TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gynybos patarėjai vėl „ant bangos“

2015 08 26 6:00
Rasa Juknevičienė: "Turi būti atliktas normalus politinis darbas. Aną kartą jo nebuvo.” Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė neatsisako minties šalies diplomatinėse atstovybėse užsienyje steigti gynybos patarėjų pareigybes. Seimo prieš tris mėnesius supeiktą projektą parlamentarams ketinama teikti pakartotinai.

Dvi ministerijos – Krašto apsaugos (KAM) ir Užsienio reikalų (URM) – dar kartą mėgins įtikinti Seimo narius, kad mūsų šalies diplomatinėse atstovybėse greta gynybos atašė turėtų atsirasti naujos – gynybos patarėjų – pareigybės. Gegužę, kai pirminis projektas buvo pristatomas Seimui, politikų neįtikino užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus argumentai, kad papildomų etatų nebus steigiama, o gynybos patarėjus iš savo biudžeto išlaikys KAM. Būrys Seimo narių dėl siūlomų Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisų tuomet įžvelgė kuriamas naujas privilegijas ir ragino apsieiti be minėtų pareigybių.

Stiprinti Lietuvos ambasadas užsienyje siekiama, nes gynybos atašė vykdomos ir dvišalį karinį bendradarbiavimą stiprinančios funkcijos esą neapima visų galimų jo sričių. Teigiama, kad įsteigus gynybos patarėjų etatus būtų galima užtikrinti visapusišką tokio bendradarbiavimo priemonių saugumo ir gynybos srityje įgyvendinimą.

Netaps masiniu reiškiniu

L. Linkevičius vylėsi, kad Seimas rudenį palaimins projektą. „Ir anksčiau negirdėjau rimtų argumentų, kodėl pataisoms nepritariama, veikiau buvo bendras nusiteikimas“, – apie gegužę vykusį politikų balsavimą LŽ sakė ministras. Jo teigimu, minėtų pareigybių atsiradimas bus naudingas šaliai, jos diplomatinei tarnybai bei kariniam atstovavimui.

„Žmonės, kurie bus išsiųsti kaip patarėjai, turės daugiau galimybių, įgaliojimų, įtakos“, – tikino URM vadovas. Pasak jo, pataisomis tikrai „neketinama nieko apgauti“. Esą darbuotojų nepadaugės – dirbs tie patys, tik jų statusas bus aukštesnis. Tai leis užmegzti platesnius ryšius, daugiau bendrauti, tikėtis daugiau dėmesio. „Tai tikrai nebus masinis reiškinys, tokio tikslo nėra“, – aiškino L. Linkevičus. Ministro teigimu, pirmos valstybės, į kurias galėtų būti siunčiami gynybos patarėjai, galbūt būtų JAV ir Ukraina.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas LŽ yra sakęs, kad šiems pareigūnams tektų kitokios funkcijos, nei priskirtos gynybos atašė. „Gynybos atašė toliau dirbtų savo srityje kaip kariškiai. Tuo metu gynybos patarėjai, kurie būtų civiliai asmenys, patartų ir darytų kitą bendrą mūsų valstybei reikalingą darbą. Man atrodo, kad siūlymas dėl šių pareigybių yra labai sveikintinas“, – įsitikinęs jis.

Elgėsi arogantiškai

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė tikino, kad parlamentarai nėra „iš principo“ nusiteikę prieš tokį siūlymą. Jos nuomone, praėjusį kartą idėjos iniciatoriai pasielgė arogantiškai – tiesiog įregistravo projektą Seime ir ragino už jį balsuoti. „Abiejų ministerijų atstovai turėtų ateiti į frakcijas, komitetus, pasikalbėti, padiskutuoti, viską išaiškinti. Kitaip tariant, turi būti atliktas normalus politinis darbas. Aną kartą jo nebuvo“, – LŽ sakė R. Juknevičienė. Ji vylėsi, kad rudenį ministrai ras laiko susitikti ne tik su savo, bet ir su kitų frakcijų nariais.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas „darbietis“ Vytautas Gapšys skeptiškai vertino siūlymą įteisinti gynybos patarėjus. „KAM turi gynybos atašė, kurie kuo puikiausiai gali atlikti tas funkcijas“, – LŽ sakė parlamentaras. Jo nuomone, kur kas racionaliau būtų skirti lėšų ir steigti ambasadas ekonomiškai mūsų šaliai svarbiose valstybėse. „Kartais kyla klausimas, ar mes tinkamai panaudojame turimus išteklius. Keista, kai iš Japonijos kuruojame Australiją“, – kalbėjo V. Gapšys.

Dirbtų valdininkai

Pagal URM siūlymą gynybos patarėjais galėtų dirbti krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojai. Jie dalyvautų dvišalėse konsultacijose saugumo ir gynybos klausimais, rinktų ir analizuotų informaciją gynybos politikos klausimais valstybėje, kurioje reziduoja, patartų gynybos politikos klausimais ambasadoriui, URM. Esą įsteigus gynybos patarėjo pareigybę diplomatinėje atstovybėje būtų užtikrintas dvišalio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje priemonių įgyvendinimas regionuose, kuriuose situacija dabar yra itin įtempta.

Šiuo metu mūsų šalies ambasadose užsienyje dirba 11 gynybos atašė. Jie stiprina dvišalį bendradarbiavimą, informuoja krašto apsaugos ministrą ir kitus pareigūnus apie užsienio šalyse, į kurias yra paskirti, vykstančias akcijas, iniciatyvas, pasiūlymus kariniais bei saugumo klausimais, bendradarbiauja su vietos karinėmis ir gynybos institucijomis, dalyvauja derybose kariniais ir saugumo klausimais. Gynybos atašė pareigos visada tenka kariškiui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"