TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gynybos reikalų reforma (ne)būtina

2015 05 13 6:00
Jei VGT būtų pertvarkyta, naujajai institucijai priklausytų tik politikai, o kariuomenės vadui tektų patariamojo balso teisė. Roberto Dačkaus (president.lt) nuotrauka

Būrio Seimo narių iniciatyva reformuoti Valstybės gynimo tarybą (VGT), vietoj jos įsteigiant tik iš politikų sudaromą Nacionalinio saugumo tarybą (NST), sutikta nevienareikšmiškai.

Kelių Seimo frakcijų nariai - daugiausia „darbiečiai“, socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ - siekia, kad svarbiausius nacionalinio saugumo klausimus svarstytų ir koordinuotų nauja institucija - NST. Tuo metu įtakingi politikai pažymi, kad nėra ypatingos būtinybės pertvarkyti VGT.

Plačios funkcijos

Seimo nariai siūlo, kad NST, kaip ir VGT, be prezidento, priklausytų Seimo pirmininkas, premjeras, krašto apsaugos ministras. Tačiau joje rastųsi vietos ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų komitetų pirmininkams, užsienio reikalų ministrui. Kariuomenės vadas ir Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius turėtų patariamojo balso teisę.

Projekte numatyta, kad prireikus NST iš savo narių ir kitų asmenų galėtų sudaryti gynybos, žvalgybos, kontržvalgybos, užsienio reikalų ir kitas darbo grupes (komisijas) specialiems nacionalinio saugumo klausimams nagrinėti.

Tarp siūlomų NST funkcijų - valstybės karinės, užsienio politikos bei kitų specialių strategijų svarstymas ir aprobavimas, valstybės institucijų, susijusių su nacionalinio saugumo užtikrinimu, veiklos koordinavimas. Norima, kad NST užsiimtų svarbiausiais valstybės užsienio politikos klausimais ir derintų institucijų veiksmus, formuotų žvalgybos informacijos poreikį ir koordinuotų žvalgybos bei kontržvalgybos tarnybų veiklą, apžvelgtų svarbiausius su terorizmu, korupcija ir kitomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui susijusius klausimus.

Taip pat siekiama, kad NST svarstytų ir teiktų rekomendacijas prezidentui, Seimui dėl karo padėties bei nepaprastosios padėties įvedimo ir atšaukimo, mobilizacijos ir demobilizacijos, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo valstybės gynybai ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose.

Neatitinka poreikių

Vienas pataisų iniciatorių Seimo NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas tvirtina, kad VGT reforma yra būtina. „Dabartinės tarybos pavadinimas, kompetencija, sudėtis ir nagrinėjami klausimai neatitinka šiuolaikinių nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikių, ypač pasikeitus geopolitinei situacijai. Nacionalinis saugumas suvokiamas plačiąja prasme, tai apima ne tik valstybės karinę gynybą, bet ir jos užsienio politiką, o tai reiškia ir vidaus politinės, ekonominės ir socialinės sistemos stabilumą bei pažangią valstybės raidą. VGT pagal savo kompetenciją ir sudėtį dabar nepajėgi svarstyti plačių klausimų”, - aiškino jis.

Anot A. Paulausko, Europos Sąjungos ir NATO valstybėse NST paprastai sudaroma iš politikų. Taip pat jis tvirtina, kad dabar galiojantis VGT įstatymas suteikia šiai tarybai platesnes funkcijas nei Konstitucija. Jam kilo pagrįstų abejonių, ar VGT pagal Konstituciją galėtų, kaip nurodo VGT įstatymas, svarstyti ir koordinuoti ne tik svarbiausius gynybos, bet ir viso nacionalinio saugumo užtikrinimo klausimus, nors praktikoje jie svarstyti ne kartą.

Būtina diskusija

Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, siūlymų pertvarkyti VGT randasi nuolat. „Man atrodo, kad VGT su gynybos klausimais susitvarko gerai. Ar būtų reikalas ją plėsti? Manau, kai kuriais atvejais - taip, o kai kuriais - ne. Kad priimtume galutinį sprendimą, reikia platesnės diskusijos“, - sakė socialdemokratas.

J. Olekui abejonių kelia siūlymas NST sudaryti tik iš politikų. Anot jo, tai, kad VGT dirba kariuomenės vadas, yra teigiamas dalykas. „Kariuomenės vado dalyvavimas buvo ir yra didelė parama priimant sprendimus. Nors žiūrint plačiau nacionalinio saugumo mastu, tą dalyką galbūt ir galima spręsti dalyvaujant tik politikams“, - svarstė jis.

Priminęs politinių partijų pasirašytą susitarimą dėl gynybos politikos, ministras pažymi, kad permainos VGT jame nebuvo numatytos. „Galimybė svarstyti siūlymą yra. Tačiau ypatingos būtinybės esant dabartinei situacijai tam nematyčiau“, - konstatavo jis.

Subtilūs saugumo klausimai

Seimo NSGK narė Rasa Juknevičienė teigia kaip konservatorė, besilaikanti principo: jeigu gali nekeisti - nekeisk. Ji įsitikinusi, kad negalima staigiai panaikinti VGT, į naują darinį įtraukiant kone vienos politinės jėgos atstovus. „Man atrodo, dabar ne laikas kaitalioti ir ieškoti, kas ir kokią daugumą galėtų sudaryti. Tačiau sutikčiau, kad prie VGT būtų sudaryta kokia nors užsienio politikos taryba, kuri galėtų spręsti kitus klausimus“, - pažymėjo parlamentarė.

R. Juknevičienei nepatinka būdas, kaip stumiamas naujas įstatymas. Anot jos, projektą buvo būtina suderinti su valstybės vadovais, plačiai diskutuoti. „Tokie dalykai nedaromi tokiu vienpusiu keliu. Galiausiai VGT yra prezidento vadovaujama institucija. Prieš teikiant tokias pataisas būtina kalbėtis su valstybės vadovu. Juk tai labai svarbūs ir subtilūs valstybės saugumo klausimai“, - pabrėžė Seimo narė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"