Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Greta Kildišienė – kalta, o kaip kiti Seimo nariai – naujų automobilių mėgėjai?

 
2017 03 09 12:17
Greta Kildišienė Alinos Ožič nuotrauka

Be Gretos Kildišienės dar mažiausiai 8 šios kadencijos Seimo narių pakliuvo į žiniasklaidos akiratį dėl automobilinių sandėrių. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nusprendė, kad buvusi parlamentarė G. Kildišienė pažeidė teisės aktus nedeklaruodama, kad naudojosi „Agrokoncerno“ automobiliu, o kaip dėl kitų Seimo narių?

Pradėti tyrimą VTEK nusprendė sausio pabaigoje savo iniciatyva pagal žiniasklaidoje skelbtą informaciją, kad tuometinė „valstiečių“ seniūno pavaduotoja G. Kildišienė važinėjo „Range Rover“ automobiliu, kurį iš koncerno lizingu siekė išsipirkti jos mama. Koncernas priklauso frakcijos seniūnui, „valstiečių“ vadovui Ramūnui Karbauskiui. Žiniasklaidoje besirutuliojant šiai istorijai, taip pat paskelbus apie G.Kildišienės atžvilgiu vykdytą bei nutrauktą ikiteisminį tyrimą, politikė atsisakė Seimo mandato, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkės pareigų.

G. Kildišienės atvejis – ne vienintelis, nors kol kas tik ji sulaukė neigiamo įvertinimo. Net ir didelę patirtį politikoje turintys jos kolegos Seime taip pat nuolat sulaukia klausimų ar įtarimų dėl sandėrių dėl automobilių.

Liepsnojant D. Kildišienės skandalui pranešta, kad buvęs premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius iš nedidelės bendrovės „Alavera“ nuomojasi 40 tūkst. eurų vertės „Audi Q7“. Marijampolėje veikianti „Alavera“ nei Registrų centro dokumentuose, nei viešoje erdvėje nenurodo užsiimanti automobilių nuoma. Parlamentaras teigė, jog įmonę rado apklausos būdu.

Išaiškėjo, kad ir konservatorius Dainius Kreivys turi ir savo automobilio istoriją. Tiesa, jis suskubo nutraukti vos prieš savaitę sudarytą automobilio „Audi A6“ nuomos sutartį su jam priklausančia bendrove „Statybų gausa“, kuriai priklauso prekybos tinklas „Moki veži“.

Nuo politinių oponentų kliuvo ir konservatoriui Andriui Kubiliui, kuris pamiršo deklaruoti automobilio nuomą.

Liberalas Gintaras Steponavičius nuo 2009 metų nuomojosi automobilį „Land Rover“ iš bendrovės „Sostena“ ir tam iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų atseikėjo beveik 27 tūkst. eurų. Vėliau parlamentaras minėtą automobilį įsigijo už 3,5 tūkst. eurų.

„Sostenai“ priklausantį automobilį už parlamentinei veiklai skirtas lėšas nuomojosi ir Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė. Pernai spalį ji su bendrove sudarė išperkamosios nuomos sutartį, šios vertė – 5 tūkst. eurų. Išaiškėjus šiai istorijai sutartį I. Šiaulienė nutraukė.

Išperkamosios nuomos, o ne veiklos nuomos sutartis yra sudarę ir Seimo nariai „darbietis“ Valentinas Bukauskas bei konservatorius Stasys Šedbaras. Jie mašinas nuomojo taip pat už parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Dar vienas konservatorius Antanas Matulas, Etikos ir procedūrų komisijos narys, pernai ir užpernai „Volkswagen Passat“ nuomai, iš parlamentinei veiklai numatytų lėšų, išleido daugiau kaip 3 tūkst. eurų. Politikas sudarė išperkamosios nuomos sutartį, tiesa, sandorio nedeklaravo, pranešė „Lietuvos rytas“. Seimo valdybai praėjusių metų lapkritį pakeitus automobilių nuomos tvarką, A. Matulas šį automobilį nusprendė ir toliau nuomotis, tačiau jau už savo pinigus.

Kas laukia šių politikų po VTEK sprendimo dėl G. Kildišienės? „Iš VTEK pozicijų iš tiesų kartais pasigendama vientisumo ir vieno požiūrio, ir vienodų standartų taikymo visiems“, – LŽ interviu teigia teisininkas, „Transparency International“ biuro Lietuvoje projektų koordinatorius Paulius Murauskas.

– Kaip galima vertinti VTEK sprendimą dėl G. Kildišienės? Gavosi, kad ji kalta, o kiti parlamentarai, taip pat išgarsėję automobiliniais reikalais, kaip ir išsisuko.

– Įdomu būtų pamatyti VTEK išaiškinimą dėl G. Kildišienės, šiuo metu disponuojame tik pranešimais spaudai. Vienas dalykas aiškus: panašu, jog savo interesų nedeklaravimo kaina pakilo. Ir bėgant metams ji kyla kaip ant mielių. Ir būtent G. Kildišienės atveju jai buvo pritaikytos ne tiek VTEK bet politinės bei viešumo sankcijos. Ji pati kažkuriame etape pajautė, kad jos elgesys sukelia pernelyg daug intereso konflikto regimybių, kad galėtų tinkamai eiti savo pareigas.

– Bet lygiai tą patį padarę politikai kol kas nejaučia jokių pasekmių...

– Apie sankcijų dydį pokalbis yra palankus labiau patiems politikams, nes diskutuoti apie tai, kad reikia griežtinti bausmes lengva, tačiau taikyti pakankamai vientisus visuotinius skaidrumo standartus akivaizdžiai vis dar nesigauna. Iš VTEK pozicijų iš tiesų kartais pasigendama vientisumo ir vieno požiūrio, ir vienodų standartų taikymo visiems.

Kita sfera, kur VTEK galėtų pasitempti yra tai, kad pasigendama aktyvesnių veiksmų, iniciatyvos patiems politikams. Ypač naujiems aiškinti kaip yra tinkamai deklaruojami privatūs interesai, kokia yra nedeklaravimo kaina. Teisės aktuose mes tikriausiai niekada nesudarysime baigtinio sąrašo interesų, kuriuos deklaravus bet kuris politikas bus tinkamai suvaldęs savo asmenines rizikas.

Paulius Murauskas

Šiuo metu egzistuoja visiškai paprastas standartas, kurį galėtų taikyti politikai iškilus abejonėms. Jie turėtų savęs paklausti, kaip vienoks ar kitoks interesų neatitikimas atrodytų pirmuosiuose laikraščių puslapiuose: „Kaip aš atsakyčiau į klausimus apie mano interesus, jei mano atsakymai kitą dieną atsidurtų pirmuose laikraščių puslapiuose?“

– Vis dėlto net ir atsidūrus pirmuose puslapiuose tokie politikai kaip A. Butkevičius nemato nieko blogo abejotinai skaidriose savo automobilio įsigijimo aplinkybėse.

– Kiekvieno konkretaus atvejo analizė yra jau VTEK arba Seimo procedūrų etikos komisijos kompetencijoje. Kiekvieną konkretų atvejį geriausiai jos ir išnagrinėtų.

Pirminis ir esminis dalykas yra užtikrinti ir iškelti tokius standartus, kuriais remiantis mes žinotume, kad politikai deklaruoja savo interesus tinkamai. Tokiais atvejais tai būtų pačių partijų vadovų atsakomybė užtikrinti standartų laikymąsi. Čia pirmiausia kalbama apie politinių partijų ar frakcijų vadovus, kurie galėtų aiškiai papasakoti kas jų, kaip politikų grupėje yra tie standartai, kuriais remiantis jų partija ar grupė deklaruoja savo interesus.

– Taip išeina, kad Socialdemokratų partijoje šiuo metu taikomas standartas išlieka „vsio zakonno“?

– Čia tikriausiai patiems socialdemokratams klausimas, bet taip. Tikriausiai, iš tiek pačių narių, pačio politiko, kurio konkretus atvejis nagrinėjamas, tiek iš jų kolegų pasisakymų galima spręsti kas tai politinei partijai, politinei jėgai yra vertybė, kas yra jų atskaitingumo standartas. Įstatymai šiuo metu tikrai nedraudžia politikams pateikti papildomos informacijos apie savo turtą ar savo nuomojamus automobilius ir taip tiesiog užbėgti už akių galimiems neaiškumams.

– Kokios yra užsienio šalių patirtys tokiais atvejais?

– Pas mus kažkodėl taip istoriškai kažkodėl susiformavo ta praktika, kad būtent automobilių nuoma, degalų apmokėjimas, kelionių apmokėjimas vis papuolą į interesų konfliktų epicentrą. Skirtingose šalyse skirtingai deklaruojami tokie dalykai, nes skirtingi interesų deklaravimo detalumo reikalavimai. Bendras standartas yra regimybės galimo interesų konflikto – t.y. ar asmuo, nedeklaravęs interesų konflikto gali sukelti kitiems abejonių dėl savo šališkumo: „Ar aš sukeliu galimą regimybę, kad aš finansiniame ar draugystės santykyje esu ne iki galo nešališkas ir galimai turiu savo privačių interesų?

Tie automobiliai yra tik dalelė, kaip vienas iš privačių interesų. Bendras Europos šalių nuostata – aukštesni skaidrumo standartai.

– Automobiliai tarsiu tapę patogia pakišos forma, tai nėra butas, kurį sudėtinga įteisinti, tai nėra juodi pinigai dėžutėje. Kaip kitos šalys suvaldo šias situacijas? Kokios yra gerosios kitų šalių praktikos?

– Interesų konflikto valdymo principas remiasi tuo, kad jokiame akte neįmanoma surašyti baigtinio sąrašo ko daryti tiksliai negalima. Kai kurios šalys turi pakankamai smulkaus detalumo teisės aktus, tačiau ir mūsų įstatymas atrodo pakankamai detalūs.

Kita vertus, yra tekę girdėti, kad tokie reikalavimai pakankamai detalūs ir Ukrainoje. Bet kitas dalykas yra teisės aktų įgyvendinimas, niekam ne paslaptis, kad minėtoje Ukrainoje yra begalės problemų su interesų konfliktų valdymu ir joks teisės aktas savaime neužtikrina sėkmės.

Kitokia situacija yra anglosaksiškose šalyse, tarkim, Jungtinėje Karalystėje. Ten, tarkim, skiriama mažiau dėmesio galimų interesų konfliktų sąrašo sudarymui ir keliama kartelė tinkamam jų deklaravimui.

Pats įstatymo reikalavimo įgyvendinimas šiuo metu kelia daug daugiau iššūkių nei bandymai surašyti tokius baigtinius sąrašus, ką reikėtų deklaruoti.

Tai ypač aktualu Lietuvoje savivaldos lygmenyje. Šiuo metu aktualios trys interesų deklaravimo pakopos – interesų deklaracijų užpildymas apskritai, tuomet tinkamas jų užpildymas ir to užpildymo detalumas. Šiuo metu iš VTEK duomenų matome, kad ypač savivaldoje ne visos tos interesų deklaracijos yra surenkamos iš pareigūnų. Dėl tų, kurios pateikiamos, kyla labai daug klausimų, ypač dėl jose figūruojančių giminaičių ir sutuoktinių dalyvavimo. Svarbus yra pačių institucijų požiūris, kad tie, kurie privalo tokias deklaracijas pildyti, tai padarytų tinkamai. Savivaldybių lygmenyje turi būti atsakingi asmenys, tarkim savivaldybės administracijos direktorius, kurie aiškiai komunikuotų darbuotojams, kokius interesus būtina deklaruoti, kad tai padaryti reiktų išsamiai ir tiksliai bei tas deklaracijas būtina atnaujinti.

Pats įstatymo reikalavimo įgyvendinimas šiuo metu kelia daug daugiau iššūkių nei bandymai surašyti tokius baigtinius sąrašus, ką reikėtų deklaruoti.

– Pats VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius nusišalino nuo G. Kildišienės atvejo svarstymo. Ar mes galime kalbėti apie aukštus skaidrumo standartus ir juolab jų kėlimą, kai pats VTEK vadas turi tokių, vadinkime, problemų?

– VTEK veikla irgi yra besivystanti ir jie dar formuoja savo praktiką. Tie standartai, kurie yra keliami valstybės tarnautojams ir politikams, žinoma, yra keliami ir patiems komisijos nariams. Formalių procedūrų laikymasis, sulaukimas to, kuomet oficialiai galima bus išaiškinti vieną ar kitą, atvejį irgi tikriausiai yra vertybė.

Kitas momentas yra tai, kad VTEK galėtų užimti ir tvirtesnę proaktyvią savo poziciją. Aktyviai kontaktuoti politinėmis partijomis, institucijų vadovais. Kitas dalykas yra tai, kad komisija yra sąlygojama savo žmogiškųjų resursų. Yra tekę girdėti įvairių specialistų nuomonių, kad neaišku ar VTEK šiuo metu yra iki galo pajėgi tiek finansiškai tiek žmogiškųjų išteklių prasme, laikydamiesi aukščiausių standartų atlikti savo pareigas. O dėl konkretaus asmens, tai situaciją išnagrinės Seimas jau netrukus.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"