TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Greitojo reagavimo pajėgos – tarsi ieties smaigalys

2014 12 29 6:00
"Dabar Lietuvoje ne tik vyksta tarptautinės pratybos, bet būna ir rotacinės pajėgos, pavyzdžiui, amerikiečių", - sakė generolas V. Tamošaitis. Ritos Stankevičiiūtės (LŽ) nuotrauka

Nuo pavasario stebint, kas vyksta Ukrainoje, nori nenori kyla minčių: o jei tokie įvykiai prasidėtų Lietuvoje? Kiek greitai reaguotume, ar apsigintume? Koks yra tas pastaruoju metu dažnai minimas hibridinis karas ir ar mūsų šalis pajėgi pasipriešinti? Nerimui bei abejonėms išsklaidyti paprašėme, kad į tokius klausimus atsakytų Lietuvos kariuomenės štabo viršininkas, Greitojo reagavimo pajėgų vadas, brigados generolas Vilmantas Tamošaitis.

Baigiantis 2014 metams, naujienų agentūra "Bloomberg" pateikė 2015-ųjų pasaulio karštųjų taškų prognozę. Tarp jų pateko ir mūsų regionas. Pranešime teigiama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas NATO valstybėms daro neigiamą įtaką, kurdamas rusiakalbių mažumų problemas Estijoje ir Latvijoje, taip pat Kaliningradui, esančiam tarp Lietuvos ir Lenkijos. O aktyvumas oro erdvėje rodo Rusijos norą testuoti karinio aljanso galimybes. Tokios prognozės gali turėti pagrindo. Kita vertus, dėl dabartinės geopolitinės situacijos yra didinamas regiono karinis saugumas, ir tai yra gerai.

Bloomberg.com iliustracija

Jei analogiška Ukrainai situacija?

Galima bandyti įsivaizduoti tokią įvykių eigą. Prie Lietuvos sostinėje esančių valdžios pastatų rengiami mitingai, tarp protestuotojų netikėtai įsimaišo nežinia iš kur atsiradę ginkluoti kariai be atpažinimo ženklų. Jie užima pastatus. Kaip būtų veikiama, jei nutiktų kas nors panašaus? "Pirmiausia turime dvi dideles struktūras, galinčias panaudoti jėgą, esant kokioms nors grėsmėms ar priešiškiems veiksmams. Tai Vidaus reikalų sistema su savo vienetais, tokiais, kaip Policijos departamentas, "Aro" rinktinė, Viešojo saugumo tarnybą. Ir, be jokios abejonės, Krašto apsaugos sistema su kariuomene, - kalbėjo V. Tamošaitis. - Kaip jos būtų panaudotos, sprendimus priimtų pačiame aukščiausiame - Lietuvos prezidento ir Valstybės gynimo tarybos - lygyje. Tada - Krašto apsaugos ministro, Kariuomenės vado. O pagal tai, kokie būtų priimami politiniai strateginiai sprendimai, mes būtume arba remianti organizacija, tai yra remtume Vidaus reikalų sistemos vienetus, arba jie remtų mus."

Kiek savarankiškai galėtų nuspręsti pats V. Tamošaitis - Greitojo reagavimo pajėgų vadas? Jis sakė, kad tiesioginės agresijos atveju, yra konstitucinė teisė gintis. "Įstatymiškai, net jei būtų nutrūkusi valdymo-vadovavimo grandinė, karinio vieneto vadas privalo savarankiškai pradėti gynybos veiksmus, - teigė generolas. - Tam yra mus įpareigojanti įstatyminė bazė."

Perskirstyti resursai

Paprašytas plačiau papasakoti apie Greitojo reagavimo pajėgas, sukurtas šį rudenį, generolas V. Tamošaitis kalbėjo: "Reaguojant į besikeičiančią situaciją regione, į per NATO viršūnių susitikimą Velse priimtus sprendimus, buvo nuspręsta nuo lapkričio 1 dienos Lietuvoje turėti Greitojo reagavimo pajėgas. Kitaip tariant, turėti pajėgas, kurios per labai trumpą laiką galėtų reaguoti į netikėtai iškylančias grėsmes, neturinčias išankstinių indikatorių. Kariuomenės vienetams tokios užduotys nėra naujos. Nauja yra tai, kad perskirstėme turimus resursus, koncentravome tam tikrose vietose ir tuos karinius vienetus galime greitai panaudoti."

Taigi Greitojo reagavimo pajėgų pagrindą sudaro du batalionai: mechanizuotas, dislokuotas Rukloje, ir motorizuotas, dislokuotas Alytuje. Dar yra Specialių operacijų pajėgų, Logistinės paramos, Karo medicinos, Karo policijos ir kiti vienetai, priskirti ir užtikrinantys veikimą. Taip pat yra karinių oro pajėgų vienetas, užtikrinantis transportavimą. Karinis vienetas – tai nustatytos struktūros kariuomenės dalis, paprastai pavaldi vienam vadui.

"Be Greitojo reagavimo yra vadinamos Taikos meto užduočių operacinės pajėgos, - sakė generolas. - Jos skirtos teikti pagalbą kitoms institucijoms." Kartu skaičiuojant viso išeina du su puse tūkstančių karių. Tiek jų bet kurią akimirką yra pasiruošę reaguoti į netikėtas grėsmes šalies saugumui.

Beje, gruodžio mėnesį priimtas naujos redakcijos Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statutas. "Mes turėjome didelių apribojimų, nes kariai taikos metu neturėjo įgaliojimų vykdyti kai kurių funkcijų. Ginklai galėjo būti naudojami savigynai. Netgi remdami kitas institucijas, tokias kaip Policijos departamentą ar Viešojo saugumo tarnybą, neturėjome tokių teisių, kaip jie, - kalbėjo V. Tamošaitis. - Šiuo metu, kartu vykdydami užduotis, tas funkcijas galėsime vykdyti."

Tarptautinės pratybos padeda patikrinti karinio aljanso sąveikumą. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Nuo keleto valandų iki paros

V. Tamošaitis paaiškino, kad Greitojo reagavimo pajėgos yra tarsi ieties smaigalys, leidžiantis nedelsiant panaudoti karinius vienetus, kartu sudarant galimybę sugeneruoti kitus karinius vienetus. Kitaip sakant, tai yra padaliniai, kurie reaguoja pirmieji. Būtų reaguojama nuo keleto valandų iki paros - priklausytų nuo konkrečios situacijos ir kiek bei ko reikia grėsmei atremti. Pasak V. Tamošaičio, saugumo situacija aplink Lietuvą ir regione nuolat vertinama. Pastebėjus grėsmių, Lietuvos kariuomenės vadui būtų siūloma pakelti karių budrumo lygį. Karinius vienetus galima sutelkti teritorijose, iš kurių galima nedelsiant reaguoti. "Stebėti vadinamuosius indikatorius - taip pat mūsų darbas, - sakė Greitojo reagavimo pajėgų vadas. - Mes identifikuojame, kada regione atsiranda grėsmė, netikėtų mokymų, apie kuriuos neturėjome informacijos, arba kad gali būti sudarytos sąlygos kokiems nors incidentams mokymų metu." Tarkime, neseniai Kaliningrado srityje Rusija surengė mokymus sausumos, jūros ir oro karinių pajėgų. O Lietuva atidžiai stebėjo situaciją ir buvo pasiruošusi netikėtiems atvejams. Kaip pavyzdį V. Tamošais minėjo galimą rusų karių "paklydimą vietovėje", kertant Lietuvos sieną.

Sunku atpažinti

Kokie gali būti hibridinio karo veiksmai, apie kuriuos pastaruoju metu dažnai kalbama? "Geriausias pavyzdys yra įvykiai Ukrainoje. Prasidėjo nuo Krymo, kai buvo sunku identifikuoti, kokie tai yra veiksmai, - teigė V. Tamošaitis. - Vienas hibridinio karo pavyzdžių, kai konvencinės arba pilno spektro operacijos susimaišo su nekonvenciniais veiksmais. Bent jau pradiniame etape sunku identifikuoti, ar tai yra invazija, priešiškos valstybės veiksmai, ar sukelti šalies viduje." Jis aiškino, kad hibridinio karo dalyvėmis gali tapti ir organizacijos, nepriklausančios karinėms struktūroms, vykdančios užmaskuotą veiklą, kai ji tam tikru momentu virsta priešiškais veiksmais. Gali būti ir ginkluoti nevalstybiniai vienetai, galintys daryti poveikį.

Pasak generolo, atsirado ir grėsmių, kurios tiesiogine prasme nėra karinės. Tai informacinis, kibernetinis ir kitoks karas. Kryptingomis informacinėmis operacijomis pasiekiamas efektas. Todėl jas būtina atremti ir apskritai nutraukti, kad visuomenė nebūtų dezinformuojama. Kaip apibendrino V. Tamošaitis, hibridinės grėsmės yra sunkiai atpažįstamos bei kažkuriuo metu galinčios peraugti ir į konvencinius veiksmus. Nėra sekos, pagal galima nustatyti, kuo prasideda ir baigiasi tuo - viskas persipynę. Klausiamas, ar hibridinis karas - naujas dalykas, V. Tamošaitis sakė: "Aišku, yra operacijų, kurios neturi praeities, tarkime, kibernetinėje erdvėje. O apskritai hibridinio karo veiksmai naudoti ir seniau. Karybos istorijoje tai nėra naujas darinys."

Tarptautinės pajėgos rotuojamos

Ar Lietuva pakankamai gerai pasirengusi atremti bet kokias grėsmes ar užbėgti joms už akių? Pasak generolo, kariuomenė ir anksčiau visada tam ruošdavosi, bet pastaruoju metu padidėjo visuomenės dėmesys, todėl apie tai daugiau pasakojama. "Mes tuo džiaugiamės, - teigė V. Tamošaitis. - Pastaruoju metu yra daug ateinančiųjų į Savanoriškas krašto apsaugos pajėgas, Šaulių sąjungą. Tai sveikintinas dalykas."

Pasak generolo, nuolat kinta geopolitinė situacija, taip pat tarptautinių operacijų pobūdis. Kariuomenės pokyčio, reorganizavimo ir tobulėjimo procesas yra pastovus, bet jis paspartėja, jei regione atsiranda papildomų grėsmių. "Be to, dabar Lietuvoje ne tik vyksta tarptautinės pratybos, bet būna ir rotacinės pajėgos, pavyzdžiui, amerikiečių, - teigė V. Tamošaitis. - Tai yra pajėgos ne tik atvyksta pratyboms, bet ir būna tam tikrą laiką, tada keičiamos kitais padaliniais. Manau, kad tai - gera atgrasymo priemonė. Kita vertus, padeda patikrinti mūsų sąveikumą, kaip efektyviai galime veikti kartu, ir jį pagerinti."

Tad ar galime smagiai sutikti Naujuosius metus ir ramiai žvelgti į ateitį, žinodami, kad esame saugomi ir, esant reikalui, būtume sėkmingai ginami? "Manau, kad saugumo jausmą pirmiausia suteiktų tikėjimas mumis, kad žinome, ką darome, mokame tai daryti, galime ir, esant reikalui, darysime", - sakė Lietuvos greitojo reagavimo pajėgų vadas, Lietuvos kariuomenės štabo viršininkas, brigados generolas V. Tamošaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"