TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Grėsmės saugumui: nuo energetinės priklausomybės iki vertybių krizės

2012 06 26 16:10

Seimas antradienį nutarimu patvirtino Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje grėsmėmis Lietuvai įvardytos ekonominė ir energetinė priklausomybė, terorizmas, korupcija, klimato kaita, emigracija, o daugiausiai diskusijų sukėlė grėsmėmis nurodytas krikščioniškų vertybių ir šeimos instituto nuvertinimas.

Nacionalinio saugumo strategija, kurioje išskiriamos išorinės ir vidinės grėsmės šaliai, patvirtinta 57 parlamentarams balsavus už, keturiems susilaikius, ją pateikė Krašto apsaugos ministerija.

Strategijoje teigiama, kad pavojų Lietuvos saugumui kelia ekonominė ir energetinė priklausomybė, kitų valstybių pastangos daryti įtaką Lietuvos politinei sistemai, kariniams pajėgumams, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui, kultūriniam tapatumui, taip pat kitų valstybių žvalgybos tarnybų veiksmai, informacinės ir kibernetinės atakos.

"Tiesioginės karinės konfrontacijos tikimybė regione yra maža, tačiau didėjanti kai kurių regiono valstybių karinė galia, jos demonstravimo, grasinimo ją naudoti tendencijos ar panaudojimo atvejai neleidžia atmesti galimybės, kad ateityje gali kilti karinė grėsmė Lietuvai", - rašoma strategijoje.

Grėsmių nacionaliniam saugumui sąraše taip pat yra galimas euroatlantinės bendrijos silpnėjimas, nestabilumas regione ir pasaulyje, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių pažeidimai, pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas ir kiti tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimai, terorizmas.

Kaip vienas iš galimų pavojų nurodoma ir klimato kaita, nes dėl jos gali paaštrėti konkurencija dėl gamtinių išteklių, nestabiliuose regionuose stiprėti nepasitenkinimas politine valdžia, padidėti gyventojų migracijos srautai.

Stiprėjančių vidaus rizikos veiksnių skiltyje, kuriems reikia skirti didesnį dėmesį, įrašyta netolygi socialinė ir ekonominė raida, korupcija, kuri kompromituoja įstatymo viršenybės principą, mažina piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis bei demokratinėmis valdžios institucijomis, bei didelė gyventojų emigracija.

Grėsmių sąraše nurodyta ir vertybių krizė - "nepagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, krikščioniškų vertybių, šeimos instituto, liberalios demokratijos bei pliuralistinės visuomenės nuvertinimas, antihumaniškų, žmogaus gyvybės vertę menkinančių ar neigiančių, kurstančių rasinę, tautinę ar religinę nesantaiką, propaguojančių ar pateisinančių smurtą, prievartą ir genocidą teorijų, religinių doktrinų ir ideologijų plitimas".

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) siūlė šį straipsnį keisti, tarp grėsmių neminint krikščioniškų vertybių ir šeimos instituto silpnėjimo, tačiau tokiam siūlymui nepritarta. ŽTK siūlymas atmestas už jį balsavus 21 Seimo nariui, 23 - prieš, 26 - susilaikius.

Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė tvirtino, jog krikščioniškųjų vertybių įterpimas į Nacionalinio saugumo strategiją neatitinka Seimo išreikštos pozicijos ratifikuojant Sutartį dėl Konstitucijos Europai, kurioje, pasak jos, "sąmoningai buvo atsisakyta vienos ir konkrečios religijos įvardijimo ir išaukštinimo".

"Europos Konstitucijos kūrėjai vadovavosi visų žmonių lygybės idėja ir bendražmogiškosiomis vertybėmis, kurios nepriklauso tik vienai religijai", - argumentavo parlamentarė.

Tuo tarpu jai prieštaravę parlamentarai atrėmė, jog Lietuvoje apie 80 proc. žmonių save nurodo esant krikščionimis, tad strategija atitinka šalies gyventojų interesus.

Strategija taip pat nurodomi nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai ir uždaviniai, tarp jų - plėtojama užsienio ir gynybos politika formuoti saugią išorės aplinką, užkirsti kelią galimiems rizikos veiksniams, pavojams ir grėsmėms, o jų nepavykus išvengti būti pasirengus tinkamai į juos atsakyti, panaudojant visas valstybei prieinamas priemones ir būdus.

Tarp prioritetų nurodoma aktyvi ir atsakinga narystė NATO bei Europos Sąjungoje, bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis stiprinimas, Baltijos ir Šiaurės valstybių regionų integracija, siekis prisidėti prie demokratinių vertybių sklaidos Rytų kaimynystėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"