TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Grėsmių krašto ekonomikai neįžvelgia

2013 03 28 6:00
P.Narkevičius: "Lietuvos ekonomikos augimas priklausys ir nuo to, kaip Vyriausybei pavyks įgyvendinti mokesčių reformą." /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Su Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pirmuoju pavaduotoju Petru Narkevičiumi kalbamės apie krašto ekonomikos perspektyvas ir jo rinkėjų - panevėžiečių - problemas.

- Esate Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas. Kokie, jūsų akimis, didžiausi pavojai artimiausiu metu gali grėsti šalies finansų sistemai?

- Jokių pavojų ar rimtų grėsmių šiuo metu tikrai nematau. Be to, ir Vyriausybės, ir mūsų partijos programoje numatyta užtikrinti griežtą viešųjų finansų sistemos kontrolę ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, vykdyti apdairią biudžeto politiką. Džiugina nuolat gerėjantys pagrindiniai šalies ekonomikos ir finansų rodikliai. Per 2011-2012 metus bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 5,6 proc. ir pasiekė prieškrizinį lygį - 112,1 mlrd. litų. Šiemet planuojamas 6,2 proc. BVP augimas. Padidėjo eksporto apimtis, ji pernai siekė 79,6 mlrd. litų. Didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai pastaraisiais metais sustiprino kapitalo pakankamumo rodiklį, tad jie yra finansiškai stabilūs. Žinoma, nerimą kelia "Snoro" ir Ūkio banko istorijos, tačiau kritinės įtakos šalies finansų sistemai šie įvykiai neturėjo. Kartu galima pasidžiaugti, kad gerokai išaugo verslininkų ir vartotojų pasitikėjimas šalies ekonomika. Natūralu, kad šiemet verslas planuoja daugiau lėšų skirti investicijoms, tai skatins ūkio augimą. Žinoma, kai kurie ekonomistai perspėja dėl pavojaus, kurį gali kelti kelias euro zonos valstybes kamuojanti recesija. Vis dėlto manau, kad mūsų pramonės konkurencingumui tie procesai įtakos neturės. Jei tik nebus sukrėtimų tarptautinėse finansų rinkose dėl naftos kainų šuolio, jokios grėsmės infliacijos požiūriu nekils. Manyčiau, kad daugiau dėmesio mums reikėtų skirti administravimo kainoms. Lietuvos ekonomikos augimas ateinančiais metais priklausys ir nuo to, kaip Vyriausybei pavyks įgyvendinti mokesčių reformą, kokie sprendimai bus priimti dėl būstų renovacijos ir energetikos.

- Kokia jūsų nuomonė apie galimybę 2015 metais įsivesti eurą?

- Vyriausybė iš esmės jau pritarė euro įvedimo planui. Kad Lietuva galėtų įstoti į euro zoną, ji turi atitikti penkis visiems žinomus Mastrichto kriterijus. Kiek didesnį nerimą, manau, galėtų kelti infliacijos rodiklis ir viešųjų finansų deficitas. Jei šiuos kriterijus atitiksime, didesnių problemų 2015 metais įsivesti eurą nematau. Iš tikrųjų Lietuvos infliacijos rodiklis pamažu artėja prie euro zonos vidurkio. Vidutinė metinė infliacija sausio mėnesį mūsų šalyje buvo 3,1 proc., Mastrichto normatyvas - 2,8 procento. Vasario 22 dieną paskelbtose Europos Komisijos prognozėse taip pat teigiama, kad Lietuvoje infliacija artimiausius kelerius metus mažės.

- Kaip jums, Darbo partijos frakcijos seniūno pirmajam pavaduotojui, sekasi diriguoti gausiai frakcijai, kurios nariai kartais turi skirtingas nuomones?

- Džiaugiuosi frakcijos kolegų geranoriškumu ir kompetencija. Esame puiki komanda, todėl visus svarbiausius klausimus stengiamės aptarti, išanalizuoti frakcijos viduje. Viešumoje paprastai stengiamės pateikti bendrą poziciją, atitinkančią mūsų partijos rinkėjų interesus.

- Į Seimą jus išrinko panevėžiečiai. Kokios bėdos dažniausiai kamuoja jūsų rinkėjus, kokių problemų turi pats miestas?

- Panevėžio aktualijas ir problemas, kurių, deja, yra nemažai, puikiai žinau. Kai kurios jų yra tokios, kaip ir kitur, - emigracija, investicijų stoka, nemažas nedarbas, didelės šildymo išlaidos, vis blogėjanti miesto gatvių būklė ir kitkas. Išskirtinai panevėžietiška problema - turime moderniausią termofikacinę elektrinę, kuri dirba tik puse pajėgumo. Tai - neišnaudotos galimybės atpiginti šilumą ir parduoti elektros energiją. Turime laisvą ekonominę zoną ir potencialių investuotojų, bet Ūkio ministerijoje daugiau kaip metai vyksta šios zonos operatoriaus parinkimas ir jis vis dar nebaigtas. Nuolat bendrauju su Ūkio ministerija ir raginu ši procesą paspartinti, viliuosi, kad artimiausiu metu tai pavyks padaryti. Be to, opi problema - didžiulės savivaldybės skolos. Panevėžyje kuo skubiau reikėtų sutvarkyti labai prastos būklės lietvamzdžių sistemą. Viliuosi, kad keičiantis Vyriausybės požiūriui į savivaldą ir pagerėjus miesto valdymui situacija keistis.

- Kokia jūsų, kaip buvusio vicemero, nuomonė apie tiesioginius merų rinkimus?

- Tai labai reikalingas dalykas. Darbo partijos programoje šią idėją numatyta įgyvendinti.

- Seime dirbate beveik penkis mėnesius. Ar jau apsipratote su naujuoju statusu, ar pastebite kokių nors Seimo veiklos keistenybių?

- Padedamas frakcijos kolegų į parlamento darbus įsitraukiau labai greitai. Manau, Seimas dirba konstruktyviai, turime nubrėžtą kryptį, ateities viziją, todėl ir dirbti malonu. Kaip vieną keistenybių paminėčiau tai, kad Seimo nariai, viešojoje erdvėje labai aštriai padiskutavę ar net apsižodžiavę, paskui lyg niekur nieko bendrauja draugiškai.

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"