TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Grumtynės prie kariliono įtraukė ir politikus

2011 08 03 0:00
Vyriausiasis Kauno varpininkas G.Kuprevičius tikisi, kad tašką menininkų konflikte padės teismas.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Karas tarp dviejų kariliono virtuozų - Giedriaus Kuprevičiaus ir Raimundo Eimonto - įtraukia vis daugiau Kauno bendruomenės. Laikinosios sostinės politikams teks duoti parodymus teisme, netrukus atversiančiame precedento neturinčią bylą.

Kauno politikai, patys to nesitikėdami, tapo ilgiau nei dešimtmetį trunkančio dviejų miesto menininkų konflikto žaibolaidžiais. Jie, kaip teigiama, patenkinę vieno menininko prašymą nustatyti unikalias kariliono naudojimo taisykles, teisme privalės paaiškinti, kodėl ignoravo kitą muzikantą.

Be diplomo - nevertas groti

Narplioti emocijų ir ambicijų persunktą painią istoriją imsis Kauno apygardos teismas. Rugsėjo 20-ąją bus atverta byla dėl žmogaus teisių pažeidimo.

R.Eimontas kreipėsi į teismą, kai Kauno miesto savivaldybės nurodymu Menininkų namai parengė šiame mieste esančio kariliono naudojimo taisykles. Dokumente įrašyta, kad juo skambinti gali tik aukštąjį muzikinį išsilavinimą turintys asmenys. Būtent ši sąlyga užkirto kelią prisiartinti prie kariliono daugiau nei dešimtmetį juo skambinusiam R.Eimontui.

"Keista taisyklių eilutė yra lyg kai kurių menininkų nuvertinimas ir sąmoningas ignoravimas. Pasaulio istorijoje žinoma daugybė pavyzdžių, kai savo srities genijais pripažinti kūrėjai nebuvo baigę visai jokių mokslų", - sakė Kauno miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas. Jo tvirtinimu, buvęs ilgametis ir pirmasis Kauno miesto savivaldybės karilionininkas, EUROCARILLON asociacijos atstovas Kaunui R.Eimontas tikrai įrodė esąs vertas groti šiuo instrumentu.

Teisybės neras?

Kauno miesto tarybos narys Artūras Orlauskas LŽ sakė, kad jį nustebino mero Rimanto Mikaičio sprendimas skirti savo visuomeniniu patarėju į konfliktą įsipainiojusį profesorių G.Kuprevičių. "Dėl šios nesantaikos savivaldybė privalės aiškintis teisme. Miesto vadovui reikėtų išlikti nešališkam", - įsitikinęs politikas.

Jo nuomone, tokiomis aplinkybėmis R.Eimontui rasti teisybę gali būti labai sunku. Padėtį esą gali komplikuoti ir tai, kad už miesto kultūros plėtojimą atsakingas vicemeras Povilas Mačiulis studijuoja Kauno technologijos universitete (KTU), kur dėsto profesorius G.Kuprevičius, šios aukštosios mokyklos Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. "Kaune visi mes esame vienaip ar kitaip susiję", - atsiduso R.Mikaitis. Jo teigimu, siekdami objektyviai ištirti situaciją kai kurie tarybos nariai sakė būtinai inicijuosiantys, kad būtų peržiūrėtos kariliono naudojimo taisyklės.

Nėra galimybės rinktis

Lietuvoje yra tik du karilionai, vienas jų - Kaune. Todėl šiuo instrumentu mokantys groti asmenys turi ribotas galimybes ir koncertuoti, ir mokytis ar repetuoti.

Pernai pastatas, kurio bokšte yra karilionas, perduotas Krašto apsaugos ministerijai kaip Vytauto Didžiojo karo muziejaus dalis. Tačiau už kariliono meistrų organizuojamus renginius tebėra atsakinga Kauno miesto savivaldybė. Kitaip tariant, vyriausiasis miesto varpininkas G.Kuprevičius.

"R.Eimontas už galimybę repetuoti siūlo rengti nemokamus koncertus miesto gyventojams. Kodėl mes negalėtume to leisti? Ar tik dėl vieno kauniečio ambicijų?" - svarstė A.Orlauskas. Politikas tikino dviejų menininkų konfliktu susidomėjęs, kai pastebėjo, kad į bet kokius R.Eimonto argumentus nereaguoja nei valdininkai, nei politikai. "Karilionas nėra privati nuosavybė. Tai, kad juo skambinti negali Europoje puikiai vertinamas ir dažnai koncertuojantis menininkas, - skandalinga", - LŽ tvirtino Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.

Santykius nuodija pavydas?

Kodėl prieš daugelį metų susipyko du kariliono virtuozai - R.Eimontas ir G.Kuprevičius, tiksliai negali pasakyti net jiedu. Tačiau menininkų ambicijų karo rezultatas originalus - jau kurį laiką vienu iš dviejų Lietuvoje esančių karilionų gali skambinti tik specialius Kauno savivaldybės tarybos parengtus reikalavimus atitinkantys asmenys.

"Dėl pažeistų mano teisių kreipiausi į teismą. Kaune vis dar nepaisoma tiesos, o vertinami tik tie, kurie turi įtakos, yra kuo nors naudingi", - įsitikinęs R.Eimontas.

Skambinti karilionu muzikantas pradėjo 1988 metais, pasitraukęs iš mokslų J.Gruodžio konservatorijoje. Tuo metu karilionu grojo ir kitas žymus menininkas Julius Vilnonis. Pasak R.Eimonto, kariliono meistrai sovietų laikais buvo Ekskursijų biuro darbuotojai. Tačiau subyrėjus režimui šie žmonės liko be darbo. Tuomet R.Eimontas ir J.Vilnonis pasirūpino, kad pirmą kartą Kauno istorijoje būtų įsteigti oficialūs miesto varpininkų etatai.

Karilionininkas R.Eimontas netrukus buvo pastebėtas kaip talentingas menininkas, pradėjo dažnai koncertuoti užsienyje.

Atleistas, priimtas ir vėl atleistas

"Tada pradėjau justi G.Kuprevičiaus spaudimą ir tarp mūsų atsiradusią trintį. Buvo stengiamasi mane visaip sumenkinti. G.Kuprevičiui pavyko pasiekti, kad išeičiau iš Varpų rėmimo fondo, kurį pats ir kūriau. Pasitraukiau ir iš karilionininko pareigų", - teigė R.Eimontas. Jis patikino tik vėliau supratęs, kad padarė didžiulę klaidą.

Buvusio varpininko vietą netrukus užėmė G.Kuprevičius. Tačiau, miesto savivaldybei leidus koncertuoti, R.Eimontas darėsi vis žinomesnis, o vieno banko remiamas vis daugiau koncertavo ir gaudavo gerokai didesnius honorarus nei kiti jo kolegos.

"Netrukus vėl buvau priimtas į oficialių miesto varpininkų gretas. Bet protestuodami prieš tai G.Kuprevičius ir J.Vilnonis išėjo iš darbo. Tiesa, pastarasis netrukus vėl pasiprašė priimamas atgal", - kūrybinių žmonių santykių peripetijas pasakojo R.Eimontas. Vėliau varpininkas buvo atleistas iš darbo, po dvejų metų teismo grąžintas ir vėl atleistas. Net norėdamas nemokamai surengti koncertą R.Eimontas nebuvo prileidžiamas prie kariliono, prisidengiant keisčiausiais motyvais: tai Kaune vyksta per daug koncertų, tai parengta programa neįdomi, tai netinka nelietuviškas norimų skambinti kūrinių pavadinimas. "Į užsienyje rengiamus koncertus važiuodavau nerepetavęs. Bet nuo to mano populiarumas nemažėjo", - įsitikinęs R.Eimontas.

Per pastaruosius dvylika metų prie Kauno kariliono jam pavyko prieiti tik kelis kartus. Vieną kartą leidimą jam parūpino buvęs Kauno meras Vytautas Šustauskas, kitą - žurnalistas Vidas Mačiulis. Pernai rugsėjį R.Eimontui pavyko patekti prie kariliono net du kartus - jis su kitais menininkais miestiečiams pristatė kūrybinius projektus.

"Tačiau kai kariliono naudojimo taisyklėse atsirado draudimas juo naudotis aukštojo muzikinio išsilavinimo neturintiems asmenims, man užsivėrė visi keliai koncertuoti", - LŽ sakė R.Eimontas. Muzikantas įsitikinęs, kad visų konfliktų priežastis - kūrybinis pavydas.

Reikalavimas - pagrįstas

G.Kuprevičius LŽ tvirtino nieko nekomentuosiąs, kol sprendimo nepriims teismas. Tačiau asociacijos Karilionininkų gildijos prezidentas J.Vilnonis LŽ sutiko pasakyti savo nuomonę. Muzikantas teigė, kad reikalavimas turėti aukštąjį muzikinį išsilavinimą norintiesiems groti karilionu atsirado siekiant atsiriboti nuo mėgėjų ir grafomanų. "Tokį sprendimą priėmė Karilionininkų gildija. Instrumentu turi groti profesionalai, o diplomas - vienas iš profesionalumo įrodymų", - sakė J.Vilnonis. Jo teigimu, kūrėjas turi būti kviečiamas koncertuoti, o ne pats brautis prie muzikos instrumento.

"R.Eimontas koncertuoja užsienyje, tačiau organizatoriai ne visada įsigilina į kviečiamojo asmenybę", - tikino pašnekovas. Jis kategoriškai paneigė prielaidą, kad į Kauno kariliono naudojimo taisykles įrašyta eilutė pritaikyta vien R.Eimontui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"