukčiai, vietoj gatvėje ištiestos rankos pinigų sugalvoję kaulyti internete ir graudžiomis istorijomis bandantys apmulkinti patikliuosius, ar išties gyvenimo smūgių krušos prispausti nelaimėliai? Tyrimą atlikęs LŽ žurnalistas įsitikino, kad tarp internautų yra ir paprasčiausių lupikautojų, ir nelaimių nepajėgiančių atremti žmonių, tikrai vertų paramos.

Daugelį metų su labdaros projektais dirbantys specialistai įvardija neigiamą pagalbos internete prašymų aspektą - atskaitomybės už panaudotas lėšas nebuvimą.

Ieško lengvatikių

"Neseniai man sukako vieneri. Tačiau aš nematau pasaulio, kaip kiti vaikučiai. Jo net neįsivaizduoju, nes gimiau su negalia. Man reikalinga operacija, po kurios galėčiau matyti. Operacijai pinigėlių neturime, tad prašome jūsų pagalbos... Prašau, padėkite, kas kiek galite. Tikiu, kad turintieji vaikų supras, ką reiškia taip gyventi", - rašoma viename iš daugelio skelbimų.

Skelbimą į internetą įdėjęs asmuo prisistato Druskininkų gyventoju, tačiau nenurodo jokio vardo, tik banko sąskaitos numerį. "Paaukotos lėšos galės būti panaudotos tik operacijai. Kiekvienas Jūsų pervestas litas priartintų vaikiuką prie matomo pasaulio", - dar priduria skelbimo autorius, siekdamas išsklaidyti abejones.

LŽ žurnalistui paskambinus nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu ir pasiūlius susitikti bei aptarti paramos galimybę jo paprašyta paskambinti vėliau. Atsiliepusi moteris rėžė šiuo metu negalinti kalbėti. Daugiau tuo pačiu nurodytu telefono numeriu prisiskambinti nebepavyko - telefonas buvo "išjungtas arba už ryšio zonos ribų".

Kita istorija sugraudinti siekia Šilutės gyventoja. Bent jau taip ji prisistato skelbime. "Labai prašau padėti, jei galite. Mane apgavo sukčius, jis išviliojo didelę pinigų sumą. Dabar turiu mokėti bankams. Gal galite paremti pinigėliais? Esu trijų vaikų mama, o bankas varo lauk iš buto", - ne itin išsamiai savo bėdą apibūdino moteris. Tačiau išsamesnės informacijos gauti nepavyko, nes "abonentas buvo nepasiekiamas".

Saugotis pataria internautai

Vis dėlto pasipelnyti iš patiklių žmonių internete pavyksta ne kiekvienam. Skelbimus internete skaitantys žmonės skuba čia pat demaskuoti apgavikus.

"Prašau padėti. Abu likome be darbo, turime du vaikus. Pasiėmę paskolą nusipirkome butą, o dabar neturime pinigų jos mokėti. Gaila prarasti butą, man prasidėjo depresija. Jūs - paskutinė viltis. Padėkite, labai jūsų prašome", - rašo Lina Paulauskiene prisistačiusi moteris.

Greta šio pagalbos prašymo netrukus atsirado dėmesio vertas komentaras pavadinimu "Aferistai, melagiai". "Šiame skelbime pateikiama melaginga informacija. Tai apgaulė, kuria norima išvilioti pinigus. SAUGOKITĖS ŠIŲ APGAVIKŲ! Lina dirba ir gauna pajamas, jos vyras tingi dirbti. Tačiau jie gauna nemenkas išmokas, net atsisako maisto bei daiktų, o nori tik pinigų", - internete perspėja neprisistatęs asmuo.

Nuoširdu ir tikra

Skelbimo "Nelikite abejingi, mano dukra serga leukemija" autorė Rita sutiko elektroniniu paštu atsakyti į LŽ klausimus. Moteris pabrėžė, kad prašyti pagalbos ją privertė itin sunki materialinė padėtis ir skaudūs likimo kirčiai.

"Esu aštuonmetės dukros mama, kuriai prieš ketverius metus diagnozuota onkologinė liga - ūmi limfoblastinė leukemija. Šių metų rugpjūtį diagnozė peraugo į ūmią limfoblastinę prie-B leukemiją - 1-ąjį vėlyvąjį, izoliuotas kaulų čiulpų recidyvas, aktyvi fazė", - dukros ligos detales atskleidė moteris.

Rita pasakojo, kad pirmieji ligos požymiai pasireiškė, kai mergaitei buvo ketveri. "Ligoninėje praleidome beveik metus, vėliau taikytas palaikomasis gydymas namuose. Pirmasis chemoterapijos kursas buvo itin sunkus, nes visiškai atėmė kojas, dukra negalėjo vaikščioti. Vėliau mergaitė pamažu atsigavo. Liga, regis, atsitraukė. Kūrėme džiaugsmingus planus, kaip atsigriebsime už prarastus metus. Deja..." - atvirai pasakojo Rita.

Liga vėl smogė prieš tris mėnesius. Prasidėjo pragariškos dienos. "Atsinaujinusi liga sugniuždė tiek mane, tiek mano mergytę. Šiuo metu jai vėl taikoma chemoterapija. Ji yra vienintelė mano dukra. Pati esu bedarbė, registruota darbo biržoje. Man sunku rasti darbą, nes dėl vaiko ligos daug laiko praleidžiu ligoninėje", - guodėsi moteris.

Paklausta, ar pagalbos prašymas internete davė apčiuopiamų rezultatų, Rita tik atsiduso. "Žmonės į tai žiūri abejingai, mano, kad sukčiauju, noriu jais pasinaudoti. Konkrečios pinigų sumos neprašau. Svarbiausia mergaitei nupirkti brangiai kainuojančių vaistų ir tinkamo maisto", - sakė Rita.

Aštuonmetės mama pasakojo, kad dukrai bene kas antrą dieną tenka perpilti kraują. Tačiau ji pasidžiaugė, kad netrukus turėtų būti atlikta kaulų čiulpų transplantacija. Po ilgų paieškų esą pavyko rasti donorą, juo tapo vyras iš Vokietijos. Abejojantiems jos sąžiningumu Rita pabrėžia: "Susitikčiau su kiekvienu norinčiu ir galinčiu padėti žmogumi. Beveik gyvenu ligoninėje, todėl abejojantieji galėtų čia atvykti ir pasikalbėti tiek su manimi, tiek su dukrele. Turiu visus dokumentus apie mano dukrytę užklupusią ligą."

Yra legalių būdų

Labdaros ir paramos fondo "Bėdų turgus" iniciatorė Edita Mildažytė apie internete pagalbos prašančius žmones turi tvirtą nuomonę. "Tikrai ne visi jie sukčiauja. Tačiau geradarių paramą gaunantys žmonės turėtų sumokėti gyventojų pajamų mokestį", - tvirtino E.Mildažytė.

Ji įsitikinusi, kad internete pagalbos prašančių sąžiningų žmonių pastangos dažniausiai nueina perniek. Esą sudėtinga surinkti pinigų įkėlus nepatikimai atrodantį skelbimą. "Prisimenu atvejį, kai pagalbos internete prašė žiauriai sumušto berniuko motina. Vaikui buvo sulaužytas žandikaulis, tad reikėjo atlikti apie 12 tūkst. litų kainuojančią operaciją. Motinos pastangos internete surinkti šią sumą baigėsi vos tūkstančiu litų", - prisiminė E.Mildažytė.

Geradariams, pasišovusiems suteikti paramą, E.Mildažytė pataria susisiekti su pagalbos prašytojais ir išsiaiškinti visas nelaimėlių gyvenimo smulkmenas. "Geriausia nuvykti į vietą ir pasikalbėti. Išsiaiškinti, kur dirba kiekvienas šeimos narys. Būtina įsitikinti, ar patys pagalbos prašytojai stengiasi keisti esamą blogą padėtį", - paaiškino E.Mildažytė.

Tačiau, pasak jos, yra du daug patikimesni būdai legaliai gauti paramą. Pirmasis, anot pašnekovės, patiems įsteigti ir oficialiai registruoti paramos fondą. Antrasis kelias - sergančio vaiko vardu atidaryti sąskaitą jau veikiančiame paramos fonde. Prieš suteikiant galimybę gauti paramą paprastai patikrinami visi faktai, tad erdvės sukčiauti beveik nebelieka.

Su labdaros projektais seniai dirbanti moteris patikino, kad jos praktikoje apgavikų beveik nepasitaikė. Mat patikrinama visa informacija apie pagalbos prašančius asmenis. "Išsiaiškiname, ar sergančio vaiko tėvai dirba. Kalbiname artimus žmones, kaimynus, mokyklos ir bendruomenės atstovus. Po tokio patikrinimo viskas būna tarsi ant delno", - pabrėžė E.Mildažytė.

Veikia saugikliai

Labdaros ir paramos fondo "Rugutė", teikiančio paramą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, direktorė Edita Abrukauskienė finansinės pagalbos siekiančioms šeimoms pataria kreiptis tik į oficialias įstaigas.

"Gavę prašymą pagelbėti, susisiekiame su šeima, o kilus neaiškumams kalbamės ir su nurodytais gydytojais", - tikino E.Abrukauskienė. Anot fondo vadovės, per septynerius fondo gyvavimo metus jai neteko susidurti su rimtais sukčiais. Tačiau pasitaikė pora nemalonių atvejų, kai galbūt buvo galima įžvelgti sukčiavimo užuomazgų.

"Paramos fondas suteikia atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią pervedamos gydymui skirtos lėšos. Vėliau paramos gavėjų prašome atsiskaityti už panaudotas lėšas. Jie įpareigojami pateikti čekius, įrodančius, kad parama naudota pagal paskirtį. Prisimenu tik du atvejus, kai šeimos nepanoro atsiskaityti už paramą", - prisiminė E.Abrukauskienė.

Anot pašnekovės, nenorintiesiems atsiskaityti, kur išleidžiami pinigai, tenka užverti duris. Juk paramos fondas rėmėjams privalo pateikti ataskaitas, kaip naudojamos paaukotos lėšos.

Pasak jos, pinigų paaukojus prašiusiajam internete, jų panaudojimo patikrinti neįmanoma. "Net jei šeimoje iš tiesų yra sergantis vaikas, kur garantija, kad pervestos lėšos nebus panaudotos kitų šeimos narių poreikiams tenkinti?" - retoriškai klausė E.Abrukauskienė.

Į policiją nesikreipia

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Igoris Polikša patikino, kad ikiteisminių tyrimų dėl bandymų internete apgauti patiklius žmones, prisidengus nelaime ar liga, nepradėta. Vis dėlto pareigūnas perspėjo, kad atsakomybė už tai, kaip ir bet kokį sukčiavimą, yra numatyta.

"Sukčiavusių asmenų atsakomybę lemia padarytos žalos dydis", - pabrėžė I.Polikša. Jeigu išviliotų pinigų suma neviršija 1 MGL (minimalaus gyvenimo lygio - 130 litų), pažeidėjui gresia administracinė atsakomybė. Viršijus šią sumą - baudžiamoji atsakomybė.

"Svarbu žinoti, kad atsiradus daugiau nukentėjusiųjų nuo to paties sukčiaus patirti nuostoliai sumuojami. Pavyzdžiui, jei 10 žmonių padaryta po 50 litų žalos, apgavikui grėstų jau ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė", - patikino I.Polikša.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"