TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Grėsmių žemėlapyje ryškiausi Rusijos pėdsakai

2015 03 31 6:00
Vakar situaciją aptarė Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Gediminas Grina (iš dešinės), Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Alvydas Šiuparis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Specialiosios tarnybos įvardijo, kad didžiausią grėsmę nacionaliniam saugumui kelia Rusijos veiksmai. Ekonominis, energetinis spaudimas, informacinės atakos, žvalgybinės operacijos, naudotos prieš Lietuvą, pernai buvo kur kas intensyvesnės nei anksčiau.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos parengtose Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitose nurodoma, kad Lietuvos principinė reakcija į Rusijos agresiją Ukrainoje išprovokavo dar aktyvesnes kaimynės šalies informacines, žvalgybines operacijas, „minkštosios galios“ įrankių stiprinimą, politiškai motyvuotas ekonomines sankcijas, pastangas dar labiau centralizuoti ir koordinuoti prorusiškas tėvynainių bei jiems prijaučiančiųjų grupes.

Šnipai slepiasi po diplomatų kaukėmis

Žmonių verbavimas, apklausos, sekimas, spaudimas Lietuvos verslininkams ir diplomatams pernai buvo kur kas intensyvesni negu anksčiau. VSD nurodo, kad viena dažniausių Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojų priedangų Lietuvoje yra diplomatinė. Ja naudojasi Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (Služba vnešnej razviedki, SVR) ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba. Jų žmonės, prisidengdami diplomatų statusu, dirba Rusijos ambasadoje, Rusijos prekybos atstovybėje ir Rusijos generaliniame konsulate Klaipėdoje. VSD skaičiuoja, kad trečdalis Lietuvoje dirbančių Rusijos diplomatų yra žvalgybos tarnybų pareigūnai arba susiję su žvalgybos tarnybomis.

Pernai dėl aktyvios šnipinėjimo veiklos iš Lietuvos išsiųsti trys Rusijos žvalgybos rezidentūrų darbuotojai. 2014 metais į tėvynę, nesibaigus akreditacijos terminui, buvo priversti išvykti dar keli su diplomatine priedanga Lietuvoje veikę Rusijos žvalgai, tarp jų – Valerijus Katula.

Nusitaikė į pareigūnus

Kaip informavo VSD, 2014-ųjų balandį iš Lietuvos išsiųstas ir SVR darbuotojas Vladimiras Malyginas. Jis, naudodamasis Rusijos generalinio konsulo Klaipėdoje priedanga, palaikė ryšius su savivaldybių vadovais, Rusijos tėvynainių organizacijų atstovais ir strateginių kompanijų vadovybe. V. Malyginas siekė gauti neviešos informacijos apie politinių partijų pozicijas per Lietuvos prezidento rinkimus, galimus pokyčius valdančiojoje koalicijoje po prezidento rinkimų, Suskystinų gamtinių dujų terminalo projekto eigą ir perspektyvas. Jis skatino Lietuvos politikus ir verslininkus remti Rusijos poziciją dėl supaprastinto vizų režimo Lietuvos pasienio ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojams, formavo šių nuomonę, kad Lietuva su Rusija turėtų vykdyti kitokią politiką ir vadovautis pragmatiniais interesais.

Pernai prieš Lietuvos interesus aktyviai veikė ir Baltarusijos saugumo bei žvalgybos tarnybos. Jos tradiciškai daugiausia dėmesio skyrė Baltarusijos opozicijos veiklai ir ryšiams Lietuvoje stebėti, tačiau kartu dirbo ir tose pačiose žvalgybos kryptyse, kaip ir Rusijos žvalgybos tarnybos. VSD pažymi, kad smarkiai suintensyvėjo bandymai verbuoti į Baltarusiją vykstančius Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnus.

Atrama – lojalūs tėvynainiai

Lietuva buvo ir tebėra Rusijos informacinio karo taikinys. Pernai skleista dezinformacija apie mūsų valstybės vykdomą užsienio ir vidaus politiką, diskredituota Lietuvos narystė ES ir NATO, kurtas Lietuvos kaip nebrandžios demokratijos šalies įvaizdis, menkinti Lietuvos energetikos politikos laimėjimai.

Vienas Rusijos įtakos instrumentų įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius Lietuvoje - rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“, Lietuvoje retransliuojami Rusijos televizijos kanalai, rusiškos interneto svetainės. Praėjusiais metais jose pateiktos informacijos turinys Lietuvos užsienio politikos, istorijos, energetikos, tautinių mažumų klausimais atitiko Rusijos viešojoje erdvėje formuotas nuostatas mūsų šalies atžvilgiu. Be to, padidėjo asmenų ir grupių, skleidžiančių mūsų valstybės saugumo interesų neatitinkančią informaciją, aktyvumas internete.

Rusija, siekdama didinti savo įtaką Lietuvoje, naudojasi jai lojaliais Baltijos valstybių rusakalbių bendruomenių lyderiais. Rusijos remiamoms organizacijoms atstovaujantys žmogaus teisių „ekspertai“ kaltina Lietuvą pažeidinėjant tautinių bendruomenių teises, naikinant tautinių bendruomenių švietimą, falsifikuojant istoriją, ribojant žodžio laisvę, toleruojant (neo)nacizmo apraiškas ir kt.

Tėvynainių politikos tikslus atitinka ir kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės atstovų veikla bei reikalavimai suteikti išskirtines teises šio krašto gyventojams. Partija „Rusų aljansas“ jau keletą metų bendradarbiauja su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Savivaldos rinkimuose kaip LLRA lyderio Valdemaro Tomaševskio koalicijos atstovas dalyvavo ir į Vilniaus savivaldybės tarybą buvo išrinktas Rusijos ambasados koordinuojamos Tėvynainių tarybos lyderis Rafaelis Muksinovas.

Naudojasi ir nepatenkintais lietuviais

Anot VSD, aktyviau veikė ir Rusijos įtakos sklaidai palankioms idėjoms bei sąmokslo teorijoms simpatizuojantys asmenys, tikintys „dvasingos“ Rusijos civilizacijos pergale prieš „supuvusią“ Vakarų kultūrą. Šie Lietuvos piliečiai tapatinasi ne su „profesionaliais“ Rusijos tėvynainiais, o dažniau su lietuviais euroskeptikais, nacionalistais ar net žemaičių atstovais. Dauguma jų aktyviai kovojo ir protestavo prieš skalūnų dujų žvalgybą bei žemės pardavimą užsieniečiams. Šie asmenys stengiasi formuoti Rusijos interesus atitinkančias Lietuvos visuomenės nuostatas, ir ypač viešojoje interneto erdvėje.

Rusija aktyviai veikė ir energetinio saugumo srityje. Šios šalies dujų milžinė „Gazprom“ stengiasi išlaikyti įtaką Lietuvos gamtinių dujų rinkoje, be to, siekia mažinti dujų tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą – tam įgyvendinamas suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektas. Kaip skelbia VSD, vidutinės trukmės perspektyvoje Lietuvos energetinį saugumą gali paveikti atominių elektrinių (AE) projektai. Baltijsko AE statybos Kaliningrado srityje sustabdytos, Astravo AE projektas Baltarusijoje įgyvendinamas neatsiliekant nuo grafiko.

Gali provokuoti NATO

AOTD savo vertinime pažymi, kad konvencinio karo tikimybė Baltijos jūros regione nedidelė, bet kai kurios tendencijos ir išorės veikėjų veiksmai labai neigiamai veikia Lietuvos saugumo situaciją. Nors realus Rusijos karinės jėgos panaudojimas Ukrainoje parodė, kad žvanginimas ginklais regione nėra teorinio pobūdžio galimybė, vis dėlto teigiama, jog kol kas kaimynė šalis nepajėgi pradėti karinio konflikto prieš NATO. „Kita vertus, Rusija didina karinį pajėgumą ir siekia sukurti pajėgas, gebančias kovoti su bet kokiu priešu. Be to, net ir NATO priklausančioms regiono valstybėms potencialiai pavojinga vadinamoji Rusijos hibridinė strategija, numatanti nekonvencinių arba paslėptų karinių priemonių naudojimą. Neatmestina, kad Rusija gali ryžtis taikyti šias priemones prieš vieną iš Aljanso narių, tikėdamasi, jog NATO dėl komplikuoto sprendimų priėmimo mechanizmo ir skirtingų narių interesų nesugebės laiku ir tinkamai reaguoti“, - perspėjama AOTD ataskaitoje.

Būtina stiprinti žvalgybos pajėgumą

AOTD direktorius pulkininkas Alvydas Šiuparis pažymėjo, kad Rusijos karinis aktyvumas Baltijos regione išaugo. Pernai ši šalis toliau vykdė netikėtus ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimus, kurie dažniausiai baigdavosi didelio masto pratybomis. „Patikrinimai naudoti kaip karinės galios demonstravimas kaimynėms valstybėms ir Vakarams. Jie neigiamai veikia šalia Rusijos esančių šalių saugumą, nes leidžia Rusijai netikėtai perdislokuoti dideles pajėgas ir riboja kaimyninių galimybes tiksliai vertinti perdislokavimo mastą bei tikslus“, - tvirtino A. Šiuparis.

VSD generalinis direktorius Gediminas Grina aiškino, kad Rusijai stiprinant pajėgas privalu stiprinti ir Lietuvos žvalgybos pajėgumą. Tačiau jis skundėsi, jog papildomų pinigų tam neskirta. G. Grina taip pat patvirtino, kad Ukrainos rytuose kariauja ir Lietuvos pilietybę turinčių asmenų. „Konkretumu nelabai galiu pradžiuginti, bet tokių procesų yra, ir norėčiau pasakyti, jog tai ne vien Lietuvos problema. Tai susiję su visomis Baltijos valstybėmis, ypač Latvija, Estija, nes ten yra daugiau rusakalbių“, - kalbėjo jis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė specialiųjų tarnybų paskelbtas grėsmių apžvalgas įvertino teigiamai. „Pagaliau VSD rimtai vertina grėsmes ir supranta, kad apie tai reikia kalbėti viešai ir aiškinti žmonėms. Slėpti tos informacijos jau seniai nebuvo galima. Bet, manyčiau, to nepakanka“, - sakė šalies vadovė. Anot jos, įstatymai numato ne tik būtinybę įvardyti grėsmes, bet ir jas šalinti. Esą to VSD darbe nepakanka, todėl papildomus reikalavimus ji žadėjo kelti naujam departamento vadovui, kurio kandidatūrą Seimui teiks po Velykų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"