TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Griežtinti bausmes už balsų pirkimą

2012 10 20 11:13
LŽ archyvo nuotrauka

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Petras Auštrevičius siūlo griežtinti bausmes už rinkėjų balsų pirkimą, taip pat numatyti, kad už tokias veikas atsakytų ir juridinis asmuo.

Parlamentaras įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis maksimalią bausmę už balsų pirkimą siūlo nuo dabar numatomų trejų metų nelaisvės padidinti iki penkerių metų nelaisvės.

Baudžiamasis kodeksas šiuo metu numato, kad tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Padidindamas didžiausią bausmės ribą, P.Auštrevičius taip pat iš galimų bausmių sąrašo siūlo išbraukti viešuosius darbus, taip pat numatyti, kad už tokias veikas atsakytų ir juridinis asmuo.

Parlamentaras siūlo papildyti ir Operatyvinės veiklos įstatymą numatant, kad turint informacijos apie galimą balsų pirkimą, jo organizavimą, būtų galima imtis operatyvinių veiksmų. Šiuo metu tokie veiksmai negalimi, nes trukdymas pasinaudoti rinkimų teise nėra priskiriamas prie sunkių ar apysunkių nusikaltimų, kai operatyviniai veiksmai leistini.

Šią savaitę surengtame pasitarime dėl pažeidimų per Seimo rinkimus policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis sakė, jog matyti požymių, kad balsų pirkimas tampa organizuotas ir sistemingas. Taip pat S.Skvernelis pabrėžė, kad teisėsauga neturi pakankamai įrankių užkirsti kelio tokiems nusikaltimams.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis atkreipė dėmesį, jog šiuo metu pareigūnai negali naudoti Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų priemonių kovoti su balsų pirkimu, nes tokio pobūdžio nusikaltimai priskirti nesunkiems.

"Kalbant apie įrankius, kuriais mes naudojamės atskleisdami šituos nusikaltimus, tai iš tiesų tiriant šiuos nusikaltimus mes jų turime gerokai mažiau. Kadangi šie nusikaltimai priskiriami prie nesunkių, juos atskleisdami tyrėjai negali naudotis nei Operatyvinės veiklos įstatyme numatytomis neviešomis priemonėmis, nei Baudžiamojo proceso kodekse numatytomis neviešomis priemonėmis", - teigė prokuroras.

Dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo per išankstinį balsavimą ir rinkimų dieną policija Lietuvoje iš viso yra pradėjusi daugiau kaip dešimt ikiteisminių tyrimų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas yra patvirtinęs, jog daugiausiai skundų sulaukta dėl Darbo partijos kandidatų. VRK vadovas taip pat užsiminė, kad galimas rinkimų rezultatų panaikinimas realiausiai gresia dviejose rinkimų apygardose, Zarasų-Visagino ir Vilniaus-Trakų.

Po sekmadienį vykusių parlamento rinkimų pirmojo turo daugiamandatėje apygardoje daugiausia - 19,82 proc. balsų gavo Darbo partija. Antri su 18,37 proc. balsų liko socialdemokratai, treti - konservatoriai su 15,08 proc. balsų. Liberalų sąjūdis surinko 8,57 proc. balsų, Drąsos kelio partija - 7,99 proc., partija "Tvarka ir teisingumas" - 7,31 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 5,83 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"