TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gynybiniam atstovavimui stiprinti – naujos pareigybės

2015 03 27 6:00
Juozas Olekas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo, kad mūsų šalies diplomatinėse atstovybėse greta gynybos atašė atsirastų naujos – gynybos patarėjų pareigybės. Dalis politikų tokį siūlymą vertina nevienareikšmiškai.

Stiprinti Lietuvos ambasadas užsienyje URM siekia todėl, kad gynybos atašė vykdomos ir dvišalį karinį bendradarbiavimą stiprinančios funkcijos esą neapima visų galimų dvišalio karinio bendradarbiavimo sričių. Teigiama, kad įsteigus gynybos patarėjų etatus būtų galima užtikrinti visapusišką dvišalio bendradarbiavimo priemonių saugumo ir gynybos srityje įgyvendinimą.

Dirbtų valdininkai

Šiuo metu mūsų šalies ambasadose užsienyje dirba 11 gynybos atašė. Jie reziduoja Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, JAV, Rusijoje, Ukrainoje ir kitose šalyse. Gynybos atašė atstovauja Lietuvai karinėje srityje. Jis stiprina dvišalį bendradarbiavimą, informuoja krašto apsaugos ministrą ir kitus pareigūnus apie užsienio šalyje, į kurią yra paskirtas, vykstančias akcijas, iniciatyvas, pasiūlymus kariniais bei saugumo klausimais, bendradarbiauja su vietos karinėmis ir gynybos institucijomis, dalyvauja derybose kariniais ir saugumo klausimais. Gynybos atašė pareigos visada skiriamos kariškiui.

Gynybos patarėjais, kaip siūlo URM, galėtų dirbti krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojai. Jie dalyvautų dvišalėse konsultacijose saugumo ir gynybos klausimais, rinktų ir analizuotų informaciją gynybos politikos klausimais valstybėje, kurioje reziduoja, patartų gynybos politikos klausimais ambasadoriui, URM. Esą įsteigus gynybos patarėjo pareigybę diplomatinėje atstovybėje būtų užtikrintas dvišalio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje priemonių įgyvendinimas regionuose, kuriuose situacija dabar yra itin įtempta.

Naujos pareigybės būtų išlaikomos iš Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Naujos funkcijos

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas palaiko siūlymą dėl naujų gynybos patarėjų pareigybių. Jis pažymėjo, kad šiems pareigūnams tektų kitokios funkcijos, nei priskirtos gynybos atašė. „Jų funkcijos būtų skirtingos. Gynybos atašė ir toliau dirbtų savo srityje kaip kariškiai. Tuo metu gynybos patarėjai, kurie būtų civiliai asmenys, patartų ir darytų kitą bendrą mūsų valstybei reikalingą darbą. Man atrodo, kad siūlymas dėl šių pareigybių yra labai sveikintinas sprendimas“, - įsitikinęs J. Olekas.

Jis svarstė, kad pirmiausia gynybos patarėjai atsirastų tik keliose užsienio valstybėse. Jeigu jų veikla pasitvirtintų, būtų galima kalbėti apie tokių pareigūnų skaičiaus didinimą. J. Olekas patikino, kad KAM surastų vidinių rezervų išlaikyti naujas pareigybes ir neprašytų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto.

Sukėlė klausimų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas priminė, kad kai kurie užsienyje dirbantys mūsų šalies gynybos atašė turi padėjėjus. Todėl kol nesusipažino su URM siūlymu, jis negalėjo plačiau pakomentuoti, ar mūsų diplomatinėse atstovybėse reikalingi papildomi darbuotojai, atsakingi už bendradarbiavimą gynybos srityje.

Pasak Seimo NSGK nario Arvydo Anušausko, mūsų šalies gynybos atašė tenka didelis krūvis. Jie ne tik bendradarbiauja, palaiko tiesioginius ryšius su valstybės, kurioje reziduoja, kariškiais, gynybos institucijomis, bet ir kaupia, analizuoja, perduoda svarbią informaciją į Lietuvą.

A. Anušausko teigimu, gynybos atašė yra skiriami į tam tikras užsienio valstybes, regionus, kur mūsų šalis yra suinteresuota gauti papildomos informacijos, taip pat ir kariniu bendradarbiavimu, jo stiprinimu. Todėl svarstant apie naujas gynybos patarėjų pareigybes svarbu konkrečiai žinoti, kokiose valstybėse jie dirbtų. „Čia negali būti pritaikytas vienodas modelis visoms valstybėms, kur yra mūsų gynybos atašė aparatai. Sakysime, Skandinavijos šalyse yra viena padėtis, Ukrainoje, Kaukaze – visai kita. Viskas turėtų priklausyti nuo regiono ir mūsų karinio bendradarbiavimo lygio“, - tvirtino jis ir pažymėjo, kad ambasados darbuotojų išlaikymas nėra pigus, todėl lėšos turėtų būti skiriamos tik ten, kur tai yra būtina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"