TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Grįžusieji statytų tvirtesnę pilį

2011 08 22 0:00
D.Matulis: "Norėtųsi, kad ir Vyriausybė labiau vertintų ne procedūras, o laimėjimus."
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto laboratorijos vadovas, anksčiau 12 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) praleidęs biochemikas Daumantas Matulis, mano, kad krašte sukūrus palankesnes sąlygas mokslininkai noriai grįžtų į Lietuvą ir čia sukurtų nemažą ekonominę naudą.

Daugiau kaip dešimtmetį už Atlanto žinių sėmęsis jaunas mokslininkas įsitikinęs, kad valstybei susigrąžinti iš užsienio jo kolegas kol kas kiša koją biurokratai ir trukdo panaudoti mokslininkams reikalingas lėšas.

Apie mokslo aplinką, jaunų mokslininkų padėtį, jų perspektyvas ir mokslo ateities viziją - LŽ interviu su DAUMANTU MATULIU.

Esame pranašesni už kaimynus

- Iš Lietuvos į JAV išvykote dar 1993-iaisiais. Ar įmanoma palyginti mokslo aplinką, kurią tada palikote, su tuo, ką radote grįžęs?

- Tuomet kraštui nelabai sekėsi persiorientuoti į rinkos ekonomiką, sunkiai vertėsi ir mokslininkai. Lietuvoje už nuveiktą darbą mokslininkas gaudavo vos keliasdešimt dolerių, tuo metu Amerikoje uždarbis siekė tūkstančius. Ten buvo visiškai kitokios galimybės. Tačiau Lietuvoje liko atkaklių mokslininkų, kurių pasiaukojimas leido labai daug pasiekti. Grįžęs radau didelių pasikeitimų - Lietuva smarkiai prisivijo JAV tiek mokslo, tiek ekonominiu požiūriu.

- Kaip pagal mokslo lygį atrodome tarp kitų valstybių?

- Biomokslų srityje esame pažengę gerokai toliau negu Latvija ir Estija. Dešimt kartų pagal dydį Lietuvą lenkianti Lenkija tik iš dalies gali su mumis lygiuotis. Tačiau jei lygintume su Kopenhagoje įkurtu Medikono slėniu ar Stokholmo sritimi, esame nykštukai. Suomija turi per 400 biomokslus plėtojančių kompanijų, Izraelis - 700, Medikono slėnis - daugiau kaip 1000. Lietuvoje jų tėra 15, tad akivaizdu, kad šis mokslas mūsų šalyje tik startuoja.

Suomija iš savo biudžeto kasmet mokslininkams skiria daugiau kaip 1 mlrd. eurų paramos. JAV Minesotos universitetas - jį galima prilyginti visiems mūsų krašto universitetams - vien konkursiniam mokslo finansavimui per porą metų gauna daugiau kaip 600 mln. dolerių paramos. Tuo metu Lietuvos aukštąjį mokslą, kuriam 2007-2013 metais iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų numatyta skirti 2 mlrd. litų, pasiekė gal tik kelios dešimtys milijonų litų. Per dešimtmetį - šiek tiek daugiau kaip 100 mln. litų. Skirtumas milžiniškas.

- Kodėl tokia nedidelė ES paramos dalis pasiekia mūsų mokslininkus?

- Krašte vyrauja ne mokslininkai, o juos prižiūrintys darbuotojai ir institucijos, tad paramos panaudojimą ypač vilkina nereikalingos biurokratinės procedūros.

Štai iki šių metų turėjome Studentų mokslinės praktikos projektą. Vasarojantys studentai, užuot važiavę į užsienį skinti braškių, galėjo dirbti institutuose ir gauti atlyginimą. Mes būtume atradę talentingų žmonių, o jie - sau tinkamas laboratorijas. Tačiau šįmet projektas sustojo. Visi formalumai dėl paramos turėjo būti derinami tarp Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), Finansų ministerijos (FM), projektą finansuojančių agentūrų ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT).

Dėl krašte vešinčio biurokratizmo anksčiau LMT finansuodavo projektą savo lėšomis, tad pinigus studentai gaudavo laiku. Bet šią vasarą LMT pabijojo rizikuoti, nes Valstybės kontrolės tikrintojai pareiškė, kad neaiškus mokslininkus iki šiol pasiekusios 40 mln. litų paramos prasmingumas. Buvau šokiruotas, nes toks verdiktas priimtas atsižvelgus vien į procedūras.

Įsitvirtinti įmanoma

- Baigęs studijas JAV keletą metų ieškojote darbo Lietuvoje. Kodėl taip sudėtinga buvo jį rasti?

- Galimybių įsitvirtinti Lietuvoje ieškojau dar būdamas JAV. Nusiunčiau užklausą į Vilniaus universitetą, čia veikiančioms bendrovėms. Tačiau apsisprendžiau tik per trejus metus. Man padėjo tai, kad gavau ES Reintegracijos grantą - 80 tūkst. eurų laboratorijai įkurti. Lėšos buvo tarsi įrodymas, jog esu vertas vietos institute.

- Ar sunku grįžti į Lietuvą, įsitvirtinti čia ir gauti gerą atlyginimą?

- Įsitvirtinti tikrai sunku, bet įmanoma. Mūsų institutas laimėjo "MoBiLi" projektą ir gavo 1,5 mln. eurų. Iš jų 500 tūkst. eurų skirti devyniems iš užsienio sugrįžusiems mokslininkams. Dėl šios paramos lietuviai konkuravo ir su užsieniečiais, tačiau įrodė tarptautiniams ekspertams, kad jų kompetencija, žinios ir laimėjimai to verti.

Per asociaciją "Futura Scentia" sekame skaičius, kiek yra po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių mokslininkų ir kiek jų sugrįžę. Norinčiųjų parvykti skaičius kasmet didėja, nors dar nėra didelis.

- Tačiau ar jauniems, ambicingiems iš užsienio grįžusiems žmonėms nesudėtinga atrasti savo vietą tarp ilgus metus dirbančių mokslininkų?

- Amerikoje konkurencija kur kas didesnė. Ten į vieną vietą pretenduoja 100-200 norinčiųjų. Mes negalime pasiūlyti mokslininkams tokių gerų startinių sąlygų, bet laboratorijos Lietuvoje tampa vis modernesnės.

Gaila, kad dėl nesusikalbėjimo ir biurokratinių vingrybių jauni mokslininkai anksčiau negaudavo paramos ir jų ūpas krisdavo. Jeigu ateityje FM sugebės supaprastinti taisykles ir daugiau pinigų pasieks pačius mokslininkus, bus įmanoma sukurti palankesnes sąlygas grįžti ir dirbti čia.

Trūksta visų pastangų

- ŠMM sprendimu šiemet valstybės lėšomis bus finansuojama ketvirtadaliu mažiau doktorantų nei pernai. Gal turime per daug mokslininkų?

- Pagal jų skaičių ir dabar apie 30 kartų atsiliekame nuo Skandinavijos šalių. Lietuvoje irgi atsiranda sėkmingų mokslininkų, tačiau išlieka uždaras ratas - trūksta doktorantų, užsienio bendrovės mažai investuoja, tad ir pramonė lėtai plečiasi.

- Mūsų valdžia neslepia ambicijų iki 2020-ųjų paversti Lietuvą Baltijos regiono aukštojo mokslo traukos centru. Ar tai įmanoma?

- Latviją ir Lenkiją galime aplenkti. Kaliningrado sritį ir Baltarusiją - juolab. Tačiau Danijos ar Švedijos iki 2020 metų tikrai neaplenksime. Tam reikėtų nežmoniškų pastangų ir nerealių finansų. Viliuosi, kad grįžtantys mokslininkai ant dabartinių pamatų po truputį statys stipresnę pilį. Kol kas tokių, akivaizdu, nėra daug.

- Ką reikėtų padaryti, kad žmonės patikėtų perspektyvomis Lietuvoje?

- Trūksta labai daug. Priežastys susijusios su pačia valstybe, ekonomika, politika. Manau, žmonės patys galėtų būti iniciatyvesni, optimistiškesni, labiau pasistengti. Norėtųsi, kad ir Vyriausybės lygmeniu būtų dedamos pastangos reformuoti mokslą, labiau vertinamos ne procedūros, o laimėjimai.

Turime tapti atviresni tarptautiniams ekspertams, sudaryti jiems sąlygas vertinti tiek mokslo institucijų darbą, tiek individualius mokslininkus. Juk mokslas pasaulyje yra vienodas. Jeigu užsisklęsime tik savo valstybėje, nieko svarbaus nepasieksime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"