TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Grėsmės šaltinis liko tas pats

2016 03 31 6:00
Rusijos strateginiai tikslai nepakitę: siekiama atkurti globalios galios statusą ir visišką dominavimą posovietinėje erdvėje. AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos imperinės ambicijos nesutramdomos, todėl šios valstybės užmojai toliau kelia didžiausią pavojų Lietuvai ir visam regionui. Tokią išvadą pateikė dvi mūsų šalies žvalgybos institucijos, bendromis jėgomis vertinusios didžiausią riziką nacionaliniam saugumui pernai kėlusius veiksnius.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Krašto apsaugos ministerijai pavaldaus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtas grėsmių bei rizikos veiksnių nacionaliniam saugumui vertinimas ir AOTD 2015 metų veiklos ataskaita yra 40 puslapių. Tokį vertinimą abi institucijos atliko pirmą kartą.

Ekspertų teigimu, bendras dokumentas, kuriame analizuojama daugelis valstybės gyvavimo sričių grėsmių požiūriu, atskleidžia aiškesnį vaizdą ir skatina tikslesnes prognozes. „Esame maža valstybė ir turime visas galimybes apsiginti“, – pristatydamas ataskaitą vakar teigė VSD vadovas Darius Jauniškis. Jo nuomone, žvalgybos institucijos neturi veikti vienos – visuomenė privalo būti sąmoninga, laiku atpažinti provokacijas ir jų vengti.

Situacija nekito

Ataskaitoje pabrėžiama, kad pernai saugumo situacija Lietuvos kaimynystėje ir visame regione buvo įtempta – toliau augo Rusijos imperinės ambicijos, didėjo jos užsienio politikos agresyvumas. Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje tebėra itin didelė karinės jėgos reikšmė bendrajai saugumo situacijai Rytų Europoje ir konkrečių šalių saugumui.

Rusijos strateginiai tikslai nepakitę: siekiama atkurti globalios galios statusą ir visišką dominavimą posovietinėje erdvėje. Rusija laiko NATO svarbiausia kliūtimi įgyvendinant šiuos tikslus, todėl vertina Aljansą kaip didžiausią grėsmę savo nacionaliniam saugumui. Dėl šios priežasties ji itin daug dėmesio skiria pastangoms skaldyti Vakarų šalių vienybę ir pakirsti pasitikėjimą euroatlantinės integracijos institucijomis. Tačiau papildomos saugumo priemonės, kurių per pastaruosius metus NATO ėmėsi mūsų regione, didina Baltijos valstybių saugumą.

2015 metais saugumo situacijos Rytų Europoje klausimą ėmė gožti kova su terorizmu ir migracijos krizė. Labai tikėtina, kad šios problemos ir šiemet bus vienos svarbiausių Europos Sąjungos (ES), NATO ir daugelio valstybių darbotvarkėje. „Tai, tikėtina, turės neigiamų pasekmių Lietuvai, nes dėl jų mažės dėmesio saugumo situacijai Rytų Europoje ir augs rengimasis bendradarbiauti su Rusija. Ji mėgina įtikinti Vakarus, jog nuoširdus ir glaudus bendradarbiavimas kovojant su terorizmu ir sprendžiant kitas tarptautinio saugumo problemas galimas tik NATO atsisakius gynybos įsipareigojimų bei pajėgumų didinimo Rytų Europoje“, – pažymima dokumente.

Formuoja nepalankų foną

Ypač grėsminga tendencija yra Rusijos dėmesys informacinės erdvės rusų kalba kontrolei. Ataskaitoje nurodoma, kad beveik trečdalis Lietuvos gyventojų kasdienių naujienų semiasi iš Rusijos kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių, o jomis pasikliauja dauguma mūsų šalies rusakalbių. Tokia žiniasklaida aktyviai formuoja Lietuvai nepalankų informacinį foną, kuria nepasitikėjimą Lietuvos, NATO ir ES vykdoma politika, valstybės institucijomis, menkina Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo svarbą ir skatina sovietmečio nostalgiją.

Lietuvos visuomenei skaldyti, jos ryšiui su Lietuvos valstybingumu silpninti ir siekiant didinti pritarimą ir lojalumą Rusijai taikomi įvairūs būdai ir naudojamasi visuomenės grupėmis, organizacijomis bei pavieniais asmenimis. Rusijos institucijų dėmesio arba bent informacinio palaikymo sulaukė visi judėjimai, kurie Lietuvoje kėlė euroskeptiškas, antivakarietiškas, prieš NATO nukreiptas idėjas, kurstė etninę priešpriešą, visuomenės nusivylimą valdžia ir valstybe. Savo įtakai stiprinti Rusija taip pat naudoja švietimo, kultūrines iniciatyvas.

Žvalgybininkai atkreipia dėmesį, kad Rusija ir Baltarusija gali mėginti infiltruoti šnipų į Lietuvos kariuomenę per šauktinius.Deniso Nikitenkos nuotrauka

Signatarų pavardės

Ataskaitoje pažymima, kad pernai suaktyvėjo save nesistemine opozicija vadinančios politinės ir visuomeninės organizacijos bei judėjimai, o šias jėgas bando konsoliduoti Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila. Anot žvalgybos, per pastaruosius kelerius metus jis tapo vienu dažniausiai Lietuvos prorusiškoje bei Rusijos Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje cituojamų mūsų šalies politikų.

Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad 2015 metų birželį vyko Z. Vaišvilos ir Seimo nario Audriaus Nako organizuotas forumas, jo dalyviai susibūrė į vadinamąją Birželio 3-iosios grupę. „Grupė beveik jokios įtakos Lietuvos visuomenei neturi, tačiau jos veikla naudojasi Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida, formuodama nuomonę, kad Lietuvoje veikia gausi „nesisteminė opozicija“, kuri nesutinka su Lietuvos pasirinkta vakarietiška orientacija ir vykdoma užsienio politika“, – rašoma dokumente. Jame taip pat paminėtos signataro Rolando Paulausko ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovės Renatos Cytackos pavardės.

Žvalgybos pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį į Pagrindinių teisių gynimo ir tyrimo centro, Nepriklausomo žmogaus teisių centro ir jų vadovų Oksanos Bekerienės bei Karlio Bilano, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos vadovės Elos Kanaitės, tinklalapio ldiena.lt vadovo Lauryno Ragelskio veiklą. Be to, teigiama, kad sugrįžti į didžiąją politiką siekia buvęs Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis, kuris, anot žvalgybos, tik formaliai nutraukė ryšius su šia organizacija.

2015 metais Rusija nesukūrė naujų didelių informacinių projektų, bet toliau naudojo esamas propagandinės sklaidos sistemas, jas tobulino, gerino propagandinio įsiskverbimo galimybes. Esant sudėtingai ekonominei situacijai išlaikytas „Russia Today“, „Rossiya segodnya“, „Sputnik“ finansinis palaikymas, daugiau dėmesio skirta dėmesys socialiniams tinklams, vadinamųjų tėvynainių kuriamai žiniasklaidai.

Pavojus tyko mokyklose

Su Rusijos ambasada Vilniuje bendradarbiaujantys tėvynainių atstovai pernai toliau ugdė jaunąją Rusijai lojalių rusakalbių aktyvistų kartą. Šią veiklą padeda vykdyti dar nuo sovietinių laikų likusi uždara Lietuvos tautinių bendruomenių švietimo sistema ir mokyklų tinklas, nepakankamai stiprinantis tautinių bendruomenių jaunimo ryšį su Lietuvos valstybingumu. Rusijos įtakai palankią terpę Lietuvos mokyklose rusų mokomąja kalba padeda užtikrinti su Rusijos diplomatais bendradarbiaujantys Lietuvos rusų mokytojų atstovai.

Viena Rusijos ambasados Vilniuje kontroliuojamos Rusijos tėvynainių koordinacinės tarybos lyderių yra Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos vadovė E. Kanaitė. 2015 metais tėvynainių atstovai organizavo Rusijos finansuojamus pedagogų kvalifikacijos kėlimo kursus ir populiarino nemokamas studijas Rusijoje. Ten studijuojantys Lietuvos rusakalbiai jaunuoliai yra ir potencialūs Rusijos žvalgybos tarnybų dėmesio objektai. Lietuvoje veikiantys tėvynainių aktyvistai jaunimui organizuoja įvairias propagandines konferencijas ir mokymus, jaunųjų žurnalistų būrelius, sovietinių švenčių minėjimus, stovyklas ir kt. Juose neretai diegiama Rusijos interesams palanki ir Lietuvos valstybingumą menkinanti sovietinė istorijos koncepcija.

Pernai moksleiviai vis dažniau pasirodydavo bendrose treniruotėse ir varžybose su prorusiškomis karinio simuliatoriaus – šratasvydžio komandomis. Visagine susiformavo nepilnamečių komanda „Smogiamasis mirties batalionas“, ją sudaro moksleiviai iš Visagino „Atgimimo“ ir „Verdenės“ gimnazijų bei „Gerosios vilties“ progimnazijos. Nors iki šiol Rusijos finansuojama veikla neišugdė daug Rusijai lojalių Lietuvos rusų jaunimo lyderių, galinčių daryti neigiamą įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams procesams, tautinių bendruomenių mokyklose susidariusi palanki terpė Rusijos įtakos sklaidai gali daryti didelę žalą šalies nacionaliniam saugumui.

Įtaka per šauktinius

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad Rusija ir Baltarusija gali mėginti infiltruoti šnipų į Lietuvos kariuomenę per šauktinius. Šiam tikslui gali būti bandoma infiltruoti į karo tarnybą užverbuotus asmenis arba ieškoti verbavimo taikinių tarp šauktinių. Rusijos specialiųjų tarnybų žvalgymo laukas esą daugiausia susijęs su Lietuvos kariuomenės pajėgumo didinimu, ginkluote, pratybomis, NATO oro policijos misija.

„Be jau įprastų temų, 2015 metais GRU (Vyriausioji žvalgybos valdyba) rinko informaciją apie nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje, Vilniuje įsikūrusį NATO pajėgų integravimo vienetą, naujų kovinių vienetų kūrimą, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos veiklą, Lietuvos kariuomenės vykdytus ir planuojamus pirkimus, Lietuvos šaulių sąjungą, jos veiklą, personalą, poligonus, oro erdvės stebėjimo infrastruktūrą“, – nurodo žvalgybininkai. Šiemet trejų metų laisvės atėmimo bausme už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistas Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas, kuris buvo užverbuotas Baltarusijoje ir 2007 metais infiltruotas į kariuomenę kaip šauktinis.

„Juodasis sąrašas“ pailgėjo

VSD siūlymu pernai į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukta trigubai daugiau žmonių nei užpernai. Nustatyta, kad šie asmenys gali būti susiję su priešiška užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veikla, teroristinėmis ar ekstremistinėmis grupuotėmis, užsiimti kita konstitucinei santvarkai pavojų keliančia veikla. Daugiausia tyrimų, pagal kuriuos uždrausta atvykti į Lietuvą, buvo atliekama dėl konstitucinės santvarkos apsaugos (66 proc.), kontržvalgybos ir terorizmo – po 16 procentų. Dar 2 proc. tyrimų buvo susiję su ekstremizmu. Rugpjūtį į Lietuvą neįleisti istoriku prisistatantis Aleksandras Ržavinas, visuomenininkas Josifas Korenas ir etninių mažumų teisių gynėju prisistatantis Aleksandras Kuzminas. Šie Latvijos gyventojai vyko į konferenciją, rengiamą Lietuvoje.

Rugpjūtį nepageidaujama Lietuvoje taip pat paskelbta Rusijos žurnalistė Galina Sapožnikova. Lapkritį į „juodąjį sąrašą“ įtrauktas ir laikino leidimo gyventi Lietuvoje neteko Ukrainos pilietis Eduardas Akopovas. Jis Rusijos remiamų separatistų stovykloje kariavo Rytų Ukrainoje. 2016 kovo mėnesį į nepageidaujamų asmenų sąrašą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui įtrauktas valstybinės Rusijos televizijos „Rossija 24“ žurnalistas Pavlas Zarubinas ir jo filmavimo komanda. Šių metų vasarį paaiškėjo, kad šiame sąraše yra ir Rusijos politologas Stanislavas Byšokas, dėl to jam nebuvo leista įvažiuoti į Prancūziją.

Išsamesnis vaizdas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno nuomone, pirmą kartą pateikta bendra dviejų institucijų ataskaita besidomintiesiems yra patogesnis variantas, atskleidžiantis išsamesnį vaizdą. „Matome visą spektrą Lietuvai kylančių grėsmių – nuo karinių iki vadinamųjų švelniųjų“, – LŽ sakė politologas. Jo teigimu, labai svarbu ir sveikintina, kad nemažai vietos ataskaitoje skirta kibernetiniam saugumui, nes būtent šioje erdvėje pastaruoju metu vykdoma daug įvairaus pobūdžio veiksmų.

T. Janeliūnas sutiko, kad dokumente paminėti kai kurie veikėjai nedaro poveikio visuomenei, domėjimasis jų veikla mažas. „Kur kas didesnę grėsmę keltų iš tiesų populiarūs asmenys, turintys galimybę patraukti visuomenės, rinkėjų dėmesį, politinio proceso dalyviai – Seimo nariai, partijų vadovai“, – pažymėjo jis.

Kita vertus, anot T. Janeliūno, vertinti tokių asmenų veiksmus grėsmių atžvilgiu yra sudėtinga dėl to, kad VSD ir AOTD gali būti apkaltinti kišimusi į politiką. „Jei paminėtų konkrečius politikus, partijas, kurios gal net yra valdžioje, tai būtų vertinama kaip dalyvavimas politiniame procese. Tai iš tiesų dilema. Aš pats nuolat keliu klausimus, kiek mūsų specialiosios tarnybos gali sau leisti kištis į politinius procesus, jei mato, kad dabartiniai politikai taip pat kelia grėsmių. Kiek žinau, žvalgybos institucijos to nedaro, jei 100 proc. nėra įsitikinusios, kad vienas ar kitas asmuo galėtų kelti grėsmę. Ta riba yra gana jautri“, – kalbėjo politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"