TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Grėsmės iš Rytų – neperdėtos

2015 02 20 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Užsienyje vis garsiau kalbama, kad kitas įžūlėjančio Kremliaus taikinys gali būti Baltijos šalys. Dalis įtakingų mūsų šalies politikų jaučia grėsmės alsavimą.

Kad agresiją prieš Ukrainą pademonstravusi Rusija gali nusitaikyti į Lietuvą, Latviją ir Estiją, jau ne pirmas mėnuo kalba autoritetingi užsienio ekspertai - tokie kaip britas Edwardas Lucasas, Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis, buvęs NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas ir kiti. Tai, kad Baltijos šalims gresia realus pavojus, pareiškė ir Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas. Vakar į tai sureagavo ir Maskva - Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad grėsmę kelia ne Rusija, o NATO.

Premjeras Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad Rusija prieš Baltijos valstybes negali panaudoti tokių pačių priemonių, kaip Ukrainoje, nes mūsų šalys priklauso NATO. Tačiau taip optimistiškai nusiteikę ne visi.

Stiprybė - kolektyvinė gynyba

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas pažymėjo, kad apie gerokai padidėjusią grėsmę Baltijos šalims kalba rimti ir atsakingi žmonės, turintys priėjimą prie žvalgybos pranešimų, NATO dokumentų. „Mes savo ruožtu taip pat turime galimybę viską įvertinti. Sakyčiau, kad grėsmės alsavimas į nugarą iš tikrųjų yra. Ar Rusija žengs tą žingsnį, ar ji pasiruošusi tai daryti, ar ji to nori, to pasakyti negaliu. Tačiau tai, kas vyksta Ukrainoje, kur įžūliai paminamos visos tarptautinės normos, susitarimai, nusistovėjusi pasaulio tvarka, verčia abejoti. Kai žmogus peržengia tam tikrą ribą, jį sulaikyti būna labai sunku“, - kalbėjo parlamentaras.

A. Paulauskas taip pat priminė skandalingojo Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio pareiškimus, kuriuose kaip priešiškiausios šalys nurodomos Baltijos valstybės, Lenkija, nuolat įspėjama nesikišti į įvykius Ukrainoje. „Žinoma, galima sakyti, kad jis kalba nesąmones. Manau, kad V. Žirinovskis yra Kremliui artimas žmogus. Tai, ką jis kalba, galima šiek tiek filtruoti, tačiau pamąstymams lieka vietos“, - teigė jis.

Anot A. Paulausko, bandant destabilizuoti padėtį Baltijos valstybėse, gali būti remiamasi taktika, taikyta kitose šalyse. Pirmiausia - nusitaikyti į silpniausias teritorijas, kur gyventojai yra nevisiškai lojalūs savo valstybei. Patikimiausia priemonė išvengti grėsmės - transatlantinė kolektyvinė gynyba. „Kiek tvirta NATO, jos nariai, tiek ir mes esame saugūs. Tačiau reikia nepamiršti, kad patys turime investuoti į savo gynybą, pilietinį ugdymą, būti vieningi, nesiskaldyti, bandyti atremti informacines atakas“, - pabrėžė A. Paulauskas.

Rasa Juknevičienė. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Būtina pasirengti gynybai

Anot Seimo NSGK narės Rasos Juknevičienės, Vakaruose vis garsėjančios kalbos apie Rusijos grėsmę nesako nieko nauja. Esą apie Rusijos prie Baltijos šalių sienų telkiamas ginkluotąsias pajėgas, mūsų pašonėje vykstančias grėsmingas karines pratybas konservatoriai kalbėjo jau seniai. „Labai daug ženklų buvo jau nuo maždaug 2010 metų. Būtent dėl to NATO ir parengė Baltijos šalių gynybos planus. Kalbėjome, kodėl Rusija tai daro, kodėl skiria tokius didžiulius pinigus savo ginkluotosioms pajėgoms prie vakarinių sienų modernizuoti. Ir tada atsakymas buvo, kad tikriausiai ruošiasi dienai X, kai pabandys tikrinti NATO, ar Aljansas yra pakankamai stiprus reaguoti“, - pasakojo konservatorė.

R. Juknevičienės teigimu, Lietuvoje Rusija aktyviai veikia nebe pirmus metus. Tai daroma per verslą, žiniasklaidą, energetinę priklausomybę, politikus. „Kaip ji dabar veiks, labai sunku pasakyti, nes vienas pagrindinių hibridinio karo elementų yra netikėtumo veiksnys, kai vienaip veikiama Kryme, kitaip - Rytų Ukrainoje. Tačiau esmė lieka ta pati. Negaliu atsakyti į klausimą, kaip bus. Jeigu iš tiesų Vladimiras Putinas išprotėjo, niekas negali pasakyti, kaip bus. Jeigu jis iš tiesų bandys tikrinti NATO, jis žiauriai pralaimės. Bet nuo to pralaimėjimo mums, ko gero, gali nebūti labai smagu", - kalbėjo politikė.

Vis dėlto R. Juknevičienė pabrėžė, kad V. Putinas nepuls, jeigu jaus, kad mūsų visuomenė yra pasirengusi šalies gynybai. Todėl būtina kuo skubiau atkurti šauktinių kariuomenę. Greitai reaguoti į grėsmes turi būti pasiruošusi ir NATO.

Ukrainiečiai kaunasi ir už mus

Politologas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad Ukraina kaunasi ne tik už savo egzistenciją, bet ir už mus. Jeigu Rusijai pavyks primesti savo sąlygas Ukrainai, tai gali išauginti Kremliaus apetitą. Vienas strateginių jo tikslų - siekis parodyti, kad NATO yra neveiksni, ir taip faktiškai sugriauti Aljansą. Įvykdžius hibridinę ar konvencinę intervenciją į Aljansui priklausančią šalį ir greitai nesulaukus adekvataus NATO atsako, esą būtų parodyta, kad organizacija yra neveiksni. „Kad Rusija gali modeliuoti tokį dalyką, net nereikėtų abejoti. Tik klausimas, ar tai realiai strategiškai planuojama, ar dar tik teoriniu lygmeniu“, - aiškino ekspertas.

L. Kasčiūno nuomone, Rusija NATO pasirengimą ir reakciją greičiausiai gali bandyti tikrinti pasinaudodama hibridinio karo priemonėmis. Kai trinama riba tarp taikos ir karo, sunkiau apčiuopti agresiją. Silpniausios grandys Baltijos regione - Latgalos ir Narvos regionai Latvijoje bei Estijoje, kur gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai. Lietuvoje taip pat esama nepatenkintų rusų, lenkų tautinių mažumų atstovų.

Donbaso pavyzdys parodė, kad didžiausia grėsmė buvo tai, jog dauguma regiono gyventojų neturėjo stipraus ryšio su Ukrainos valstybe, o erdvė separatistams reikštis ir destabilizuoti padėtį atsirado dėl daugumos žmonių tylėjimo, neveikimo. Todėl, anot L. Kasčiūno, Baltijos šalims reikia telkti visuomenę, stengtis ją padaryti organiškesnę. Tam svarbus dialogas, informacinis laukas, švietimas, kultūra ir pan.

Svarbiausia - atgrasymas

L. Kasčiūnas pabrėžė, kad svarbiausias dalykas šiuo metu - Rusijos atgrasymas nuo noro išbandyti NATO vienybę ir funkcionavimą.

„Yra keli svarbūs žingsniai, kad Rusija būtų atgrasyta. Amerikiečių kuopos - 120-130 karių - buvimas Lietuvoje yra tiesioginis ryšys su NATO gynybos sistema. „Boots on the ground“ yra tai, ko mes labiausiai siekėme. Labai svarbu, kad NATO sugeneruotų tokius sprendimų priėmimo mechanizmus, kurie leistų greičiau reaguoti į galimą krizę, hibridinę grėsmę. Linkstama į tai, kad kai kurie NATO, JAV karinių pajėgų vadai Europoje galėtų priimti kai kuriuos sprendimus be visų Aljanso narių pritarimo. Lygiai taip pat ir dėl NATO itin greito reagavimo pajėgų, kurios galėtų duoti atkirtį per tris dienas“, - kalbėjo L. Kasčiūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"