TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gynybos gairės braižytos L. Graužinienės kabinete

2014 06 03 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė kartu su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovu Artūru Paulausku vakar dėliojo tolesnes Lietuvos kariuomenės gaires. Opozicijos atstovai stebisi, kodėl per šį susitikimą nebuvo iš esmės aptartas svarbiausias - gynybos finansavimo didinimo klausimas.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas socialdemokratas Juozas Olekas Seimo pirmininkės kabinete lakoniškai pateikė planuojamus pakeitimus Lietuvos kariuomenėje. Susitikime dalyvavę politikai pripažino, kad krašto gynybos finansavimo didinimo klausimas jame nebuvo tiesiogiai paliestas.

Tik provokuojamas žurnalistų J. Olekas prasitarė, kad iš gynybai papildomai šiemet prašomų 130 mln. litų trečdalį sumos numatoma rasti Privatizavimo fonde ir jau birželį šie pinigai turėtų papildyti krašto apsaugos sistemos biudžetą.

Dar šį pavasarį parlamentinių partijų vadovai įsipareigojo nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2020 metais jis siektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 0,8 proc. BVP ir pagal šį rodiklį yra priešpaskutinė NATO šalis.

Didins karių pajėgas

Aptarti krašto gynybos klausimus ir pakoreguoti KAM parengtą įstatymo dėl krašto apsaugos sistemos struktūros iki 2020-ųjų projektą, pasak L. Graužinienės, raštu pasiūlė prezidentė. „Norėjome išgirsti ministrą, pasikviečiau ir NSGK pirmininką, teiksime keletą savo siūlymų. Tai darbų tvarka suderinamas klausimas. Kai Valstybės gynybos taryba turės visų nuomonę, tuomet krašto apsaugos ministras teiks įstatymą Seimui“, - tikino ji.

Po pokalbio su Seimo pirmininke J. Olekas užsiminė apie kelis numatomus pakeitimus kariuomenėje. „Iš principo sutikome, kad apatinės ribos dėl rezervo karių parengimo ir profesinės karo tarnybos karių būtų padidintos po 100 karių. Apatinė kariuomenėje tarnaujančių profesionalų riba būtų 7800, mes anksčiau siūlėme palikti 7700. Rezervui parengti šiemet buvo numatyta 400 apatinė riba, dabar nutarėme, kad būtų 500”, - kalbėjo jis.

Anot J. Oleko, didesnės korekcijos bus galimos tuomet, kai bus išspręsti gynybos finansavimo klausimai, nors per vakarykštį pasitarimą Seime šia tema iš esmės nekalbėta.

Rodikliai turi būti realūs

Seimo NSGK pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas pažymėjo, kad principinės kariuomenės struktūros planuojami rodikliai turi būti realūs. „Ankstesnė praktika rodo, kad ne visada pasiekiama tai, kas užsibrėžiama ir patvirtinama Seimo”, - LŽ sakė jis.

Ar pavyks pasiekti numatytą ribinį profesionalių ir kariuomenės rezervo karių skaičių, anot A. Paulausko, priklausys nuo finansinių galimybių. NSGK yra priėmęs sprendimą, kuriuo Vyriausybei siūlo kitąmet krašto gynybai numatyti ne mažiau kaip 1 proc. BVP. „Jei tai bus įgyvendinta, tuomet ir tuos ribinius skaičius tikrai galima pasiekti. Bet jei finansavimas krašto gynybai vėl bus mažinamas, šie skaičiai toliau gali likti kaip gražus palinkėjimas“, - teigė A. Paulauskas.

Tik kosmetiniai siūlymai

Buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė stebėjosi, kad per vakarykštį pasitarimą Seime nekalbėta apie gynybos finansavimą. „Man atrodo, kad krašto apsaugos ministras turėtų informuoti Seimo pirmininkę, kuri neseniai pasakė, kad gynybai lėšų pakanka! Būtų pats laikas, kad ji gautų labai išsamią informaciją apie tikrąją padėtį ir tai, kokių papildomų lėšų reikia vien dėl to, kad Lietuvoje dislokuojamos papildomos pajėgos“, - LŽ sakė parlamentarė.

Tiesa, vakar L. Graužinienė tvirtino nebeprieštaraujanti, kad būtų didinamas krašto apsaugos finansavimas. „Sveikinu premjerą, kad jis rado pinigų, ir Vyriausybė turės iš ko skirti lėšų, netaisant biudžeto“, - teigė ji.

R. Juknevičienė įsitikinusi, kad šįmet krašto apsaugai papildomai reikėtų skirti mažiausiai 100 mln. litų. „Ką reiškia, kad 2020 metais krašto apsaugos finansavimas pasiektų 2 proc. BVP? Per penkerius ar šešerius metus Lietuva papildomai turės skirti maždaug apie 1 mlrd. 200 mln. litų, jeigu šalies ekonomika labai smarkiai neaugs. Todėl jau šįmet reikia didinti finansavimą, kad nebūtume visiškai apsimelavę prieš NATO ir savo partnerius“, - pareiškė ji.

Planuojama didinti profesinės karo tarnybos ir rezervo karių „apatinė riba“, pasak R. Juknevičienės, tėra tik kosmetiniai pasiūlymai. „Šiais siūlymais rezervas apskritai nėra didinamas, tai - jau esančio rezervo papildomas apmokymas. To reikia, bet taip pat būtina rezervą rengti iš naujų, dar neapmokytų piliečių, be to, didinti naujos kartos rezervo skaičius“, - aiškino ji. Politikės įsitikinimu, savanoriškuose baziniuose kariniuose mokymuose per metus turėtų būti parengti ne mažiau kaip 1 tūkst. jaunuolių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"