TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Grįžęs eksprezidentas gyrė Žemę ir tėvynę

2006 07 29 0:00
Rolando Pakso ir Vladimiro Makagonovo pilotuojamas lėktuvas SM-2000 "Phoenix" nuskrido apie 55 tūkst. kilometrų.
Petro Malūko nuotraukos

Aplink pasaulį skridęs Rolandas Paksas kelionėje pasigedo mūsų valdžios ir diplomatų dėmesio, bet suvokė, kad reikia branginti planetą ir gyvenimą

"Galvojau, jog bus lengviau", - tokie buvo pirmieji nušalintojo prezidento, lakūno Rolando Pakso žodžiai grįžus iš skrydžio aplink pasaulį. Šiek tiek vėliau Paksas LŽ prisipažino: "Tačiau valstybę valdyti dar sunkiau".

Užvakar vakare Pakso ir jo sparno draugo ruso Vladimiro Makagonovo pilotuojamas lėktuvas SM-2000 "Phoenix" nusileido S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubo aerodrome Kyviškėse, iš kurio buvo pakilęs skrydžiui aplink pasaulį birželio 10-ąją.

Sutikti lakūnus susirinko kelios dešimtys Pakso vadovaujamos partijos "Tvarka ir teisingumas" (liberalai demokratai) narių ir aviatorių, pulkelis gerbėjų. Kai kurios moteriškės net klojo gėles prie buvusio prezidento kojų, o partijos bičiulis Seimo narys Valentinas Mazuronis Pakso ir Makagonovo skrydį vadino žygdarbiu.

Per pusantro mėnesio lietuvis ir rusas nedideliu rusišku eksperimentiniu vienmotoriu lėktuvu nuskrido apie 55 tūkst. kilometrų virš 55 šalių, daugiau kaip pusšimtį kartų leidosi įvairių šalių aerodromuose ir vėl kilo į padangę. Pilotai kasdien per keletą valandų įveikdavo maždaug pusantro tūkstančio kilometrų.

Lėktuvą blaškė vėtros

Pasak sutiktuvių ceremonijai vadovavusio aviacijos žurnalisto Edmundo Ganusausko, tai buvo 123-iasis skrydis lėktuvu aplink pasaulį nuo 1924 metų. Tuomet pirmą kartą į analogišką kelionę leidosi keturi amerikiečių kariniai lėktuvai, bet po 175 parų ją pavyko baigti tik dviem - kiti lėktuvai patyrė avarijas.

Po to daug metų lėktuvai per vandenyną būdavo plukdomi laivu ir tik pasiekę krantą kildavo į orą. Paksas ir Makagonovas visą atstumą įveikė oru, nors ne vieną dieną po lėktuvo sparnais regėjo tik vandenis. Tomis dienomis pilotai vilkėjo gelbėjimosi kostiumus, o gelbėjimosi plaustą laikė prie orlaivio durų. Maždaug ketvirtadalis maršruto driekėsi virš vandenų, lakūnų kelyje buvo negyvenamos Šiaurės ir Pietų pusrutulių teritorijos.

Lakūnai patyrė daug nuotykių. Mažą lėktuvą svaidė tokios vėtros, kad ne visada padėdavo laviravimas tarp audros debesų - kartais dėl nepaprastai stipraus vėjo tekdavo tūpti. Neretai net 5 kilometrų aukštyje lėktuvas paskęsdavo debesyse ir tekdavo orientuotis tik pagal prietaisus.

"Phoenix" prausė lietūs, gludino krintantis sniegas, virš Jungtinių Arabų Emyratų teko atlaikyti 45 laipsnių karštį, o virš Grenlandijos - speigą. Kartą žemi debesys buvo privertę lakūnus spaustis visai arti Ramiojo vandenyno bangų.

Dar skrydžio pradžioje sugedo lėktuvo autopilotas ir orlaivį teko visą laiką valdyti tik rankomis. Streikavo aukščio nustatymo sistema, todėl lakūnai turėjo nemalonumų su skrydžių valdymo tarnybomis, kai kuriose šalyse jos net drausdavo skristi. Japonijoje sugedo stabdžiai, ir nuo tada kiekviename aerodrome lėktuvui sustojus lakūnai šokdavo pilti ant stabdžių vandenį.

Pasibaigus deguonies atsargoms, o pasipildyti jų būdavo galima ne visuose aerodromuose, lakūnai nesiryždavo pakilti į didesnį negu 4 kilometrai aukštį - imdavo svaigti galva.

Lietuvos valdžia ignoravo

Paklaustas, ar skrydžiui padėjo ta aplinkybė, jog prie lėktuvo šturvalo - buvęs šalies prezidentas, Paksas purtė galvą: "Tai neturėjo reikšmės. Beveik nė viena Lietuvos ambasada užsienyje nerodė man jokio dėmesio".

Vis dėlto diplomatinis pasas ir buvusios pareigos jį kelionėje ne kartą gelbėjo - pavyzdžiui, kai perskridus iš Kanados į JAV lakūnams teko leistis netoli Mičigano ežero į beveik neveikiantį aerodromą, kuriame nebuvo net skrydžių vadovo. Tada nuo nemalonumų įgulą išgelbėjo tik diplomatinis Pakso pasas ir įrašas apie anksčiau jo užimtą postą.

"Paksas ir Makagonovas įvykdė skrydžiui aplink pasaulį keliamas sąlygas: du kartus kirto pusiaują, nuskrido tokį atstumą, kokio ilgio yra pusiaujas, ir net keliolika tūkstančių kilometrų daugiau, bei grįžo į tą pačią vietą, iš kur pakilo - Kyviškių aerodromą, - aiškino Ganusauskas.

Žurnalistų paklaustas, ar šis skrydis aplink pasaulį - būsimųjų rinkimų į Vilniaus mero postą pradžia, Paksas purtė galvą ir tikino šį žygį sumanęs dar prieš dvejus metus. Iš pradžių planavo skristi su lakūnais Robertu Noreika ir Leonu Joniu, su kuriais 2002 metais praskrido po Verkšionių tiltu per Nerį, tačiau šios idėjos teko atsisakyti dėl Jonį užklupusios ligos.

Vėliau keliauti sutarė trise: Paksas, rusas Makagonovas ir austras Eugenas Salpius. Šiuos pilotus vienija taip pat sena, su akrobatiniu skraidymu susijusi draugystė. Tačiau trečiasis komandos narys - advokatas, Tarptautinės komercinio arbitražo asociacijos prezidentas Salpius - neskrido, teisinosi esąs labai užimtas.

Kelionė nebuvo pigi

Lėktuvą SM-2000 "Phoenix" sukūrė Rusijos mokslinė-komercinė firma "Technoavia". Jo konstruktorius - Viačeslavas Kondratjevas, jam priklauso ir tokių žinomų lėktuvų kaip Jak-55 bei Su-26 autorystė. Lėktuvas pritaikytas skraidyti dieną ir naktį, sunkiomis oro sąlygomis, net ir esant apledėjimui.

SM-2000 gali pasiekti 7 tūkst. metrų aukštį, kreiserinis greitis - 310-350 kilometrų per valandą. Jam pakilti ir nusileisti užtenka nedidelių aerodromų. Didžiausias kilimo svoris - 2100 kg, degalų atsargos - 800 litrų, maksimali skrydžio trukmė - maždaug 6 valandos.

Beje, ne vienas sutiktuvių dalyvis nustebo, kai ant Pakso ir Makagonovo valdomo lėktuvo uodegos išvydo ne lietuvišką trispalvę. "Šis lėktuvas sertifikuotas Vengrijoje, todėl ir paženklintas šios šalies vėliava", - paaiškino pilotai.

Nors fiziškai ir sublogęs - netekęs keleto kilogramų, Paksas tvirtino kelionėje pailsėjęs dvasiškai. "Galvojau apie daug ką, tačiau ne apie politiką. Ilgas valandas stebėdamas iš aukštai planetą supratau, jog Dievas mums paliko labai gražią Žemę, kurią turime saugoti", - dėstė buvęs šalies vadovas.

Paklaustas, ką veiks ateityje, atšovė: "Tapsiu Lietuvos prezidentu".

Lakūnai neslėpė, kad skrydis nebuvo pigus. Anot Pakso, jis kainavo apie 80 tūkst. eurų (276 tūkst. litų).

Pasak pilotų, už degalus ir oro navigacijos tarnybų paslaugas sumokėjo Salpius. Lėktuvą sukonstravusi įmonė "Technoavia" padengė maršruto derinimą šalyse, o už nakvynę viešbučiuose ir maitinimą mokėjo patys lakūnai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"