TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Grėsmės šaliai grimzta užmarštin

2009 01 21 0:00
VSD vadovas Povilas Malakauskas, kaip ir jo pirmtakas, neatsižvelgė į parlamentiniam tyrimui vadovavusio A.Matulevičiaus prašymą leisti Seimo nariams susipažinti su pažymomis, kurios gali atskleisti verslo ir politikos korupcinius ryšius.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vakar LŽ pranešė sensaciją: Taline nuo sausio 1-osios pinga šildymas, nors Estijos sostinė, kaip ir Lietuvos, šildoma gamtinėmis dujomis. Tačiau Vilniuje šildymas nesulaikomai brangsta. Buitiniams vartotojams ir dar brangs, nesvarbu, kad pasaulinės dujų kainos krenta. Mat Lietuvoje jų kainas diktuoja perpardavinėtojai, o šie ir toliau skurdina žmones - net po rinkimų pasikeitus politinei valdžiai. Krašte niekas nepasikeitė, nes Rusijos dujų tarpininkai liko tie patys.

Prieš dvejus metus Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalo sūkuryje buvusi bendrovė "Dujotekana", siejama su Kremliumi, toliau plėtoja savo veiklą ir negaili malonių politikams. Konservatoriai, prieš rinkimus žadėję, kad taškas dėl šio tyrimo dar nepadėtas, patys nesibodi skandale minėtų bendrovių paramos.

Vos pasibaigus spalio mėnesį vykusiems Seimo rinkimams, kurie lėmė pergalę dešiniųjų jėgų atstovams, Rusijos dujų koncerno "Gazprom" tarpininkė Lietuvoje "Dujotekana" tyliai peržiūrėjo savo akcininkų sąrašą. LŽ šaltinių teigimu, perskirsčiusi akcijas bendrovė užsitikrino galimybę dar dosniau remti jai palankius Lietuvos politikos veiksnius. Būtent neleistina korupcine įtaka aukščiausiems šalies politikams ir pareigūnams "Dujotekana" pagarsėjo dar 2006 metų rudenį.

Po paslaptingos ir iki šiol neištirtos VSD karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje pradėtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas atskleidė bendrovės, sietos su užsienio specialiųjų tarnybų atstovais, kuriems įtaką darė Kremlius, veiklą Lietuvoje. Tačiau dvylikos analitinių pažymų, turinčių atskleisti korupcinių verslininkų ir politikų ryšių schemas, Seimas iš VSD nesugebėjo išsireikalauti. Didelių pastangų ta linkme nededa ir naujieji parlamentarai. Ypač keista, kad susitaikėliškai tyli valdančioji Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Kodėl?

Priedangos kūrėjai

Kaip matyti iš LŽ turimo praėjusių metų lapkričio 14-ąją surengto "Dujotekanos" akcininkų susirinkimo protokolo, didžiausias pokytis įvyko tarp dviejų svarbiausių akcijų paketo valdytojų. Bendrovės prezidentas Rimandas Stonys, anksčiau valdęs 28 proc. "Dujotekanos" akcijų, dabar jų turi 33,6 procento. Dar 2,5 proc. akcijų atiteko jo buvusiai žmonai Rimai Stonienei.

R.Stonio pavaduotojas, KGB majoras Piotras Vojeika, turėjęs beveik 49 proc. akcijų, šiandien valdo 40,1 procento. Tačiau, LŽ šaltinių duomenimis, dalis jo akcijų arba iš jų gaunamo pelno nuteka ne pačiam P.Vojeikai, bet Kremliaus palankumą turinčioms Lietuvos visuomeninėms rusų organizacijoms, taip pat "šeimininkams" Rusijoje, šioje šalyje sprendžiantiems su bendrove susijusius klausimus.

Dar 2006-aisiais pradėto Seimo NSGK tyrimo medžiagoje P.Vojeika įvardijamas kaip vienas "Dujotekanos" steigimo idėjos autorių. Pagal sumanymą per "Gazprom" tarpininkę "Dujotekaną", įkurtą Lietuvoje, planuota pigias rusiškas dujas itin pelningai pardavinėti mūsų krašte, o gautais pinigais remti Maskvai lojalią vietos rusų diasporą, partijas ir atskirus politikus bei taip įgyvendinti Maskvos interesus.

Kaip 2006 metais Seimo NSGK liudijo vienas VSD darbuotojas, iš departamento surinktos medžiagos aiškėjo, kad "Dujotekaną" įsteigę asmenys vykdė tuomečio Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygio, buvusio tos šalies transporto ministro Vladimiro Jakunino valią. Buvęs KGB generolas majoras V.Jakuninas, už Rusijos ir Lietuvos santykių plėtrą gavęs garbingą apdovanojimą iš prezidento Valdo Adamkaus rankų, dar 1985 metais, kai oficialiai dirbo Jungtinių Tautų komitete, Italijos spaudoje buvo įvardytas kaip KGB žvalgybos karininkas.

"Kiekvieną savo naują projektą, naują dalyką jie ("Dujotekanos" vadovai - aut.) derindavo su Maskvoje gyvenančiais žmonėmis, su tuo pačiu V.Jakuninu ir kitais asmenimis, tai taip pat yra užfiksuota, - liudijo parlamentarams tyrimą atlikęs VSD darbuotojas. - Nustatėme vieną labai aiškų dalyką: uždaroji akcinė bendrovė "Dujotekana" buvo įkurta padedant Rusijos specialiosioms tarnyboms."

Dabartinis "Dujotekanos" viceprezidentas P.Vojeika, to paties VSD duomenimis, - buvęs sovietinio KGB pirmosios žvalgybos valdybos, kurioje tarnavo ir V.Jakuninas, karininkas. Kaip Seimo NSGK tyrėjams teigė liudytojai, jie turėjo duomenų apie P.Vojeikos ryšius su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba ("Služba vniešnej razviedki"). Šios struktūros, tiesiogiai pavaldžios Rusijos prezidentui, pareiga - rinkti politinę, ekonominę, karinę, techninę ir ekologinę informaciją užsienio šalyse.

P.Vojeika, kaip matyti iš kitų dokumentų, Lietuvoje neapsiribojo tik "Dujotekanos" veikla. Dar 2004 metais, kai vyko Europos Parlamento rinkimai, į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos rusų sąjungos koalicijos "Kartu mes jėga" sąrašą buvo įtraukta "Dujotekanos" vadybininke dirbusi jo žmona Tatjana Vojeika. Tiesa, lauktų rezultatų tuo metu nepasiekta.

Pats P.Vojeika, nors Seime ir kėlė abejonių, toliau sėkmingai plėtoja savo veiklą, iki šiol yra Lietuvos dujų asociacijos tarybos narys.

Verslininkai - politikams

Pasikeitimų perskirstant "Dujotekanos" akcijas pastebima ir daugiau. Tarp akcininkų nebematyti anksčiau sąraše minėto Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) atstovo Raimundo Paliuko, kuris 2001-2004 metais ėjo "Dujotekanos" generalinio direktoriaus pareigas. Socialliberalai, kaip teigiama, per šį asmenį užsitikrindavę gausią paramą politinių rinkimų kampanijų metu, dabar savo žmogaus "Dujotekanoje" nebeturi. Regis, soclibai nepateisino parodyto pasitikėjimo.

Savo akcijų paketą (6,8 proc.) įmonėje išsaugojo buvęs parlamentaras, ne vieną partiją pakeitęs žinomas rusų diasporos atstovas Vladimiras Orechovas.

5 proc. akcijų tebeturi ir ilgametis R.Stonio bičiulis Sigitas Paulauskas. Kai skilo juos vienijusi Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija, šis verslininkas perėmė medienos pramonės įmones. Kaip teigiama, per S.Paulauską, Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus žentą, "Dujotekanos" gėrybių, ir dažnai neįvardijamų oficialiai, atseikėjama jau ne pirmoje valdančiojoje koalicijoje išsilaikančiai Liberalų ir centro sąjungai.

Anksčiau 5, o dabar 4 proc. "Dujotekanos" akcijų turi su dar viena politine organizacija - viešojoje erdvėje R.Stonio oponentu vadinamo Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija (DP) - siejamas Romas Ruškulis. Artimu V.Uspaskichui žmogumi laikomas R.Ruškulis, vienas iš anksčiau "darbiečio" Antano Boso valdytos bendrovės "Suskystintos dujos" vadovų, vadinamas tikruoju DP iždininku. Būtent jis sietas su DP prieš kelerius metus, kai ši organizacija dar buvo valdžioje, galimas dalykas, iš verslininkų gautais "otkatais" už Europos Sąjungos paramos skirstymą. Nors "Dujotekanos" vadovai viešumoje kratosi santykių su DP ir buvusiu verslo partneriu V.Uspaskichu, kalbama, jog pašalinti jį iš žaidimo draudžia dujų verslui Lietuvoje iš Rusijos diriguojantys asmenys. Dar 2001-aisiais būtent V.Uspaskichas ir A.Bosas siekė įsitvirtinti rusiškų dujų perpardavimo versle, ta proga Maskvoje siūlė iš sandėrio eliminuoti R.Stonį. Šis sugebėjo pakreipti situaciją savo naudai, tačiau nurodymas atseikėti dalį buvusiam partneriui, regis, išlieka ir toliau.

Dar 4 proc. "Dujotekanos" akcijų valdantis Zigmas Stankevičius siejamas su Lietuvos socialdemokratų partija ir jos ilgamečiu vadovu Algirdu Brazausku.

Nuo 1 iki 4 proc. akcijų paketą pasididino "Dujotekanos" finansų direktorė Svetlana Romanovskaja. LŽ šaltinių teigimu, būtent ši dalis, perduota bendrovei ištikimam, bet finansiškai prie jos kūrimo neprisidėjusiam asmeniui, sudaro galimybę neoficialiai apsirūpinti lėšomis savo įtakai palaikyti ir stiprinti.

Politinis užnugaris

"Dujotekana", apie kurios įtaką partijoms ir politikams garsiai prabilta tik 2006-aisiais, neslepia savo labdaringų polinkių. Jau prasidėjus tyrimui įmonės vadovas R.Stonys žiniasklaidai užsiminė, kad kasmet, iki vadinamojo VSD skandalo, įvairioms politinėms ir kitoms organizacijoms, išskyrus V.Uspaskicho DP, "Dujotekana" išleisdavo iki 2 mln. litų. Tuo metu R.Stonys, prabilęs apie teiktą paramą, ironiškai pareiškė abejojantis, ar parlamentarai galės objektyviai atlikti tyrimą.

Viena gausiausiai "Dujotekanos" remtų politinių partijų buvo Artūro Paulausko vadovaujami socialliberalai. Savo dalį gaudavo ir socialdemokratai, Tėvynės sąjunga, vėliau įkurta Pilietinės demokratijos partija (PDP).

Net ir nugriaudėjus skandalui, per kurį "Dujotekana" minėta toli gražu ne palankiai, politikai nesibaido jos pinigų. 2007-aisiais, kai vyko savivaldybių tarybos rinkimai, "Dujatekanos" ir "Gazprom" valdoma Kauno termofikacinė elektrinė 37 tūkst. litų parėmė tuo metu Viktoro Muntiano vadovaujamą PDP, dar 10 tūkst. litų buvo atseikėta NS.

Per 2008-ųjų Seimo rinkimus didžioji dalis paramos vėl atiteko socialliberalams. Maksimalią 39 tūkst. litų sumą jiems skyrė R.Stonio naujosios žmonos valdoma bendrovė "Žiežmarių gėlės".

Taip pat pernai (ne rinkimų kampanijai) su R.Stoniu siejama įmonė "Geonafta" 39 tūkst. litų pamalonino socialdemokratus, 24 tūkst. litų - Valstiečių liaudininkų sąjungą, o "Žiežmarių gėlės" parėmė socialliberalus dar 39 tūkst. litų.

Visagaliai pinigai

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), per VSD skandalo tyrimą ne kartą turėję aiškintis dėl "Dujotekanos" jiems skirtų lėšų, praėjusiais metais šia parama nesusigundė. Tačiau tarp TS-LKD rinkimų kampanijos rėmėjų figūruoja kita skandalo kontekste minėta bendrovė, apie kurios veiklą ir galimą įtaką, kaip teigė parlamentiniam tyrimui vadovavęs tuometis Seimo NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius, turėjo žinoti aktyviai šiuo tyrimu domėjęsi konservatoriai.

TS-LKD Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatytame aukotojų sąraše nurodoma, kad 30 tūkst. litų partijai skyrė akcinė bendrovė "Klaipėdos hidrotechnika". Šiai įmonei vadovauja Pranciškus Jurgutis - įtakingas verslininkas, vadinamas geru "Dujotekanos" vadovo R.Stonio draugu.

Su R.Stoniu bendrą verslą P.Jurgutis įsuko dar 2001-aisiais. Tuo metu "Klaipėdos hidrotechnika" ir P.Jurgučio verslo partnerio vadovaujama "Hidrostatyba" kartu su Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija, kurios viršūnėje buvo R.Stonys, kūrė koncerną "Kuršių statyba". Žadėta, kad jis pajūrio regiono statybų versle nukonkuruos visus užsieniečius.

Tačiau P.Jurgutis pagarsėjo ne plėtodamas šį verslą. Tiriant vadinamąjį VSD skandalą viešumoje šmėstelėjo, bet greit nutilo, informacija apie 2002-aisiais tuomečio VSD vadovo Mečio Laurinkaus iniciatyva Klaipėdos regione nutrauktą saugumiečių operaciją kodiniu pavadinimu "Apaštalai".

Teigiama, jog VSD centrinio aparato pareigūnai buvo nustatę, kad VSD Klaipėdos apygardos skyriaus vadovai užsiima įvairia neteisėta veikla, taip pat palaiko santykius su Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų atstovais, todėl inicijavo padalinio patikrinimą. Tačiau vos pradėtą operaciją, anot liudininkų, asmeniškai nutraukė M.Laurinkus. Tai esą buvo padaryta dėl to, kad Klaipėdos apygardos skyriaus "galvos" organizuodavo M.Laurinkui pobūvius "Klaipėdos hidrotechnikos" vadovo P.Jurgučio sodyboje, dėl auginamų paukščių pramintoje "fazanynu". Šiose audringomis vadintose puotose esą nevengdavo dalyvauti ir Vilniaus politikai, taip pat įtakingi Klaipėdos verslininkai.

Tyrimas buvo nutrauktas, o aukštiems pareigūnams įtikęs P.Jurgutis - pagerbtas. Jis tapo Latvijos garbės konsulu Klaipėdoje. Beje, netrukus tokio pat įvertinimo sulaukė ir R.Stonys - tapo Ukrainos garbės konsulu Lietuvoje.

Įvertinimas, regis, suteikė P.Jurgučiui sparnus. Buvęs DP valdybos narys, vėliau tokį pat postą gavęs ir V.Muntiano vadovaujamoje partijoje, 2006-aisiais Lietuvoje ėmėsi steigti tarptautinio fondo "Euroregionas Livonija - Baltija" padalinį. Teigiama, jog šis Pskove įsteigtas fondas, kurį globojo tuomečio Rusijos prezidento V.Putino administracija ir kurio atstovybės yra Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje, taip pat turėjo padėti įtvirtinti Maskvos interesus nepriklausomose valstybėse. P.Jurgutis fondo veiklą sustabdė tik kilus skandalui, kai VSD pranešė, kad ji prieštarauja Lietuvos programiniams tikslams.

TS-LKD atstovai neįžvelgia problemos dėl jų skandalo metu aktyviai kritikuoto P.Jurgučio paramos per rinkimus. "Nemanau, kad kokia nors parama mus varžytų ar darytų įtaką mūsų principus, - LŽ sakė TS-LKD parlamentinės frakcijos seniūnas Jurgis Razma. - Manau, tie, kurie remia, irgi turėtų tai puikiai suprasti. Jeigu kas nors turi kažkokių iliuzijų, jos labai greitai išsisklaidys."

Įkarštis aprimo

Greičiau nei rėmėjams iliuzijos, regis, gali išsisklaidyti visuomenei. TS-LKD, savo rinkimų programoje įrašę siekį įgyvendinti Seimo NSGK atlikto VSD problemų tyrimo išvadas, taip pat išreikalauti, kad VSD parengtos pažymos apie galimus valstybės tarnautojų ir pareigūnų korupcinius ryšius su Rusijos dujų tarpininkais būtų pateiktos Seimui bei visuomenei, darosi vis nuosaikesni. Šiuo atveju - VSD atžvilgiu.

Seimo NSGK vadovaujantis istorikas konservatorius Arvydas Anušauskas apie tolesnį VSD skandalo tyrimą ir galimybę parlamentui pagaliau gauti analitines pažymas kalba labai miglotai ir aptakiai. Nors politikas teigia nemanąs, jog prieš dvejus metus baigtas tyrimas pateikė atsakymus į visus klausimus, jis labiau linkęs kalbėti apie būsimus įstatymų pakeitimus, o ne apie tai, kad tyrimą reikėtų pratęsti.

"Tų pažymų turinys šiaip jau nebuvo tokia didelė paslaptis. Iš dalies su informacija ir taip buvo galima susipažinti, - aiškino jis. - Aš, kaip istorikas, vertinu ne tik faktą, kas parašyta, bet ir jo atsiradimo aplinkybes. Tik visas kompleksas leidžia įvertinti, ar informacija galima pasitikėti ir ja paremti priimamus politinius sprendimus. Iš karto nesakyčiau, kad jei kas nors parašoma ant popieriaus, automatiškai tuo tikiu."

A.Anušausko teigimu, slaptųjų pažymų klausimas bus išspręstas artimiausiu metu. "Mes paprašėme jų (pažymų - aut.). Palaukite. Yra tam tikrų įstatymų niuansų. Ne viskas galima, ką norime, daryti. Bet yra galimybių tą klausimą tiesiog išspręsti. Manau, VSD tuos klausimus vienaip ar kitaip išspręs. Kadangi kreipėmės oficialiai, tikiuosi, jog artimiausiu metu gausime ir atsakymą", - kalbėjo jis.

Pasak komiteto pirmininko, Seimo NSGK dar praėjusią savaitę kreipėsi į VSD dėl pažymų. Atsakymo iš departamento esą tikimasi sulaukti artimiausiu metu.

Tačiau kiti parlamentinio NSGK nariai apie tokią pirmininko iniciatyvą išgirdo tik iš LŽ. "Tyrimą reikėtų tęsti, nes mes įsipareigojome tai padaryti. Bet jis, regis, užtruks. O sprendimas atnaujinti tyrimą kainuos daug nervų ir sveikatos", - situaciją komitete apibūdino vienas jo atstovas.

Tai, kad padėtis vargu ar greitai pasikeis, tvirtina ir praėjusią kadenciją parlamentinėje tyrimo komisijoje dirbęs dabartinis NSGK narys, Seimo vicepirmininkas Algis Kašėta. "Situacija turbūt nesikeis. VSD direktorius ne kartą yra pasakęs, kad prašomų pažymų Seimo nariai negali gauti. Jei iš naujo keltume šį klausimą, manau, gautume tą patį atsakymą", - sakė jis LŽ.

Vis dėlto A.Kašėta patikino, kad ir šiandien pasirašytų visas išvadas, kurias patvirtino praėjusią kadenciją dirbę Seimo tyrėjai. Pasak Seimo vicepirmininko, dabar jos turėtų tapti tolesnės parlamentinio NSGK veiklos gairėmis.

Kur kas mažiau optimizmo girdėti VSD skandalo tyrimui vadovavusio buvusio parlamentaro A.Matulevičiaus žodžiuose. "Manau, tolesnis VSD tyrimas bus numarintas. Nebent įvyktų stebuklas ir Lietuva išsirinktų drąsų prezidentą, bet šiandien tuo netikiu. Tyrimas yra bomba, kuri gali susprogdinti visą korumpuotą politinę sistemą, ir nežinau, kokios reikia drąsos ją pajudinti", - kalbėdamas su LŽ apgailestavo A.Matulevičius. Kaip parodė praėjusios savaitės įvykiai, korupcija ir žmonių skurdinimas - didžiausios grėsmės nacionaliniam saugumui. Grėsmės, kurios niekur neišnyko, kad ir kaip jas stengiasi užmiršti Permainų koalicija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"