TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gripo interesų bacila siaučia Seime

2013 02 20 6:00
A.Matulas, pateikęs farmacininkų ilgai lauktas įstatymų pataisas, neprisimena, kad jų rengėjais nurodyta už vakcinaciją agituojanti asociacija. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Seime vėl gaivinami prieš pat rinkimus mėginti prastumti projektai, pagal kuriuos gripo vakcina atsidurtų būtinųjų vaistų, kompensuojamų iš valstybės kišenės, sąraše. Jų autorystę bando prisiimti politikai - lyg pamiršę, kad rudenį projektų kūrėjais įvardijo asociaciją, siekiančią "visokeriopai propaguoti skiepijimą".

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) vicepirmininkas, buvęs šio komiteto vadovas konservatorius Antanas Matulas neslepia: jis jau kalbėjosi su sveikatos apsaugos ministru tapusiu socialdemokratu Vyteniu Andriukaičiu ir priminė jam apie rudenį pradėtus svarstyti, bet dėl rinkimų atidėtus projektus, tarp jų - ir Sveikatos draudimo bei Farmacijos įstatymų pataisas. Jose numatoma gripo vakciną, iki šiol perkamą centralizuotai ir nemokamai paskirstomą rizikos grupėms, įtraukti į valstybės kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kaip jau seniai pageidauja farmacijos kompanijos.

Šio projekto autoriai - ne tik A.Matulas bei V.Andriukaitis, bet ir grupė kitų Seimo "medikų": opozicijoje atsidūrę konservatoriai Vida Marija Čigriejienė, Rasa Juknevičienė, Kazimieras Kuzminskas, Arimantas Dumčius ir dabartinis krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas.

Tiesa, projekto aiškinamajame rašte tiesiai šviesiai rašoma: "Pirminė projekto siūlytoja - Baltijos imunoprofilaktikos asociacija (BALTIPA)." Tai - uolaus skiepų šalininko, profesoriaus habilituoto medicinos mokslų daktaro, Vytauto Usonio, Pediatrijos centro direktoriaus, iniciatyva 2009-ųjų gruodį įregistruota organizacija. Savo misija ji skelbia siekį "visokeriopai propaguoti skiepijimą vakcinomis".

"Nei aš jų žinau, nei aš juos mačiau", - paklaustas apie BALTIPA dalyvavimą rengiant projektą kalbą nusuka A.Matulas, ne kartą su asociacijos atstovais dalyvavęs įvairiuose renginiuose.

Skubos tvarka

Sveikatos draudimo ir Farmacijos įstatymų pataisos per Seimo plenarinį posėdį buvo pateiktos pernai spalio 17-ąją. Jas pristačiusio A.Matulo teigimu, projektu siekiama leisti, kad imunobiologinius vaistus valstybė galėtų pirkti ne tik centralizuotai, kaip daro dabar, bet ir įtraukti juos į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Taip gydytojui išrašius receptą žmogus galėtų įsigyti valstybės visiškai ar iš dalies kompensuojamą vakciną ir būti paskiepytas.

"Tai neabejotinai paskatintų imunoprofilaktiką, dėl to valstybėje mažėtų sergamumas atitinkamomis infekcinėmis ligomis", - rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Rinkimų karštligės krečiami parlamentarai galvos dėl projekto daug nesuko - jam po pateikimo buvo pritarta bendru sutarimu. "Kada balsavimas?" - projekto teikėjų paklausė posėdžiui pirmininkavusi Irena Degutienė.

D.Mikutienė: "Pagal tai, kaip pateiktas šis įstatymas, asociacija BALTIPA pasirodė kaip gripo vakcinos lobistė." / Romo Jurgaičio nuotrauka

"Aš turiu nenormalią viltį, bet galbūt būtų galima priimti šiam parlamentui dar? Jeigu jūs taikytumėte kokią nors skubą", - posėdžio stenogramoje užfiksuotas A.Matulo prašymas.

"Tiktų 31 dieną? Svarstymas - spalio 31 dieną, ir siūlau ypatingos skubos tvarka abu įstatymus priimti", - paskelbė I.Degutienė.

Tačiau tą dieną projektas iš parlamentarų darbotvarkės dingo - jį teko perleisti naujajam Seimui, prie idėjos plėsti kompensuojamųjų vaistų sąrašą galinčiam grįžti jau šį mėnesį.

Identiški siūlymai

"Šį projektą iš esmės rengiau aš. Bet vėliau pasiūliau, kad jį teiktų visi Seimo medikai, nes tai specifinis įstatymo projektas", - LŽ tvirtino A.Matulas.

Pasak jo, jeigu pavyktų priimti siūlomus pakeitimus, pildyti kompensuojamųjų vaistų sąrašą greičiausiai būtų pradėta nuo gripo skiepų, vėliau vietos galėtų atsirasti ir pneumokoko (plaučių uždegimo sukėlėjo) vakcinai.

Beveik identiškų siūlymų dar per 2010 metų pavasarį surengtą pirmąją konferenciją pateikė BALTIPA - asociacijos, susikūrusios tuo metu, kai beveik metus priešinęsis spaudimui centralizuotai pirkti vakciną nuo pandeminio kiaulių gripo sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas pagaliau sutiko vėliau utilizuotam preparatui išleisti milijoną litų valstybės pinigų - sumanytojas profesorius V.Usonis. Per renginį visuomenei buvo pristatytas "alternatyvus skiepų kalendorius", o profesorius pareiškė: "Vienas galimų sistemos tobulinimo būdų galėtų būtų vakcinų valstybinių pirkimų atsisakymas bei perėjimas prie kompensavimo sistemos, kaip ir dėl kitų vaistų, taip smarkiai išplečiant vakcinų prieinamumo visuomenei galimybes bei taupant valstybės lėšas."

Po asociacijos BALTIPA "kepure" 2009-aisiais susibūrė gražus būrys vakcinacijos entuziastų. Asociacijos mokslinį komitetą, kaip nurodoma organizacijos tinklalapyje, sudaro pats V.Usonis, taip pat Vilniaus universiteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos vedėjas profesorius habilituotas daktaras Arvydas Ambrozaitis, Akušerių ir ginekologų federacijos narė prof. Rūta Nadišauskienė, infektologas prof. Alvydas Laiškonis, doc. Auksė Mickienė, Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėja prof. Gražina Drąsutienė.

Organizacijos Skiepų kalendoriaus komitete - doc. Ligita Jančiorienė, Vilniaus Naujininkų poliklinikos pediatrė Janina Zupkauskienė, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ULPKC) direktoriaus pavaduotoja Daiva Razmuvienė, Naujosios Vilnios poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Violeta Prekevičienė.

Netrukus po asociacijos atsiradimo į ją susibūrę medikai visuomenei surengė parodomąją akciją: pirmieji šalyje pasiskiepijo nuo pandeminio gripo iš Nyderlandų mūsų valstybės perpirkta farmacijos kompanijos "GlaxoSmithKline" vakcina "Pandemrix". Vos keliais mėnesiais anksčiau Seimo SRK apskundė prof. A.Ambrozaitį Sveikatos apsaugos ministerijai už tai, kad žiniasklaidos priemonėse spausdinamuose "GlaxoSmithKline Lietuva" užsakytuose straipsniuose apie besibaigiantį pandeminį gripą išsakė paniką visuomenėje sukėlusias prognozes, esą nuo kiaulių gripo viruso Lietuvoje gali mirti iki 20 tūkst. gyventojų, ir teigiamai atsiliepė apie konkrečios kompanijos vakciną.

Autorių daugėja

"Reikia manyti, jog pagal tai, kaip pateiktas šitas įstatymas, ir kad įstatymo rengėjai įrašė BALTIPA kaip pirminius siūlytojus, šie minėtu atveju pasirodė kaip gripo vakcinos lobistai", - apie Sveikatos draudimo ir Farmacijos įstatymų pataisas LŽ sakė naujoji Seimo SRK pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Profesorius A.Ambrozaitis tvirtina, kad plėsti kompensuojamųjų vaistų sąrašą gripo vakcina siūloma Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva. / Linos Petrauskienės (ELTA) nuotrauka

Jas įregistravęs A.Matulas šios asociacijos dalyvavimo rengiant projektą tvirtino neatsimenantis. "Be to, lobizmas - lobizmu. Siūlymų dėl įvairių lobistų turime daug, bet tuos siūlymus reikia bandyti išskirstyti, pasižiūrėti, kokia tarptautinė patirtis, ir šiuo atveju, manau, ta patirtis rodo, kad reikia eiti siūlomu keliu", - aiškino jis.

Klausimas apie asociacijos BALTIPA dalyvavimą rengiant pataisas suglumino ir prof. A.Ambrozaitį. "Jūs manęs tik, prašau, nesiekite su BALTIPA. Tikrai jokio ryšio su ja neturiu. Taip, esu Mokslinio komiteto narys, bet tai - formalus organas, o visi klausimai, kurie svarstomi BALTIPA, sprendžiami V.Usonio", - tikino jis.

Tačiau A.Ambrozaitis nesipurto vis daugiau "tėvų" įgyjančių projektų autorystės. "Projektas gimė Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, jai atstovaujant Nacionalinės imunoprofilaktikos programos koordinacijos tarybai (NIPKT), veikiančiai kaip patariamasis organas vakcinacijos klausimais. Esu šios tarybos narys. Beje, ši taryba, kuriai tuo metu vadovavo sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, sudaroma ministro įsakymu, kaip tik ir rekomenduoja vakcinaciją", - aiškino profesorius.

Nedidelis sutapimas: viešai pateikiamais duomenimis, trečdalis NIPKT, turinčios 12 narių, atstovai, kaip ir prof. A.Ambrozaitis, - tos pačios BALTIPA nariai. "Jei kalbate apie kokius nors medikų ir interesų grupių ryšius, gal ir ministerijai vakcinų gamintojai daro įtaką? Gal tada kalbėkime apie ministrą, gal jis irgi susijęs su vakcinų gamintojais? Labai toli galime taip nueiti", - LŽ tvirtino A.Ambrozaitis.

Buvęs viceministras, Liberalų ir centro sąjungos atstovas A.Klišonis projekto iniciatoriais vadina Seimo narius. "Kiek atsimenu, buvo Seimo SRK narių, vadovaujamų A.Matulo, įregistruotas įstatymo projektas. Buvo kalbama apie gripo vakciną, jei tas modelis pasitvirtintų, būtų galima taikyti ir kitoms, tarkime, pneumovakcinai", - tikino jis.

A.Klišonis neatmetė ir varianto, kad įstatymų pataisomis galėjo būti suinteresuota BALTIPA. "Neatmeskime ir to varianto, kad BALTIPA galėjo veikti kaip lobistai, tačiau, kita vertus, esama tam tikrų užkrečiamųjų ligų, kurios gali būti valdomos vakcinomis. Man, kaip asmeniui, kuravusiam tą sritį, liūdna ir pikta, kai miršta rizikos grupei priklausantys, kurie galėjo būti vakcinuojami valstybės nupirktais skiepais, tačiau to nebuvo padaryta ir šie žmonės išėjo anapilin", - kalbėjo buvęs viceministras.

Farmacijos rinkodara besidomintis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros lektorius, Vaistininkų sąjungos valdybos narys Mykolas Aniūnas, ne kartą viešai tvirtinęs, kad skiepų kaip apsaugos nuo rimtų ligų nauda - neabejotina, vis dėlto nėra tikras, ar gripo vakcinos turi atsidurti kompensuojamųjų vaistų sąraše.

"Kol nematysiu realių skaičių, kiek žmonių šiuo metu vakcinuojama ir kiek tai turi įtakos sergamumui, negalėsiu sakyti nei "taip", nei "ne". Prieš svarstant vaisto kompensavimo galimybes turėtų būti atliekama farmaekonominė analizė - naudos ir efektyvumo skaičiavimai. Jeigu, ją atlikus, rezultatai parodo, kad vaistą kompensuoti naudinga - puiku. Bet pasakykite, ar tokia analizė buvo atlikta šiuo atveju? Tikrai neneigčiau, kad kai kuriais atvejais yra per daug lobizmo. Kalbant apie vaistų kompensavimą vien pasakyti, kad skiepytis yra gerai, nepakanka", - tvirtino jis.

Menkas kąsnis

Skiepų nuo gripo gamintojams Lietuvos rinka kol kas - ne pati palankiausia. Nors kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse - Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Slovėnijoje, Čekijoje - gripo vakcina iš tiesų yra receptinių kompensuojamųjų medikamentų sąrašuose, Lietuvoje tokie preparatai nuo 2007-ųjų perkami centralizuotai ir pagal poreikį paskirstomi rizikos grupėms - vyresniems nei 65 metų asmenims, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis žmonėms, medicinos darbuotojams ir pan.

Kasmet centralizuotai perkamai gripo vakcinai valstybė išleidžia apie milijoną litų (viena dozė šįmet kainavo 9,6 lito, pernai - 9,9 lito). Šiam preparatui įsigyti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamus viešuosius pirkimus nuolat laimi ta pati bendrovė - "Tamro", tiekianti Prancūzijos gamintojo "Sanofi Pasteur" vakciną "Vaxigrip". Iš nupirkto kiekio kasmet lieka nepanaudota skiepų už maždaug 100 tūkst. litų, o vieni didžiausių gripo vakcinacijos skeptikų pasirodo esantys medikai, kurie neskuba naudotis jiems nemokamai siūloma galimybe.

Neką aktyvesni ir rizikos grupėms nepriklausantys Lietuvos piliečiai, galintys už savo pinigus nuo gripo gintis skiepais, kainuojančiais apie 25 litus. Oficialiais duomenimis, nuo gripo Lietuvoje savo ar darbovietės iniciatyva kasmet pasiskiepija apie 7-8 proc. žmonių, nors, kaip teigiama, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse šis skaičius siekia 70-75 procentus. Tiesa, skiepytis apsisprendę piliečiai gripo vakciną gali pasirinkti iš trijų gamintojų siūlomų variantų.

Farmacijos kompanijų atstovai jau senokai viešai skelbia esantys už valstybės apsirūpinimą medikamentais naudojant kompensuojamųjų vaistų sąrašą - taip neva būtų užtikrinamas didesnis valstybės išleidžiamų pinigų skaidrumas.

"Kaip ir kasmet, valstybei centralizuotai perkant sezoninę gripo vakciną siūlėme derėtis, pirkti tiesiai iš mūsų. Tačiau valstybė pasirinko viešuosius pirkimus, taigi pirkimą per tarpininką. Dabar privačioje rinkoje parduodame vakciną pigiau, negu valstybė pirko centralizuotai", - prieš šį gripo sezoną LŽ sakė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos valdybos pirmininkas, "GlaxoSmithKline Lietuvos" vadovas Kęstutis Čereška.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), kurio nariai aktyviai bendradarbiauja su BALTIPA, prieš dešimtmetį skelbė, kad Lietuvoje gripu kasmet serga 40-190 tūkst. žmonių. Pastaraisiais metais visuomenę pasiekia dar baisesni rodikliai. To paties ULAC teigimu, kasmet Lietuvoje gripas ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos užklumpa apie 400 tūkst. gyventojų.

Pernai rudenį A.Matulo Seime paskelbtais duomenimis, 2010-aisiais (tuo metu Lietuvoje laukta antrosios pandeminio kiaulių gripo bangos) gripu sirgo 45 tūkst. žmonių, o 2011 metais - vos 2,5 tūkstančio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"