TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Greičio matuokliai praregėjo

2011 08 31 0:00
Ant greičio matuoklių užklijuotas lipdukas "Veikia" nebeturėtų juokinti vairuotojų - radarų duomenys jau iš tiesų pasiekia policiją.
Alinos Ožič nuotrauka

Ar daug kartų pastarosiomis dienomis lėkėte pro stacionarius greičio matuoklius be baimės? Tada laukite policijos laiškų su savo nuotraukomis. Greičio matuokliai, priešingai nei manėte, pagaliau veikia.

Beveik pustrečių metų greičio mėgėjai pro stacionarius matuoklius Vilniuje lakstė be jokios baimės. Bet po ilgos pertraukos pažeidėjų nuotraukos vėl gula ant policijos pareigūnų stalo, tad netrukus jiems teks atsakyti už neatsakingą elgesį sostinės gatvėse.

Per kelerius metus viršijantieji greitį įprato nesijaudinti net ir tada, kai važiuodami pro greičio matuoklį išvysdavo blykstelėjimą. Jie žinojo, kad bausmė vis tiek nepasivys, nes yra užstrigusi valdžios įstaigų ir teismų labirintuose.

Būta daug gandų ir spekuliacijų dėl greičio matuoklių (ne)veikimo, bet pagaliau paaiškėjo tiesa - beveik nuo rugpjūčio vidurio visi stacionarių fotoradarų duomenys be kliūčių pasiekia pareigūnus, tad nuotraukų herojai nebeišsisuks nuo atsakomybės.

Iš tiesų veikia

"Jau išspręstos visos techninės problemos. Duomenis gauname nuo rugpjūčio 19 dienos. Nuo tada užfiksuotus pažeidimus, be abejo, išsiaiškinsime", - patvirtino Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Rytis Vosylius. Jis teigė, jog greičio matuokliai Vilniuje jau kurį laiką fotografuoja pažeidėjus, tačiau dėl techninių nesklandumų ši informacija policijos faktiškai nepasiekdavo. Todėl anksčiau sostinės radarų užfiksuoti vairuotojai gali džiaugtis išsisukę nuo atsakomybės, nes archyvuose pareigūnai žada nesirausti. Nors greičio matuoklius prižiūrinti bendrovė "Urbico" tvirtina jau kurį laiką siunčianti policijai duomenis ir galinti pateikti visus prietaisų sertifikatus, R.Vosylius neslėpė, kad pažeidimai, norint išvengti galimo bylinėjimosi su kaltės nepripažįstančiais vairuotojais, atgaline data nebus registruojami. "Atsekti tokius pažeidimus būtų labai sudėtinga", - spėjo jis.

Buvo dirbančių

Vilniuje gatves stebi 49 greičio matuokliai, juose pakaitomis įmontuojama 19 fotoradarų. Tačiau daugiau kaip dvejus metus jų užfiksuoti pažeidėjai nesulaukdavo jokios atsakomybės. Kada tiksliai sistema nustojo veikti, neviešinama, bet žinia apie "aklus" greičio matuoklius pasklido 2009-ųjų vasaros pradžioje.

Nebijodami tokių nedirbančių matuoklių vairuotojai nė nesivargindavo pristabdyti prieš juos. Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas laikinai einantis Algirdas Šešelgis atskleidė, kad ir oficialiai patvirtinus, jog greičio matuokliai sostinėje neveikia, ne visi "inkilai" buvo tušti. Pasak jo, prie šviesoforų stovintys mažesni įrenginiai, fiksuojantys automobilius, kirtusius sankryžą degant raudonam signalui, visą laiką kuo puikiausiai fotografavo įsidrąsinusius vairuotojus. "Radarai prie šviesoforų veikia, dėl jų niekada nebuvo kilę jokių problemų", - tvirtino pašnekovas. A.Šešelgis paaiškino, kad dar prieš imant montuoti šviesoforų signalus atpažįstančius fotoaparatus nuspręsta nejungti jų prie bendro greičio matuoklių tinklo, o palikti kaip šviesoforų tinklo dalį, todėl šiems prietaisams greičio matuoklių veikimo ar neveikimo peripetijos neturėjo jokios įtakos.

Neaiškumus išsklaidė taikos sutartis

Pirmaisiais metais, kai Vilniuje pradėjo veikti greičio matuokliai, jie buvo laikomi viena efektyviausių priemonių vadinamiesiems lakstūnams sudrausminti. 2003-iaisiais pastačius pirmuosius "inkilus" gerokai sumažėjo eismo įvykių ir per juos nukentėjusių žmonių, o į matuoklių akiratį (kai šie dar sklandžiai veikė) pateko tūkstančiai pažeidėjų. 2006 metais buvo užfiksuoti 3222 pažeidimai, 2007-aisiais - net 6822. Paskutiniai metai, kai sostinėje tie prietaisai dirbo sklandžiai, buvo 2008-ieji. Tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinės veiklos viršininkas Egidijus Tučis, paprašytas pakomentuoti šiuos duomenis, pasiūlė pamiršti praeitį ir pasidžiaugti, kad radarų sistema apskritai pagaliau veikia.

Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas laikinai einantis Julius Morkūnas sakė, kad mieste esantys greičio matuokliai pradėjo visavertiškai veikti nuo liepos 1 dienos, kai savivaldybė pagaliau išsprendė daugiau kaip dvejus metus trukusį ginčą su bendrove "Urbico", kuri prižiūri šiuos įrenginius. Anot pašnekovo, abi šalys sudarė taikos sutartį. Taigi dabar, savivaldybei palaiminus, greičio matuokliai vėl dirba. J.Morkūno teigimu, abejonių dėl fotoradarų veikimo nebeturėtų kilti iki pat kitų metų gruodžio 31 dienos, kai baigsis savivaldybės sutartis su prietaisus prižiūrinčia įmone.

Įrodymai - į šiukšliadėžę

Vilniaus savivaldybė dar 2009 metų viduryje buvo vienašališkai nutraukusi sutartį su "Urbico" dėl neva netinkamo paslaugų teikimo, bet bendrovė kreipėsi į teismą ir maždaug po pusmečio, dar tebevykstant bylinėjimuisi, taip pat vienašališkai nusprendė vėl įjungti stacionarius greičio matuoklius. Savivaldybė savo ruožtu buvo paskelbusi apie ketinimus organizuoti naują konkursą greičio matuoklių sistemai įrengti. Nuo tada netilo svarstymai, ar dirba šie prietaisai, ar ne. Teoriškai jie visą tą laiką iš tiesų veikė, tačiau fotoradarų padarytos nuotraukos keliaudavo tiesiai į policijos šiukšliadėžę. J.Morkūnas mano, kad galbūt policija galėjo bausti pažeidėjus ir nepaisyti, jog greičio matuokliai veikė prieš savivaldybės valią. "Jei prietaisai sertifikuoti, galima teikti duomenis ir neatlygintinai", - svarstė jis apie galimybę naudotis paslauga už dyką.

Prisiminęs šią neseniai pasibaigusią istoriją bendrovės "Urbico" generalinis direktorius neslėpė manantis, kad pagrindinė ginčo priežastis buvo valdininkų godumas. "Jie turėjo norą nemokėti. Įsipareigojimai dideli, kainos nemažos, todėl savivaldybė nemokėjo nei už šviesoforus, nei už greičio matuoklius. Neturėjome iš ko sumokėti kreditoriams, todėl teko skelbti restruktūrizavimą. Požiūris pasikeitė, kai atėjo nauja valdžia. Laimėjome seriją bylų. Sutarėme, kad dovanosime daugiau kaip 2 mln. litų skolą, o savivaldybė mums - ateitį", - dėstė Raimundas Mickūnas.

Trukdė kalnai reikalavimų

Tačiau dėl laikotarpio, kai matuokliai neveikė, bendrovės direktorius vis vien laikosi savo. Pasak R.Mickūno, prietaisai visiškai nedirbo vos pusmetį, o nuo praėjusių metų vėl ėmė veikti. Anot jo, bendrovė tik šių metų sausį gavo policijos pranešimą, kad duomenų apdorojimas stabdomas. Ryšys atnaujintas gegužę, kai duomenys apie pažeidimus buvo nukreipti į centrinį registrą, kur suplaukia pažeidėjų nuotraukos iš visos Lietuvos. Tačiau Vilniaus greičio matuokliams "atmerkti" neužteko ir to. "Po Žolinės gavome iš policijos raštą, kad pateiktume dokumentus apie greičio matuoklių patikrą. Pristatėme juos, bet policija apie tolesnį savo darbą mūsų neinformuoja", - teigė R.Mickūnas. Tai ir buvo paskutinė trūkstama grandis visoje virtinėje veiksmų, kad būtų galima apsisaugoti nuo tikėtinų pažeidėjų skundų, - dabar jiems išsisukti nuo bausmės nėra jokių galimybių.

Pašnekovas minėjo ir daugiau problemų, iškilusių prijungus miesto fotoradarus prie bendros respublikinės sistemos. Pavyzdžiui, prietaisų, fiksuojančių važiuojančiuosius per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, yra tik Vilniuje. Šie aparatai daro dvi pažeidėjo nuotraukas - jam vos įvažiavus į sankryžą ir jau esant joje, kad būtų matyti visa poelgio eiga. Tačiau, pasak R.Mickūno, respublikinės sistemos programinė įranga dvi nuotraukas laikydavo dviejų skirtingų nusižengimų įrodymu. Todėl, jo žiniomis, kol kas sistema tokių atvejų neapdoroja, bet nuotraukos niekur nedingsta. Pažeidėjai neišvengia atsakomybės, net jei pareigūnai ir ne iš karto išsiunčia pranešimą apie nuobaudą. "Buvo tokių, kuriems pasisekė, kai buvo reguliuojama sistema, tačiau dabar policija apdoroja visus duomenis. Peržiūrėti nuotraukų neturime galimybės, bet matome, kad siunčiama daug gigabaitų", - tvirtino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"