TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gruzija laimės, jei nebus pamiršta Rusijos agresija

2016 08 08 14:26
Gruzijos palaikymo akcija priešais Rusijos ambasadą.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje gyvenanti gruzinė Tina Getija įsitikinusi, kad išaus teisybės diena ir Gruzija atgaus savo teritorijas. Ji kartu su kitais pilietiškais žmonėmis priešais Rusijos ambasadą Vilniuje dalyvavo akcijoje, skirtoje pasmerkti Rusijos veiksmus Gruzijoje, dėl kurių šalis prarado dalį savo teritorijų. Ši data paženklinta aštuntukais: 2008–08–08. O nuo skaudžių gruzinams įvykių pradėjo 8 metai.

Taigi nuo dienos, kai Rusija savo invazija Gruzijoje pradėjo imperialistinės agresijos ir geopolitinės grėsmės epochą, praėjo 8 metai. 2008 metais buvo užpulta Gruzija, 2014-aisiais – Ukraina. Mąstantys žmonės klausia: o kas toliau? Pilietiniai aktyvistai per socialinį tinklą pakvietė rugpjūčio 8 dieną susirinkti priešais Rusijos ambasadą ir parodyti, kad nebus leidžiama pamiršti Gruzijos – šalies, kuri iki šiol tebėra sudraskyta. Kaip žinia, okupacinė Rusijos kariuomenė naktinis vis stumia okupacinės zonos riboženklius, plėsdama užgrobtą teritoriją. O pasaulis tyli. Todėl akcijos organizatoriai kvietė netylėti.

Anksčiau ar vėliau Rusija praloš

Aštuntosios Gruzijos žemių okupacijos metinės priešais Rusijos ambasadą buvo minimos plazdant Gruzijos ir Lietuvos vėliavoms ir su plakatais „Putin-free zone“, „Stop Russia“ bei kitais. Į akciją susirinko per keturias dešimtis pilietiškų žmonių.

Režisierius ir aktorius Petras Mendeika „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt sakė, jog Rusija tikisi, kad jos įsiveržimas į Gruziją bus užmirštas. „Mes suprantame, kad gruzinai kovoja ir kenčia. Jei paliktume juos vienus, su jais būtų daug lengviau susidoroti, – teigė jis. – Tik tarptautinis palaikymas, tokios akcijos, viešumas gali padėti Gruzijai susigrąžinti teritorinį vientisumą, kad kaip vienuma galėtų atstovauti tarptautinėje arenoje.“ P. Mendeika priminė, kad Gruzija yra Lietuvos draugė, parėmusi, kai mūsų šaliai buvo sunku. „Ryšys nenutrūks, nes abi tautos myli laisvę“, – įsitikinęs teatralas. Jis teigė, kad „Putino klikos“ taktika ta pati – tiek Gruzijoje, tiek Ukrainoje, gali ją panaudoti ir kitur. Tai provokacijos ir karinių konfliktų žiebimas.

Buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis anuomet, Gruzijos-Rusijos karo metu, dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje ir vadovavo tarpvyriausybinei paramos grupei, teikusiai paramą Gruzijai. „Praėjusius dviem mėnesiams nuo konflikto Europos Sąjunga (ES) atleido Rusijai. Buvau vienintelis, Lietuvos vardu sakęs, kad tai yra XXI amžiaus Miunchenas, o kitas žingsnis bus Ukraina. Taip ir įvyko“, – „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt sakė jis.

Politikas teigė, kad Rusija nesilaiko jokių prisiimtų įsipareigojimų. Gruzijoje ji turėjo atitraukti karines pajėgas iki konfliktinės teritorijos. „Pats ne kartą buvau Gruzijoje, užimtose teritorijose įsitvirtinusios naujos rusų karinės bazės. Į jas neįleidžiami tarptautiniai stebėtojai“, – sakė jis. Ž. Pavilionis pažymėjo, kad gruzinai nuolat provokuojami, okupacijos zonos riboženkliai visą laiką stumdomi. O Rusija skleidžia propagandą Gruzijoje ir siekia palaužti gruzinų norą eiti į Vakarus. „Tačiau nemanau, kad pasiseks, – sakė politikas. – Prieš dvi savaites buvau Gruzijoje, ten atostogavau su šeima, bendravau su įvairiais žmonėmis. Visi laukia bevizio režimo, pabrėžia vakarietišką orientaciją.“

Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau Rusija praloš ir okupuotos teritorijos sugrįš Gruzijai. Tam reikia pilietiškų žmonių, kurie nuolat primintų, kad tarptautinė teisė neturi būti laužoma.

Apie penkis dešimtmečius Lietuvoje gyvenanti gruzinė T. Getija Rusijos agresiją prieš kaimynines šalis vadino imperialistiniu veiksmu. Jos nuomone, V. Putinas norėtų susigrąžinti buvusios Sovietų Sąjungos teritoriją. Vis dėlto gruzinė mano, kad Kremliui nepasiseks. „Tikiu, kad Gruzija atgaus savo žemes“, – sakė T. Getija. Ji apgailestavo negalinti aplankyti tėvo kapo, nes tose vietoje pavojinga. Gruzinė laukia, kada išaus teisybės diena.

Akcijos organizatorius Seimo narys, konservatorius Mantas Adomėnas kvietė Europą pabusti, suprasti, kas vyksta. Jis teigė, kad trūksta ne ginklų, bet politinės valios. „Kol mes neleisime pamiršti Gruzijos įvykių, tol ši kova nepralaimėta“, – sakė M. Adomėnas.

***

Kariniai susidūrimai tarp Gruzijos armijos ir Pietų Osetijos sukilėlių prasidėjo 2008 metų liepą, o rugpjūčio 7–8-osios naktį Gruzijos kariuomenė pradėjo puolimą Pietų Osetijoje. Gruzijos vidaus reikalų ministro pavaduotoja Eka Zguladzė teigė, kad šalis bandė atsiimti savo teritoriją kariniais veiksmais, kadangi osetinai atakavo gruzinų kaimus Pietų Osetijoje.

Rugpjūčio 9 dieną įkarą įsitraukė Rusija, kuri nuo 1992 metų Pietų Osetijoje ir Abchazijoje laikė taikdarių pajėgas. Su papildomomis pajėgomis, permestomis iš Šiaurės Kaukazo, Rusijos kariuomenė puolė tiek Pietų Osetijoje, tiek Abchazijoje. Iš ten veržėsi gilyn į Gruzijos teritoriją – Abchazijos fronte ji pasiekė Počio uostą prie Juodosios jūros, Pietų Osetijos fronte artėjo prie Tbilisio.

Rusų pajėgoms toliau atakuojant Gruziją, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus kartu su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu, Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka, Estijos premjeru Andru Ansipu ir Latvijos premjeru Ivaru Guodmaniu nuvyko į Tbilisį. Per mitingą prie parlamentai, į susirinko minios žmonių, L. Kaczynskis pasakė: „Šiandien Gruzija, rytoj Ukraina, poryt – Baltijos šalys, tada galbūt ir mano šalis, Lenkija“.

Rugpjūčio 12 dieną Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė nutraukiantis karo veiksmus. Rugpjūčio 15-ąją tarp Gruzijos ir Rusijos buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl ugnies nutraukimo. Susitarimui tarpininkavo Europos Sąjungą atstovavęs Nicolas Sarkozy. Pagal susitarimą karinės pajėgos turėjo būti atitrauktos į pozicijas buvusias prieš karinių veiksmų pradžią, o Gruzija įsipareigojo nesiimti jėgos prieš separatistines respublikas. Rusija šio susitarimo nesilaikė ir iš prieš konfliktą Gruzijos kontroliuotų Abchazijos ir Pietų Osetijos dalių nepasitraukė. Dar du mėnesius Rusijos karinės pajėgos laikė užėmusios ir „buferines zonas“ Gruzijoje.

Karo metu Rusija kontroliavo ir padidino pajėgas separatistinėse Gruzijos teritorijose. 2008 metų rugpjūčio 26 dieną Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę ir pasirašė su šiomis nepripažintomis valstybėmis karinio bendradarbiavimo sutartis. Nuo to laiko demarkacinė linija, skirianti Gruzija ir sukilėlių teritorijas po truputį vis stumiama gilyn į Gruziją. Vykdoma savotiška slenkanti okupacija, plečiant užgrobtas Rusijos žemes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"