TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gripo verslo grimasos

2014 12 03 6:00
Antanas Matulas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Italijos vaistų kontrolieriams po kelių mirčių sustabdžius šios šalies gyventojų skiepijimą konkrečia vakcina nuo gripo, atsakingos Lietuvos tarnybos tikina, kad įtarimų sukėlęs preparatas į mūsų šalį nebuvo vežamas, o rinkoje esantys produktai – saugūs. Tačiau net kai kurie medikų bendruomenės atstovai vis garsiau prabyla apie farmacininkų įtaką valdžios atstovams, įtikinant rinktis būtent jų preparatus.

Praėjusią savaitę nuskambėjus žiniai, kad Italijos vaistų kontrolės tarnyba laikinai uždraudė naudoti Šveicarijos farmacijos koncerno „Novartis“ vakciną nuo gripo „Fluad“, pagamintą bendrovės įmonėje Toskanoje, Lietuvos vaistų kontrolieriai suskubo pranešti, jog Lietuvos rinkoje šio preparato nėra.

Kaip žinoma, Italijos atstovai nurodė tokį sprendimą priėmę „dėl atsargumo“, šalies žiniasklaidai paskelbus apie trijų žmonių (jų amžius - nuo 69 iki 87 metų) mirtis po skiepų. Bendrovė „Novartis“ skelbia, kad kol kas ryšys tarp skiepo ir mirties atvejų neįrodytas, o vakcina atitinka visus gamybos ir kokybės reikalavimus.

Netrukus po šios žinios Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) pranešė, kad mūsų šalis jau daugelį metų perka tik registruotas, patvirtintas, visais atžvilgiais saugias prancūzų ir belgų bendrovių gaminamas vakcinas. „Noriu nuraminti, kad „Novarčio“ gamybos gripo vakcinos nėra buvę ir šį sezoną nėra. Valstybės biudžeto lėšomis šiais metais įsigyta prancūzų gamybos vakcinų ir jokių problemų, jokių povakcininių reakcijų, o kartu ir pačių blogiausių išeičių Lietuvoje iki šiol tikrai nėra registruota“, - žiniasklaidai teigė ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Antanas Matulas savo ruožtu svarsto, kad vaistinių preparatų, taip pat ir vakcinų, pirkimo sistema Lietuvoje nėra skaidri. „Sprendimą, kokį preparatą valstybei pirkti, priima Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta komisija, o į jos darbą įtraukiami žinomi profesoriai, kurie keliauja, dalyvauja konferencijose, kartais net įsidarbina konsultantais įvairiose farmacijos kompanijose. Tai pavojinga, kai profesūra, ekspertai tampa lojalūs konkrečiai kompanijai, spręsdami, kokią vakciną ar vaistą pirkti bei kam juos skirti“, - LŽ tvirtino politikas.

Mirčių nebuvo

Kaip LŽ informavo Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė, 105 tūkst. sezoninio gripo vakcinos dozių, nupirktų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, jas užsisakiusioms gydymo įstaigoms buvo išdalytos dar spalio pradžioje. Jomis nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, kuriems kyla didžiausias pavojus susirgti gripu: vyresni nei 65 metų asmenys, sergantieji lėtinėmis ligomis, nėščiosios, slaugos ir globos įstaigose gyvenantys žmonės bei gydymo įstaigų darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su ligoniais. „Per pastaruosius dvejus metus viešųjų pirkimų būdu perkant gripo vakcinas jų kaina mažėjo 22 proc., tai leido nupirkti didesnį kiekį ir nemokamai paskiepyti daugiau žmonių“, - nurodė VLK atstovė.

Šiais metais, kaip ir ne kartą anksčiau, Lietuva įsigijo Prancūzijos bendrovės „Sanofi Pasteur SA“ vakciną „Vaxigrip“. Ją Lietuvoje platina bendrovė „Tamro“. Tiesa, praėjusiais metais 100 tūkst. dozių sezoninės vakcinos valstybės lėšomis buvo įsigyta iš bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“. Gydymo įstaigos papildomai vakcinos gali pirkti ir savo lėšomis, bet, VLK teigimu, paprastai visiškai užtenka centralizuotai įsigyjamų preparatų.

Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovės ryšiams su visuomene Delijos Milašiūtės, pagal Lietuvoje galiojantį Farmacijos įstatymą mūsų šalyje galima prekiauti tik registruotais preparatais. „Mūsų tarnyba stebi padėtį rinkoje, tikrina jos dalyvius. Galime pasidžiaugti, kad per pastaruosius 6 metus mirčių nuo gripo vakcinos Lietuvoje nebuvo užfiksuota“, - sakė ji.

Abejoja reikalingumu

Beveik pusę amžiaus praktikuojantis medicinos mokslų daktaras Vytautas Stonkus, bumą dėl gripo skiepų ir antivirusinių vaistų vadinantis „milijardus litų nešančiu farmacininkų verslo planu“, vis dėlto nelinkęs gąsdinti pacientų mirčių nuo gripo vakcinos istorijomis. Tačiau jis siūlo galvoti, ar toks skiepijimas apskritai reikalingas.

„Jei kalbėtume apie mirtis nuo gripo vakcinos, – tai įmanoma, bet tokie atvejai vis dėlto labai reti. Tačiau pagalvokime: Jungtinėse Amerikos Valstijose prieš 20 metų nuo gripo skiepydavosi apie 15 proc. piliečių, dabar šis skaičius sudaro apie 70 proc., bet mirtingumas nuo ligos komplikacijų kaip buvo maždaug 1000 asmenų per metus, taip ir liko. Ar žinote, kiek žmonių Lietuvoje miršta nuo gripo komplikacijų? Ne daugiau kaip 10 per metus. Tuo metu dėl įvairių kitų ligų bei aplinkybių iš gyvenimo kasdien išeina apie 110 Lietuvos žmonių“, - aiškino patyręs medikas.

Pasak dr. V. Stonkaus, prieš keliolika metų jis pats buvo didelis skiepų entuziastas, piktindavęsis kolegomis, atsisakančiais vakcinos nuo gripo. „Dabar galiu pasakyti, kad man tiesiog pasisekė. Skaičiuojama taip: skiepijantis nuo gripo penkerius metus iš eilės, rizika susirgti Alzheimerio liga padidėja penkis kartus. Pats nuo gripo nesiskiepiju jau 15 metų, nė karto nesirgau – profilaktikai taikau kitas priemones. Deja, gripo skiepai – didžiulis verslas, prieš kurį pakovoti sunku. Aš neneigiu būtinųjų skiepų - nuo poliomielito, tuberkuliozės ir kitų, kai imunitetas sukuriamas skiepijant 1-2 kartus per visą gyvenimą, - reikalingumo. Bet nuo gripo skiepijama kasmet. Ir dar vienas dalykas: kas iš to, jei pas mus nuo gripo paskiepijami 6 proc. gyventojų? Koks tokio skiepijimo efektyvumas?“ - stebėjosi jis.

Farmacininkai varsto duris

Ilgus metus gydytoju dirbusio parlamentaro A. Matulo manymu, komplikacijų, kylančių dėl skiepijimo gripo vakcina, skaičius Lietuvoje negali būti didesnis, nei nurodyta preparato anotacijoje. „Tam tikrų reakcijų dėl skiepų, be abejo, gali būti, bet dėl kelių įtartinų atvejų apskritai ginčyti vakcinų naudą būtų neteisinga. Be abejo, Sveikatos apsaugos ministerija turi atkreipti dėmesį į visus pranešimus apie rizikas, informuoti apie juos medikus, skatinti budrumą. Kilus net menkiausiam įtarimui, turėtų būti aiškinamasi dėl vakcinos patikimumo, ministerija privalo iš tiekėjų išreikalauti visą būtiną informaciją“, - aiškino politikas. Parlamentaras įsitikinęs, kad net tam tikros galimos grėsmės, apie kurias kartais pranešama, nepaneigia skiepų nuo gripo naudos. Tačiau vienas Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovų teigia nesąs visai tikras, ar Lietuvoje iš tiesų realiai veikia komplikacijų nuo medicinos preparatų registravimo sistema. „Ši sistema VVKT yra sukurta, bet neretai nei medikai, nei patys pacientai nekreipia dėmesio ir nepraneša apie tam tikras komplikacijas ar vietines organizmo reakcijas į skiepus, nors turėtų tai padaryti“, - pažymėjo A. Matulas.

Kita vertus, politiko manymu, Lietuvoje neskaidri pati vaistų įsigijimo sistema, kai atėjęs kiekvienas naujas ministras ir vėl žada derėtis su farmacijos kompanijomis dėl vaistų kainų. „Tos „derybos“ vyksta už uždarų durų, neaišku, kam dalyvaujant. Ir jei anksčiau farmacijos kompanijų atstovai mindavo kelius į gydymo įstaigas, dabar, įstatymais apribojus tokių vizitų tvarką, jie persimetė į kitą pusę – atakuoja Sveikatos apsaugos ministeriją, jos darbo grupes, profesūrą, dalyvaujančią jų veikloje. Dar pernai buvo paviešintas atvejis, kai vienas garsus medicinos profesorius, vadovavęs darbo grupei, pasiūlė pirkti gerokai mažesnio nei reikia efektyvumo vakciną: tuometiniai ministerijos vadovai nusileido, deklaruojamas skaidrumas sprogo kaip muilo burbulas - valstybė įsigijo tą preparatą ir pradėjo jį naudoti skiepydama net ne rizikos grupės, o visus atitinkamo amžiaus vaikus“, - aiškino parlamentaras.

Skiepytis neskuba

Tęsiantis diskusijoms dėl vakcinos nuo gripo reikalingumo, mūsų šalies gyventojų susidomėjimas šiais skiepais - labai menkas. Šią vasarą Europos Komisija paskelbė, jog Lietuvoje nuo gripo skiepijasi vos 2 proc. pagyvenusių ir labiausiai pažeidžiamų žmonių, nors visos Europos Sąjungos mastu siekiama, kad šalyse narėse iki 2015 metų skiepytųsi 75 proc. tokių asmenų. Tiesa, gerus rodiklius kol kas demonstruoja tik kelios šalys - Nyderlanduose nuo sezoninio gripo skiepijasi apie 82 proc. vyresnių kaip 65 metų asmenų, Šiaurės Airijoje ir Škotijoje - daugiau kaip 75 proc., o štai kaimynėse Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje – dar mažiau nei Lietuvoje.

Skiepytis nuo gripo Lietuvos gyventojai strimgalviais nepuola, ir mirtingumas dėl šios ligos sukeltų komplikacijų nėra tragiškas: liūdnus rezultatus šalis skelbė tik per 2009 metų vadinamojo kiaulių gripo pandemiją, kai nuo gripo ir jo komplikacijų mirė 23 Lietuvos gyventojai. 2010-2011 metais šalyje nuo gripo mirė 21 žmogus, per 2012-2013 metų gripo sezoną – 8 žmonės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"