TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gruzinų meilė Lietuvai atveria kelius

2011 09 05 0:00
Profesorius G.Ananiašvilis džiaugiasi, kad Gruzija didžiuliais žingsniais žengia į priekį.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Profesorius iš Gruzijos Gulaberas Ananiašvilis įsitikinęs, kad gruzinų simpatijos lietuvių tautai galėtų tapti stimulu stiprinant dvišalius ekonominius ir prekybinius ryšius.

Iš Tbilisio į Vilniaus universitete praėjusią savaitę surengtą konferenciją, skirtą Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto trečiosioms metinėms paminėti, atvykęs lietuviškai kalbantis G.Ananiašvilis pabrėžia, kad gruzinai Lietuvai jaučia didžiulę pagarbą. Tačiau jis tikina pasigendantis aktyvesnio dvišalio bendradarbiavimo, mat šiuo metu ekonominiai ir prekybiniai saitai mus sieja labai mažai.

Apie gruzinų meilę mūsų kraštui, Rusijos ir Gruzijos karą bei jo pasekmes ir net apie Europos vyrų krepšinio čempionatą - LŽ interviu su Gulaberu Ananiašviliu.

Pats nustebo

- Teko girdėti, kad lietuvių kalbos išmokote bendraudamas su lietuviais. Papasakokite, kaip tai nutiko.

- Man niekada į galvą nebūtų šovę, kad kada nors kalbėsiu lietuviškai. Jaunystėje teko sutikti latvių, estų, tačiau lietuvių - ne. Kai įstojau į aspirantūrą Maskvoje, universiteto akademiniame miestelyje viename kambaryje buvau apgyvendintas su garsiu jūsų literatūros kritiku Ričardu Pakalniškiu. Bendrabutyje glaudėsi daugiau kaip 800 žmonių, tačiau R.Pakalniškio dėka įsiliejau būtent į lietuvių gretas. Universitete tuo metu buvo susibūręs lietuvių studentų būrelis "Baltica", jo veikloje leista dalyvauti ir man. Lietuviškai pradėjau kalbėti tik po ketverių metų, jau baigęs aspirantūros studijas. Nors ir darydavau klaidų, tuomet kalbėjau gana laisvai. Jeigu kada nors manęs paklaustų, kuo mane nustebino gyvenimas, vienas atsakymų būtų tai, kad išmokau lietuvių kalbą. Lietuvoje gyvena daug rusų, lenkų, kurie nesistengia išmokti ir nekalba lietuviškai. Tačiau nemanau, kad tai įmanoma pasiekti be didžiulės meilės jūsų kraštui ir žmonėms.

Gruzija neatleis

- Šįkart Vilniuje dalyvavote konferencijoje, skirtoje trečiosioms Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto metinėms paminėti. Ar gruzinų per karą patirti išgyvenimai ir nuoskaudos vis dar audrina krašto visuomenę?

- Esu įsitikinęs, kad Gruzija niekada Rusijai neatleis už karinę invaziją 2008 metais. Karas mūsų kraštui padarė milžiniškos žalos, per jį žuvo 500 žmonių, daugiau kaip 200 iš jų - civiliai gyventojai. Gruzijos žmonės buvo niekuo dėti, kalta buvo politika ir demagogija. Be žuvusiųjų, karas iš Gruzijos atėmė dar daugiau kaip 400 tūkst. gyventojų. Jie dabar turi pabėgėlių statusą. Ar tokius išgyvenimus galime pamiršti? Niekada. Panašu, kad Rusijai stovime kaip kaulas gerklėje.

Dabar Gruzijoje vyksta didelės permainos. Kraštas didžiuliais žingsniais žengia į priekį, nors opozicija priešinasi dabartiniam prezidentui Michailui Saakašviliui. Ir aš turiu jam priekaištų - dėl to, kad valstybės vadovas neskiria pakankamo dėmesio gruzinų kultūrai išsaugoti. Tačiau jis padarė labai daug. Rusija mus blokuoja iš šiaurės, tačiau langą į pasaulį mums prakirto Turkija, tad turime visas galimybes sėkmingai progresuoti.

- Kaip Jūs pats pergyvenote karą ir patyrėte jo pasekmes?

- Karas - žiaurus dalykas. Rusijos tankams artėjant prie Gruzijos sostinės sulaukiau skambučio iš Lietuvos ir sužinojau, kad tą naktį rengiamasi bombarduoti Tbilisį. Buvo 22 valanda vakaro ir bėgti nebuvo kur. Turiu penkis anūkus. Išėję į lauką stovėjome ir žiūrėjome į dangų. Laukėme, kas nutiks, bet patys nieko nebegalėjome padaryti.

Gruzijoje rusų kareiviai siaubė ir plėšė gyventojų namus. Jų žvėriškas elgesys parodė, kad tai buvo ne armija, o tiesiog banditų gauja. Į Gruziją tuomet žengė visa griaunanti, su niekuo nesiskaitanti galinga karo mašina. Vakarų Europa paliko Gruziją vieną atsilaikyti prieš įsiutusį žvėrį.

- Ar Gruzijoje vis dar tikima, kad jai pavyks susigrąžinti po karo atsiskyrusias Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijas, kurių nepriklausomybę pripažino vos kelios pasaulio valstybės?

- Bent jau ankstesnis požiūris į jas tikrai nepasikeitė. Tai yra Gruzijos teritorijos dalis. Pažiūrėkite, kas pripažino jų nepriklausomybę. Karinę agresiją pademonstravusi Rusija, Venesuela su Hugo Chavesu priešakyje, Nikaragva bei Nauru ir Vanuatu salos -valstybės Ramiajame vandenyne. Toks palaikymas - dėl Rusijos turimų gamtinių ir finansinių resursų.

- Ar Gruzijoje nesibaiminama, kad ateityje tokie konfliktai taip pat gali būti neišvengiami?

- Pavojus iš Rusijos, vis dar norinčios atkurti imperiją, tikrai nėra atslūgęs. Kaltė dėl to dabar verčiama buvusiam prezidentui Borisui Jelcinui. Tačiau tokių imperijų laikas jau praėjęs, jų pasaulyje nebeturėtų egzistuoti.

Tačiau šalia mūsų kaip tvirtovė stovi Lietuva. Per jus mus gali išgirsti ir Vakarų Europa. Didžiulę finansinę paramą gauname iš Turkijos. Gruzijoje, kaip ir visame likusiame pasaulyje, nerasite žmonių, kurie būtų visiškai patenkinti savo valstybe. Pas mus opozicija rėkia dar garsiau nei Lietuvoje. Darosi pikta, kai tai užgožia šalyje vykstantį progresą. Restauruojami pastatai, kviečiami Vakarų Europos architektai. Nors vis dar išlieka darbo užmokesčio problemų, finansinė padėtis pamažu gerėja. Gruzijoje prekių deficitas jau praeitis. Kai pirmą kartą lankiausi Lietuvoje 2005 metais, žiūrėjau į jūsų didžiules parduotuves ir kilo baltas pavydas. Dabar tokio atotrūkio nebeliko. Jei turi pinigų, gali nusipirkti viską.

Pasigenda glaudesnių ryšių

- Ar šiuo metu Lietuvos santykiuose su Jūsų šalimi pastebite atšalimą? Galbūt yra priešingai?

- Sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar santykiai atšilo, ar atšalo. Akivaizdaus poslinkio į vieną ar į kitą pusę nematyti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė galbūt nenori tęsti prezidento Valdo Adamkaus brėžtos užsienio politikos linijos, o turėti savą. Tačiau didelio skirtumo tarp prezidentų politikos nejuntame. Asmenines simpatijas, didžiulę pagarbą lietuvių tautai - taip. Kol kas tarp Lietuvos ir Gruzijos nėra glaudžių ekonominių ryšių. Lietuva galėtų aktyviau investuoti į Gruzijos pramonę ir prekybą. Jūsų valstybė kadaise driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Gruzija pasiryžusi atverti Lietuvai naujų galimybių. Mūsų šalis didžiausias perspektyvas sieja su turistais, kurių šįmet laukiama iki dviejų milijonų. Skaičiuojama, kad kiekvienas jų Gruzijoje išleis apie 200 dolerių. Tačiau pramonė ir prekyba yra beveik nepaliestos ir gali tapti puikia perspektyva.

- Mūsų kraštą kamuoja emigracija, nedarbas, daug kas skundžiasi sunkiai besiverčiantys. Kiek tokios bėdos aktualios Gruzijai ir kaip jas sprendžia valdžia?

- Ir šįkart susidomėjęs vaikščiojau po parduotuves Lietuvoje, kad palyginčiau kainas. Nustebau. Kainos čia beveik tokios pačios kaip Gruzijoje. Tačiau, pavyzdžiui, avalynė ir drabužiai pas jus brangesni.

Emigracija mums taip pat buvo didžiulė problema. Gruzinai emigravo į Turkiją ir Graikiją. Žmonės visada bėgs ten, kur geriau. Į išvažiavusiųjų vietas ėmė plūsti imigrantai iš Kinijos. Tačiau dabar, kai šalyje vyksta permainos, prasidėjo atvirkštinis procesas. Žmonės grįžta, nes yra kuriamos naujos darbo vietos.

Užvirė emocijos

- Lietuvoje šiuo metu vykstantis "EuroBasket 2011" suteikė galimybę Gruzijos rinktinei pirmą kartą varžytis su stipriausiomis Europos rinktinėmis. Ar tai nelieka nepastebėta Jūsų krašte? Kokios emocijos verda?

- Oficialus pranešimas, kad Gruzija žais Europos vyrų krepšinio čempionate Lietuvoje, buvo sutiktas kaip sprogimas. Visame krašte kunkuliavo emocijos, visi ėmė nekantriai laukti artėjančių pirmenybių. Ažiotažą stiprino ir tai, kad čempionatas vyksta jūsų valstybėje. Gruzinai į čempionatą pateko lietuvių iniciatyva. Iki šiol tokios galimybės nebuvo, jūs mums ją suteikėte. Net neabejoju, kad visa Gruzija žiūri krepšinį ir, be savo rinktinės, palaiko Lietuvos komandą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"